Žaliosios erdvės mieste: kompromisas tarp ekonominės naudos ir gyventojų gerovės

2020 m. gegužės 20 d.

Dr. Ieva Misiūnė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto podoktorantūros stažuotoja, įsitikinusi, kad žaliosios erdvės yra daugiau nei miesto oro valymo filtrai, kurie užtikrina sveiką aplinką jo gyventojams.

Žaliosios erdvės teikia įvairiopą naudą

Mokslininkė kartu su kolegomis iš užsienio atlieka miestų žaliosios infrastruktūros tyrimus. „Podoktorantūros tyrimu siekiame išsiaiškinti, kokias ekosistemų paslaugas labiausiai vertina miestiečiai, kitaip tariant – koks yra tokių paslaugų poreikis mieste“, – sako dr. I. Misiūnė.

Žalioji miesto infrastruktūra suvokiama ne tik kaip medžiai, miestų parkai ar miškai, tai gali būti ir vaikų žaidimo aikštelės, net kapinės. Kaip teigia dr. I. Misiūnė, miestų žalumui įvertinti yra sukurta ne viena metodika. Neužtenka tik žinoti, kiek ploto mieste užima žaliosios erdvės. Iš esmės toks įvertinimas nieko nepasako apie tų erdvių kokybę tiek ekologiniu, tiek naudojimo požiūriu. Šalia skaičių, reiškiančių plotą ar jo procentinį santykį, reikia erdviškai, kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti mieste esančių ekosistemų teikiamas paslaugas žmonėms.

Ekosistemų paslaugos – tai įvairiopa gamtos teikiama nauda: švarus oras, potvynių kontrolė po didelių liūčių, mikroklimato reguliavimamiesto biudžetos, galimybė aktyviai leisti laiką lauke ir pan. Naudos gauname ir iš tokių žaliųjų erdvių kaip didelių įstaigų (pvz., ligoninių, universitetų) kiemai ar kapinės (pvz., Per Lašezo kapinės Paryžiuje, kurias kasmet aplanko per 3,5 mln. turistų). „Ekosistemų paslaugos – tai ne tik miesto aplinką reguliuojantys ir valantys elementai, bet ir svarbios vietos socialiniu požiūriu, padedančios formuoti miesto įvaizdį, miesto gyventojams geriau identifikuotis su vietove“, – įsitikinusi mokslininkė.

Pakankamai žalias Vilnius

Dr. I. Misiūnės teigimu, jeigu svarstytume, kiek žalias yra Vilniaus miestas, tai pamatytume, kad bendrajame plane ar kituose žemėlapiuose sužymėti miesto parkai, skverai ir kitos žaliosios erdvės sudaro labai didelę miesto dalį. Pagal naujai parengtą (bet dar nepatvirtintą) Vilniaus miesto bendrąjį planą net 27 proc. teritorijos užima įvairios žaliosios erdvės. O dar per 30 proc. teritorijos dengia miškai. Vadinasi, net daugiau kaip pusė miesto teritorijos yra vadinamoji žalioji infrastruktūra. Europos miestuose šie skaičiai labai skiriasi – kai kur žalioji infrastruktūra sudaro vos 20 proc., kitur ir per 60 proc. „Atliktos reprezentatyvios Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad vilniečiai labai vertina miesto gamtą ir daugiau kaip pusei jų žaliųjų erdvių mieste pakanka. Tačiau 41 proc. vilniečių pasigenda žaliųjų zonų ir mano, kad sostinėje jų yra per mažai. Prie pat namų žaliosiomis erdvėmis, tinkamomis rekreacijai, džiaugiasi tik 25 proc. vilniečių“, – rezultatus pristato tyrėja.
Vis dėlto, įvertinus tyrimo rezultatus, galima daryti prielaidą, kad ne visos miesto žaliosios erdvės yra tinkamos poilsiui, nors ne visos jos ir turi būti rekreacinės paskirties, ypač jei kalbame apie itin jautrias saugomas teritorijas.

Gamta svarbi miestiečių sveikatai

Dr. I. Misiūnės kartu su Geomokslų instituto profesoriumi Darijumi Veteikiu atlikto tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų mano, kad žaliosios miesto erdvės yra itin svarbios fizinei, o dar labiau psichikos sveikatai, tačiau gamtiniu požiūriu dėl ten esančios rūšių įvairovės yra mažiau reikšmingos. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad tokia nuomonė gali būti klaidinga, mat mieste esančios ekosistemos gali būti ir yra labai svarbios biologinės įvairovės požiūriu.

Labiausiai miestiečiai vertina gamtos atliekamą oro kokybės gerinimo funkciją. Toliau pagal svarbą rikiuojasi vadinamosios kultūrinės paslaugos, pirmiausia – streso mažinimo galimybė žaliosiose miesto erdvėse ir sportas bei rekreacija. Tokios žaliųjų erdvių teikiamos paslaugos kaip galimybė užsiauginti maisto ar miesto miškuose rinkti kokias nors žoleles sostinės gyventojų vertinamos mažiausiai. Tai patvirtina nuostatą, kad tiekimo paslaugos yra suprantamos kaip mažiau svarbios miesto aplinkoje, kur žmonės turi daugiau galimybių įvairių produktų įsigyti prekybos vietose.

Miesto gamtos teikiamos naudos vertinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus laiką leidžia lauke, gamtoje. Atlikta analizė parodė, kad kasdien miesto žaliosiose zonose besilankantys žmonės vertina ekosistemų paslaugas daug labiau nei rečiau gamtoje būnantieji. Taip pat ir tie žmonės, kurie turi pomėgių, susijusių su laiko leidimu lauke, visą gamtos teikiamą naudą vertino daug labiau nei tie, kurie neturi mėgstamo užsiėmimo, reikalaujančio laiką leisti lauke. Išvada viena – turime daugiau laiko praleisti gamtoje, tuomet jos puoselėjimas taps neginčytinu dalyku.

Mokslu grįstas miesto planavimas

Pasak dr. I. Misiūnės, žaliosios erdvės susijusios su mažesniu gyventojų sergamumu, įskaitant nutukimą, ir didesniu atsparumu karščiams vasaros metu. Tai ypač aktualu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo daugiau mieste žaliųjų erdvių ir kuo geresnis jų sujungiamumas (angl. connectivity), tuo didesnė jame tvaraus mobilumo galimybė. Visa tai susiję ir su mažesnėmis išlaidomis, prie kurių prisideda gamta paremti sprendimai (angl. nature based solutions). Tai tokie sprendimai, kurie leidžia pasinaudoti gamtos teikiamomis paslaugomis vietoj brangių inžinerinių sprendimų. Pvz., gerai suplanuota žalioji infrastruktūra smarkiai prisideda prie potvynių kontrolės mieste po didelių liūčių. Tuo tarpu tada, kai gamtinės zonos labai fragmentuotos, kai mieste itin daug nepralaidžių dangų, tenka daug investuoti į nuotekų surinkimo ir valymo sistemas. Dr. I. Misiūnė pabrėžia, kad būtent žaliosios erdvės ir net pavieniai medžiai galėtų padėti pažaboti karščio salos efektą vasaros laikotarpiu. Tai suteiktų galimybę mažiau investuoti į oro kondicionavimo įrangą, kuri gali atsiliepti žmogaus sveikatai. „Sakyčiau, kad žaliosios erdvės ne tik gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, miesto įvaizdį, leidžia gyventojams sveikiau gyventi, bet ir prisideda prie miesto biudžeto taupymo“, – tvirtina mokslininkė.

Todėl, jos įsitikinimu, ir miesto planavimo procesas turi būti paremtas mokslu grįstomis prielaidomis. Mokslininkai kasdien pateikia naujų įžvalgų, kuriomis teritorijų planuotojai, esant reikalui, galėtų pasinaudoti. Mokslas gali ne tik identifikuoti problemas, pateikti jų paaiškinimus, bet ir pasiūlyti sprendimus. Be to, kadangi miestuose reikia kreipti dėmesį į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą, teritorijų planuotojai vis dažniau skatinami taikyti išmanius sprendimus.

Kiemuose – kuo įvairesnė augmenija

Dr. I. Misiūnė mano, kad suinteresuotų asmenų įtraukimas į miesto planavimo procesą ir jo valdymas yra labai svarbus. Būtina aiškiai komunikuoti apie planuojamas veiklas miesto parkuose ar miškuose, o į daugiabučių kiemų teritorijų planavimo procesą privalomai turėtų būti įtraukiami ir gyventojai.

„Daugiabučių, o ypač privačių kiemų tema yra mano ateities tyrimų taikiklyje. Privatūs kiemai sudaro labai didelę miesto dalį, tačiau yra visiškai priklausomi nuo savininkų. Nėra jokios bendros vizijos, kaip jie turėtų atrodyti, kas juose būtinai turėtų būti“, – sako mokslininkė.

Natūralūs gamtiniai elementai kiemuose gali prisidėti prie miesto oro gerinimo, mikroklimato reguliavimo, net ir prie biologinės įvairovės gausinimo. Todėl pirmiausia dr. I. Misiūnė siūlytų vietoj golfo lauko tipo pievelės kiemuose pasisodinti kuo įvairesnės augmenijos, įskaitant medžius ir vaismedžius. Mokslininkė tikina, kad tai pagerintų ne tik bendrą aplinkos kokybę, bet ir mūsų nuotaiką kasdien pro langą matant įvairaus dydžio, tūrio ir spalvų augalus, kurie pritrauktų paukščius ir vis rečiau miestuose matomus spalvotus drugius.

Dr. Aušrinė Jurgelionytė, žurnalas „Spectrum“/ @Asociatyvi nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/04/PAROC_ULTRA_2020_Structum_340x430.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!