Žaliosios erdvės: atsipalaidavimo oazės šurmuliuojančiuose miestuose

2021 m. balandžio 26 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Žaliosios miesto erdvės yra ne tik vieta, kur gyventojai gali atsipalaiduoti ir pažaisti, bet iš tikrųjų jos labai smarkiai prisideda prie kiekvieno iš mūsų kokybiško ir visaverčio gyvenimo mieste. Visame pasaulyje daugelis miestų savo žaliąsias erdves suprojektavo kaip botaninius akcentus ir daugelis šių unikalių erdvių pakeitė jų gyvenimo kasdienybę. Nuo unikalių istorijų iki inžinerijos ir novatoriško dizaino sprendimų – pristatome vienus unikaliausių miesto parkų pasaulyje.

Gamtos ir technologijų sintezė

Sodai prie įlankos (angl. Gardens by the Bay) yra vienas didžiausių tokio pobūdžio sodo projektų pasaulyje, kurį kūrė tarptautinė dizainerių ir kraštovaizdžio architektų komanda, pagrindiniai jų – dizaino studija „Grant Associates“. Teritorija užima 101 hektarą ir ją sudaro trys skirtingi sodai: Pietų įlanka, Rytų įlanka ir Centrinė įlanka. Ši unikali laisvalaikio praleidimo vieta įsikūrusi Singapūro centre, Marinos įlankoje. Projektas yra neatsiejama Singapūro vizijos „Miestas sode“ dalis, skirta didinti miesto žinomumui visame pasaulyje, kartu demonstruojant geriausius sodininkystės ir sodo meniškumo sprendimus.

Šie sodai gerai žinomi dėl žydinčių ir spalvas keičiančių metalinių medžių. Visgi šie supermedžiai (angl. Supertrees) yra tik vienas išskirtinių sprendimų tarp neįtikėtinų gėlių ir botanikos kompozicijų, kurias galima rasti trijuose soduose. Pelkėta vietovė, virtusi nuostabiu parku, skirta ne tik grožėtis, tai kartu ir veikianti ekosistema. Dirbtiniai ežerai skirti rinkti lietaus vandeniui, kuris drėkina sodus, o elektros energija sukuriama naudojant saulės baterijas. Be to, garo energija sukuriama deginant iš viso miesto surinktas sodininkystės atliekas. Visa surinkta energija grįžta į sodų klimato palaikymą ir supermedžių naktinį šviesos pasirodymą.

Semiantis įkvėpimo iš orchidėjos formos, „Grant Associates“ pagrindiniu tikslu tapo sukurti gamtos, technologijų ir aplinkos valdymo sintezę. Nuostabios architektūrinės struktūros derinamos su įvairiausiomis sodininkystės ekspozicijomis, kasdieniais šviesos ir garso šou, ežerais, miškais, renginių erdvėmis ir gausybe maitinimo bei prekybos pasiūlymų. Kūrėjų vizijoje numatyta pažangi aplinkos infrastruktūra, leidžianti klestėti nykstantiems augalams, kurie paprastai negali augti Singapūre, ir suteikianti lankytojams turiningą laisvalaikį.

Kilnojamas ir plūduriuojantis parkas Kopenhagos centre

Nuo šiol miesto gyventojai ir svečiai gali atsipalaiduoti Kopenhagos parke, kuris pastatytas ant plaukiojančių, kilnojamų salų, į kurias galima patekti laivu. Kopenhagos architektai ir dizaineriai surado būdą, kaip praktiškai išnaudoti miesto erdvę. Danijos studijos „Fokstrot“ ir australų architekto Marshallo Blecherio vadovaujamas projektas „Kopenhagos salos“ (angl. Copenhagen Islands) įkūrė pirmąjį iš daugybės plaukiojančių parkų miesto uoste. Pirmoji iš salų „CPH-Ø1“ tapo atvira lankytojams jau 2018 m. – tai plaukiojantis, beveik 20 kv. m dokas, kurio vidurį puošia tikra auganti liepa. Kaip rašė „Dezeen“, „CPH-Ø1“ buvo sėkmingai paleista 2018 metais. Šis projektas sulaukė sėkmės ir buvo pripažintas kaip išties unikali ir visuomenei atvira laisvalaikio erdvė mėgautis. Tokios salos yra ne tik puikus būdas išnaudoti nenaudojamus Kopenhagos uosto plotus, bet ir labai lengvai pritaikomos, atsižvelgiant į visuomenės poreikius.

Kuriama magija statant „dangaus parkus“

Didžiausi pasaulio miestai, tokie kaip Niujorkas, Torontas, Čikaga, Filadelfija, San Fransiskas, Roterdamas, Meksikas, tikisi pagyvinti bendrą vaizdą statydami „dangaus parkus“. Tokie projektai iš naujo apibrėžia mūsų supratimą bei tradicinę parko koncepciją ir kartu padeda sukurti turtingesnę, drąsesnęn viešosios erdvės viziją.

Štai kadaise buvusi paaukštinta traukinių trasa „High Line“ tapo vienu lankomiausių parkų Niujorke. Apleisti takai, šmėžuojantys praeivių akyse ir planuojami nugriauti, virto ištisiniu 1,45 mylios ilgio parku ir akimirksniu tapo viena populiariausių turistinių vietų mieste. Parkas nuolat nepriekaištingai prižiūrimas ir visada stebina naujomis meno instaliacijomis bei įdomiais renginiais.

Funkcionali poilsio oazė – parkas ant stogo

Sodas ant pastato stogo – galimybė sukurti žaliąją erdvę, nenaudojant papildomo žemės ploto, kuria stengiasi pasinaudoti daugelis megapolių. „Salesforce Transit Center“ yra moderniausia multimodalinio transporto stotis San Fransisko centre, pastatyta remiantis Niujorko Didžiojo centrinio terminalo ir Londono Viktorijos stoties pavyzdžiais. Ant jo stogo suprojektuotas naujoviškas, tvaraus dizaino, 130 tūkst. kv. m ploto viešasis parkas, nepriekaištingai sutvarkytas ir pritaikytas renginiams, bendruomenių susibūrimams ir tiesiog ramiam poilsiui. Parką projektavusi architektų studija „Pelli Clarke Pelli Architects“ panaudojo modernius sprendimus, siekdama suteikti objektui išskirtinumo ir pritaikyti erdves funkcionaliam naudojimui. Statinio išorę ir parko kraštus juosianti švelniai banguojanti siena, plūduriuojanti virš gatvės ant kampuotų plieninių kolonų, pastebima iš tolo – sukuria grakščią, šviesią ir svetingą išvaizdą. Aukštai virš stogo įkurto parko, apželdinto medžiais ir gėlėmis, esminiu tikslu tampa pakviesti žmones apsilankyti ilgesniam laikui ir tapti „Transit Center“ dėmesio centru. Kraštovaizdis pritaikytas ir aktyviam, ir pasyviam naudojimui. Čia įkurtas amfiteatras, kuriame telpa 1 tūkst. žmonių, kavinės ir vaikų žaidimų aikštelės, taip pat skaitymo, iškylų ar tiesiog pertraukos vietos. Be to, parkas simbolizuoja „Salesforce Transit Center“ įsipareigojimą siekti aplinkos kokybės ir tvarumo.

Karališkasis nacionalinis miesto parkas

Su pirmuoju nacionaliniu miesto parku pasaulyje Stokholmas pasiūlė miesto parko koncepciją. Visiškas bendradarbiavimas su gamta, Karališkasis nacionalinis miesto parkas yra tarsi pilnas miškas, supantis Stokholmą, kuriame gausu istorinių pastatų, maudytis skirtų vietų, muziejų ir pramogų parkų. Jis jungia tris skirtingus miestus ir apima netoliese esančias salas, bet svarbiausia, kad Stokholmo gyventojams suteikiama lengva prieiga prie dykumos miesto ribose, nesvarbu, kur jie būtų. Parkas yra taip integruotas į miesto gyvenimą, kad iš tikrųjų būtų sunku aplankyti Stokholmą, netyčia neužklydus ir į jį.

Tyrimai rodo, kad miesto parkai gali pagerinti psichinę bei fizinę piliečių gerovę ir, žinoma, žaliosios erdvės gali sumažinti žmogaus veiklos sukeliamą šiltnamio efektą.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/04/appsas_14_soninis.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!