Gianluca Racana keliauja po pasaulį paskui „Zaha Hadid Architects“ projektus


Tarptautinės architektų studijos „Zaha Hadid Architects“ direktorių valdybos narys Gianluca Racana teigia, kad kiekvieno naujo šios komandos sukurto projekto architektūra tampa vis tobulesnių erdvių, efektyvesnės struktūros ir pažangesnė technologiškai: „Moderniai apibrėžėme XXI amžiaus architektūrą projektais, kurie žavi viso pasaulio vaizduotę. Forma ir erdvė yra įaustos į mūsų pastatų struktūrą, kuri išsirutulioja iš supančios aplinkos, kad angažuotųsi su vietos bendruomenėmis. Norime parodyti savo požiūrio universalumą. Ieškome galimybės diegti naujoves ir dauguma mūsų projektų turi naujumo ir sudėtingumo elementų – tai minimalus kriterijus.“

Architektas Gianluca Racana skaitė pranešimą vasario 3 d. vykusioje STRUCTUM organizuotoje konferencijoje „Namų DNR: funkcionalumo ir dizaino sinergija“.

Nuotr.: Eero Vabamägi

„Zaha Hadid Architects“ studija – viena kūrybiškiausių architektūros studijų pasaulyje, veikia jau keturis dešimtmečius, 44 pasaulio šalyse įgyvendino per 950 projektų, kuriuose modernias projektavimo technologijas derina su ekologiškomis medžiagomis ir tvarios statybos praktika. Studijos ZHA projektai įvertinti aukščiausiais įvairių institucijų apdovanojimais visame pasaulyje.

Per pastaruosius kelerius metus „Zaha Hadid Architects“ laimėjo konkursus pasiūlę architektūrines idėjas projektams Rytų Europoje –„Rail Baltic“ geležinkelio terminalo Ülemiste, Taline (Estija), Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, aikštės ir aplinkinės teritorijos pertvarkymo bei Zuglo miesto centro Budapešte (Vengrija) daugiafunkcius sprendimus ir kt.

Karjera

Architektas Gianluca Racana (1970) yra italas ir jau daugiau kaip du dešimtmečius gyvena Anglijoje. Jis studijavo „La Sapienza“ universitete Romoje, ETSAB Barselonoje ir Kolumbijos universitete Niujorke. Vėliau tęsė studijas Architektūros asociacijoje Londone, kur įgijo architektūros ir urbanistikos magistro laipsnį. Taip pat yra įgijęs verslo administravimo magistro laipsnį „Imperial College Business School“. Prieš įsikurdamas Londone G. Racana dirbo Romoje, Paryžiuje ir Niujorke ir daug keliavo.Su Londono studija „Zaha Hadid Architects“ G. Racana pradėjo dirbti 2000 metais jos projekto Romoje vadovu.

Internetiniame pokalbyje su grafikos dizaineriu Vince’u Frostu (pokalbių serija „Design Your Life with Vince Frost“ – red.) architektas sakė, kad daug išmoko tapęs tokio novatoriško Romos MAXXI projekto dalimi. Šis darbas tapo patirties mokykla, kurioje jis perprato, kas yra statybų aikštelėje architektui.

„Man, jaunam architektui, buvo puiki patirtis dirbti tarptautiniame projekte ir realizuoti grandiozinio projekto idėjas. Teko iš kūrybinių aukštumų nusileisti ant žemės statybų aikštelėje ir bendrauti su rangovais, darbininkais ir statybininkais – stebėti procesą, perprasti, ką daro architektas statybos objekte. Kalbėdamas su vietos komanda itališkai, jaučiausi tiltu tarp Londono ir Romos. MAXXI projektas buvo labai svarbus ir labai didelis. Dirbome su konsultantais ir su didele komanda iš visos Europos. Tai buvo ilgas procesas.“

Italijos vyriausybė pasielgė drąsiai, pasirinkusi nacionalinio šiuolaikinio meno ir architektūros muziejaus pastatui mažo architektų biuro Londone pasiūlytą pastato architektūrinę koncepciją. „Zaha Hadid Architcts“ tada dirbo apie 20 žmonių, tad komandai buvo nemenkas iššūkis detalizuoti koncepciją ir ją realizuoti. Kelerius metus komanda visas jėgas skyrė Romos projektui MAXXI ir būtent jis davė postūmį pačiai ZHA studijai augti.

Būdamas italas, pažįstantis šalį ir jos sostinę bei kalbantis italų kalba, G. Racana buvo tinkamiausias „Zaha Hadid Architcts“ pasirinkimas vadovauti įgyvendinant vieną įspūdingiausių projektų, iki šiol vieną dažniausiai minimų šiuolaikinių Romos pastatų. Tačiau pačiam Gianlucai šiame darbe prireikė nemažai valios kalbant apie nelengvą emocinį klimatą: MAXXI projektas Italijoje buvo sutiktas nepalankiai, visa Roma ir pusė G. Racanos gimtosios šalies protestavo prieš projektą, kurio įgyvendinimui jis vadovavo. Pirmojo šiuolaikinio meno Italijos muziejaus pastatas tapo ryškiu kontrastu istorinei Romos Flaminio rajono aplinkai. Bet architektės Zahos Hadid ir jos komandos idėjos sulaukė daug kritikos. Tačiau vėliau pastatas tapo Romos kultūros centru ir laimėjo ne vieną apdovanojimą už architektūrą, tarp jų – Karališkojo Britanijos architektų instituto (RIBA) Stirlingo premiją.

Meno centro MAXXI projekto įgyvendinimas Romoje atvedė italą G. Racaną į Londoną – į magistrantūros studijas, ir į „Zaha Hadid Architcts“ biurą. Netrukus jis tapo direktoriaus padėjėju, nuo 2013 metų yra vienas iš valdybos direktorių ir vadovauja daugelio didelio masto kultūros, infrastruktūros, gyvenamosios ir komercinės paskirties ZHA projektų įgyvendinimui Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje.

Apsisprendimas

Būdamas jaunas architektas G. Racana po studijų Romoje keliavo po gražius miestus, kaip pats sako, keliavo ieškodamas ko nors naujo ir gražaus. Gimęs ir užaugęs mažame Italijos miestelyje, kur gyveno apie 50 tūkst. žmonių, Gianluca gerai pažįsta įkvepiančią Amžinojo miesto architektūrą. Būdamas jaunas architektu jis pradėjo dirbti Romoje ir galėtų tuo didžiuotis. Tačiau G. Racana pokalbyje su grafikos dizaineriu Vince’u Frostu paprastai paaiškina, kaip pasirinko savo karjerą, ir prisipažįsta, kad net nėra tikras, kodėl nutarė tapti architektu, nes visada labiau domėjosi istorija ir filosofija, moksline intelektine veikla.

„Laikau save realistu, labai praktišku žmogumi. Manau, kad architektūra suteikia galimybę didžiuotis, realizuoti savo ambicijas, siekius, nes architektų darbai yra vieši kūriniai. Be to, architektūra randa būdų, kaip konkretizuoti esamos problemos sprendimus. Ši veikla stiprina valią ir kelia iššūkius intelektui. Tai kūryba, kurios kūriniams ir idėjoms realizuoti reikia rasti praktiškus racionalius sprendimus. Manau, kad dėl to pasirinkau architekto karjerą.“

Pradėjęs karjerą Romoje, G. Racana jautė, kad įspūdinga architektūra padarė įtaką jo architektūriniam braižui, bet mano, kad dirbdamas ir kitose šalyse sugėrė į save įvairių stilių įtaką. Architektas yra sakęs, kad Londonas nėra toks įkvepiantis ir šokiruojantis kaip Paryžius ir čia jis neranda tokios stebinančios ir nevaržomos energijos kaip Niujorke, bet G. Racana vertina Londono išskirtinumą ir idėjų įvairovę.

Apsistoti Londone prieš du dešimtmečius jis pasirinko ir dėl magistro studijų, ir dėl karjeros „Zaha Hadid Architects“ studijoje, kuri buvo labai pažangi ir motyvuojanti intelektualiniu požiūriu. 2000-aisiais architektė Z. Hadid jau buvo žvaigždė architektūros pasaulyje. Vienas didžiausių jos laimėjimų buvo radikalus dizaino pakeitimas, jo dinamiškumas. Londono architektūros studentai domėjosi Zahos dizaino darbais, kurie ne vieną jų sukrėtė ir atvedė į šią sritį. Mintis, kad dizainas gali būti kažkas kitokio, dinamiškesnio ir gaivesnio, jauniems architektams tuo metu darė didžiulę įtaką.

Komandinio darbo Zahos sėkmės paslaptis buvo ta, kad ji primygtinai nereikalavo naudotis tik savo idėjomis ir suteikė jaunesniems darbuotojams fantastiškų naujų galimybių savo radikaliu požiūriu, leido augti ir konkuruoti, išnaudoti savo kūrybiškumą. Komanda diskusijose išfiltruodavo geriausias idėjas, o tada kartu jas plėtodavo. Tai buvo kolektyvinis procesas ir labai bendradarbiaujantis. G. Racana prisimena, kad pirmieji darbo metai Londone jam buvo lemtinga patirtis: darbas prie projektų – vienas po kito – vyko ištisomis naktimis. Prisijungęs prie ZHA daugiau kaip prieš 20 metų, G. Racana dirbo kartu su Z. Hadid svarbiausiuose jos projektuose.

„Buvome jauna komanda, ambicinga. Dirbome daug – 24/7 režimu, ir daugiausia laiko tuo metu skyriau darbui. Pradėjęs dirbti „Zaha Hadid Architects“ buvau tik jaunas bendradarbis tarp kitų biure tada dirbusių 20 žmonių. Turėjome daug drąsių radikalių idėjų, naują požiūrį į architektūrą. Biure vyko daug kūrybinių diskusijų, bendravimo – tai labai įkvėpdavo. Vienas iš stipriausių psichologinių motyvų dirbti buvo tas, kad gali sukurti ką nors naujo, kas išspręs kasdienes žmonių problemas. Kūrėme ir statėme pastatus, kad jie stovėtų šimtmečius. Ir mokėmės – projektas po projekto.“

Kelionės

Už ZHA projektų įgyvendinimą atsakingas direktorius G. Racana akcentuoja svarbų savo darbo aspektą – globalumą. Prižiūrint tarptautinius projektus, jam tenka daug keliauti aplink pasaulį – nuo Amerikos ir Europos iki Šiaurės Amerikos, Japonijos ir Australijos. Su įvairiais projektais keliaujant per žemynus su savo komandai ir intensyviai bendraujant su vietos partneriais svarbu pažinti vietovę, jos poreikius.

G. Racana sako, kad jį šiame procese žavi galimybė pažinti kitas šalis su kiekvienu nauju projektu: tikslas nėra tik pastatyti pastatą kitame mieste – tai puiki galimybė pasijusti beveik vietiniu, o ne turistu ar keliautoju. Daug keliaudamas ir grožėdamasis istorinių pastatų architektūra ir miestais, G. Racana atkreipdavo dėmesį į viešąsias erdves, aikštes ir parkus, nes įsitikino, kad vykęs jų planavimas, funkcionalumas turi įtakos patogiam kasdieniam miesto žmonių gyvenimui.

G. Racana ne kartą turėjo progą sugrįžti su dideliu projektu į miestus, kuriuos pažįsta ir kurių kalba gimininga jo gimtajai: jam teko vadovauti projektui Barselonoje ir vertėjauti tarp vietos komandos ir Londono studijos, jis valdo didžiąją dalį darbų, įgyvendina ZHA projektus savo gimtojoje Italijoje ir Australijoje, iš kurios yra kilusi jo žmona, tad jis turi stiprius ryšius su Australijos kultūra, kaip ir su Roma. Daug keliavo į Australiją, Sidnėjų ir Melburną, kur laimėtas ne vienas architektūrinių projektų konkursas.

Vienoje iš kelionių prieš šešerius metus G. Racaną pasiekė tragiška žinia: jis prisimena, kad 2016-ųjų kovą jis buvo Sidnėjuje, kai jam paskambino ir pranešė, kad mirė Z. Hadid.

„Tai buvo labai pribloškianti žinia, mus ištiko šokas. Visa didžiulės įmonės veikla sukosi aplink Zahą. Ji buvo mokytoja, išklausydavo, skatindavo kurti ir patardavo. Mūsų darbas buvo komandinis, kolektyvinis. Bet netekusi Zahos komanda susivienijo, netektis mobilizavo. Parodėme klientams, kad jie dirba su komanda.“

G. Racana mano, kad architekto darbe svarbu gyvas bendravimas ir komandos bendradarbiavimas. Nors pandemija, pasak jo, išmokė lankstumo, dirbdamas nuotoliniu būdu jis laukia, kada grįš normalus gyvenimo ritmas, komanda galės sugrįžti į biurą ir gyvai bendradarbiauti.

Į klausimą apie savo gyvenimo dizaino projektą – ar jį suplanavo – architektas G. Racana pokalbyje su grafikos dizaineriu Vince’u Frostu atsako:

„Bėgant metams pripratau didelių planų nekurti, nes jie sugriūva ir sukelia nusivylimą. Tiesiog išmokau džiaugtis tuo, ką turiu, ypač kad turiu mėgstamą, džiuginantį darbą, kuris leidžia išreikšti save ir džiugina galimybe keisti aplinką“


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų