„Zaha Hadid Architects“ atstovas Marko Gligorovas apie tai kaip gimsta pasaulį sudrebinę dizainai 

2019 m. balandžio 4 d.

Šiandien, balandžio 4 dieną, vykusioje konferencijoje „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“ architektų studijos „Zaha Hadid Architects“ atstovas Marko Gligorovas prisipažino, kad įdomiausios architektūros pavyzdžių kelias nuo idėjos iki jos realizavimo visada toks pats, tačiau ir estetiškai patraukli išorė būtų neįdomi be emocijos.

1979 metais įkurta įmonė „Zaha Hadid Architects“ išaugo nuo penkių darbuotojų komandos iki 400 darbuotojų tarptautinę bendrovę. Tai padaryti nebuvo lengva, tačiau per visą įmonės istoriją, svarbiausia buvo inovacinės technologijos, medžiagos ir idėja.M. Gligorovas konferencijos dalyviams pripažino, kad įgyvendinama tik labai maža dalis idėjų, gimusių biure. O ir jų kelias nėra trumpas.

„Iš pradžių yra idėja, kaip konkrečioje erdvėje skulptūriškai galėtų atrodyti statinys, tada išgryninama sistema. Sekančiame žingsnyje dirbama su programomis, numatoma daugiau detalių. Sukuriamas konstrukcinis sumanymas, kuris testuojamas gamykloje“, – apie proceso eigą pasakoja architektas.

Kaip vidus tampa išore?

Iš ko gimsta forma? Architektas M. Gligorovas pasakoja, kad kaip žmogaus griaučius dengia raumenys, taip ir projekto konstrukcijos, karkasas tvirtinamas betono detalėmis. Taip vidus tampa išore. Tačiau ir estetiškai patraukli išorė būtų neįdomi be emocijos.

„Projektas privalo būti įdomus ir viduje, ir išorėje. Visai kaip siekiant parašyti puikų literatūros kūrinį, taip ir kuriant tobulą interjerą, šiam procesui reikia gerai pasiruošti. Informacijos analizavimas ir jos nuolatinis redagavimas yra būtinos sąlygos. Tai atsiperka, kai gauni rezultatą – dizainą, kuris proceso pradžioje atrodė neįmanomas“, – apie tobulo interjero siekimą kalbėjo M. Gligorovas.

Ir nors viename kabinete dirba inžinieriai, kitame architektai, visi turi dirbti sustyguotai, kaip darnus orkestras.

Net ir estetiškas projektas gali būti neįdomus

Šiuo metu architektų komanda baigia KAFD Metro stoties projektą, kuris netrukus atvers duris Saudo Arabijos sostinėje Rijade.

Pranešėjas dalinosi prisiminimais, kaip sėmėsi įkvėpimo iš dykumos ir bandė atkartoti dykumos kopas. „Projektuojant šią metro stotį, turėjome tikslą – atskleisti dykumos grožį, išlaikyti geometrijos jausmą. Skaičiavome kiek linijų bus metro, kokie žmogiškieji resursai, koks žmonių srautas. Tyrinėjome islamo tradicinę architektūrą. Nes per amžius šios architektūros atstovai jau buvo perpratę kokių medžiagų reikia, kaip pritaikyti pastatą prie klimato. Dieną žvėriškai karšta, naktį – akinančiai šalta. Todėl priėmėme tokius sprendimus, kaip langus suplanavome giliose nišose. Tam, kad suvaldyti temperatūrų pokyčius ir nepakenkti estetikai, pojūčiui“, – pasakoja M. Gligorovas.

Architektas prisimena ir neseniai kurto restorano projektą. Jį minėdamas, pasakoja, kaip kuriant restoraną, užsakovai prašė sukurti privatumo pojūtį, kas iš esmės su prieštarauja į viešojo maitinimo įstaigą plaukiančių žmonių srautui, t.y. objekto tipologijai.

Bandant išspręsti šį uždavinį, architektai paliko vieną atvirą restorano dalį su dideliu stiklu, už kurio matėsi panoraminis vaizdas. Pusmėnulio formos siena suteikė privatumo pojūtį tiems, kurie jo ieškojo.

Įmonės DNR gyvas

Įmonės įkūrėja Zaha Hadid mirė 2016 m. kovo 31-ąją. Kompanijos atstovas M. Gligorovas neslėpė, kad praradimas skaudus visai komandai, tačiau bendrovės DNR gyvas. Įmonėje ir toliau dirba žmonės, su kuriais Zaha Hadid pradėjo architektūros studijos veiklą.

„Ir ta dvasia gyva“, – sakė M. Gligorovas.

Zaha Hadid – amerikietė, 1979 m., po studijų Londone, čia įkūrusi savo architektų studiją „Zaha Hadid Architects“. Po ketverių metų ji jau kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusius objektus. Dėl neįprastos pastato formos architektė pelnė dekonstruktyvizmo kūrėjos etiketę. Šio tipo architektūra įkvepia nestabilumo, judėjimo ir architektūros elementų fragmentiškumo įspūdį.

Kartu su „Zaha Hadid Architects“ atstovu, STRUCTUM ir Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje konferencijoje „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“ apie penktosios kartos biurus konferencijoje pasakojo įmonės „Ergolain projektai“ pardavimų vadovė Agnė Byčiūtė. Tai kas yra estetinis pjūvis ir ką jis suteikia pastato interjerui pasakojo YCL studijos architektas ir partneris Aidas Barzda. Ką mums pasakoja erdvės pristatė architektų studijos „Inblum“ partneriai, architektai Laura Malcaitė ir Dimitrij Kudin. Thibault Van Renne, architektų studijos TVR įkūrėjas, pasakojo apie prabangaus ir ekonomiško dizaino ateitį, tvarumą. Konferencijos dalyviai išgirdo analogų neturinčių COELUX apšvietimo sistemų galimybes. Jas pasakojo UAB „Ekspobalta“ įkūrėjas ir kūrybos direktorius Saulius Valius. Bendrovės „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis pristatė inžinerijos ergonomiką. Konferenciją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla. Konferencijos nuotraukų galeriją galite rasti čia: https://structum.lt/konferencija/pastato-anatomija-subalansuoti-sprendimai/

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!