Architektūros studija „Cooking Sections“ ir inžinierių komanda AKT II sukūrė eksperimentinį kraštovaizdį Šardžoje, kad parodytų, kaip dykumų augalai galėtų tapti puikia alternatyva žaliesiems sodams sausringuose miestuose.
Net 1,2 milijardo žmonių gyvena vietose, kuriose trūksta vandens. Dėl geriamo, švaraus vandens trūkumo kasmet miršta 7 milijonai žmonių. Miestuose išlaikyti žaliąsias zonas kainuoja tūkstančius. Todėl architektų sukurta instaliacija tapo populiariausia šią savaitę vykstančios Šardžos miesto architektūros trienalės dalis. Šardža – miestas, apie 8 km nutolęs nuo Dubajaus. Miesto pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „šark“ (rytai).
„Instaliacija tyrinėja dykumų kraštovaizdžio įvertinimo būdus. Ši instaliacija pritaiko būdus kaip dykumų augalus įtraukti į miesto aplinką“, – aiškino „Cooking Sections“ įkūrėjai Danielis Fernández Pascual ir Alonas Schwabe.
Instaliaciją sudaro devynios skirtingų formų ir gylių smėlio daubos, kurios sudarytos iš dirvožemio ir skaldos.
Kiekvienoje dauboje pasodintas augalas, kuris gali augti net ir labai sausringose vietovėse (vadinamos kserofiliais). Augalai ir jų daubos yra tokios formos, kad jų nereikėtų laistyti. Vietoje vandens augalų šaknys apdengiamos smėliu ir akmenimis.
„Tai yra technika, kurią laikui bėgant daugelyje pasaulio vietų sukūrė visuomenės, kad galėtų gyventi sausringoje klimato zonoje arba vietose, kur nėra arba yra mažai vandens šaltinių”, – sakė kraštovaizdžio architektas.
„Naudojant žemės piliakalnius ar sausus akmenis, šios tipologijos kontroliuoja vėjo, drėgmės ir šilumos pokyčius, kad sukurtų sąlygas vandeniui natūraliai kondensuotis“, – tęsė jie.
Augalai augs ir bus stebimi iki kitos trienalės, vyksiančios 2022 metais. Per šį laiką bus nustatyta, kuri iš devynių mikroaplinkų veikia geriausiai, kad ją būtų galima pakartoti kitose vietose ir išplėsti savo mąstu.
„Sode yra įrengtas jutiklių komplektas, matuojantis mažus mikroklimato pokyčius, kuriuos sukuria iš žemės sukurtos piliakalnio struktūros. Jutikliai matuoja kritulius, saulės spindulius, vėjo greitį ir kryptį, oro temperatūrą ir santykinę drėgmę, dirvožemio drėgmę ir augalų drėgmę“, – aiškino AKT II vadovas Adiamas Sertzu.
„Dėl savo medžiagiškumo, atspalvio, gylio ir padėties, konstrukcijos optimizuoja tiek oro drėgmę, tiek drėgmę, ištraukiamą iš žemės“, – tęsė AKT II atstovas.
Pasak specialisto, augalų būklė stebima kas penkiolika minučių. Šie tyrimai bus atliekami trejus metus. Eksperimentinis projektas buvo „skubus ir nepaprastai aktualus“, bandant rasti aplinkos problemų dykumų srityse sprendimus. Nors ne visi eksperimentai lemia puikius rezultatus, jie visada suteikia vertingų įžvalgų plėtojant programoms
Kadangi šis regionas susiduria su aplinkos iššūkiais, kai aukšta temperatūra ir retai iškrintantys krituliai lemia vandens trūkumą, bandomieji projektai, įterpiantys pritaikomuosius dizaino tyrimus, tokius kaip „Tapimas Xerophile“ padeda spręsti šias problemas. Augalų rūšių įvairovė ir gyvūnų atsiradimas juose daro tiesioginį poveikį žmogui. Todėl jie labai svarbūs, ypač dabar, kai net 20 proc. gyvūnų rūšių gresia išnykimas.
Pirmoji Šardžos architektūros trienalė vyko nuo 2019 metų lapkričio 9-osios iki praėjusios savaitės (vasario 8 d.). Renginyje svarbiausia buvo „Al-Qasimiyah“ mokykla. Tai yra vienas iš kelių 1970-ųjų ir 80-ųjų Jungtiniuose Arabų Emyratuose pastatytų architektūros mokyklų, kurių atsiradimą inicijavo organizacija „Sharjah Art Fund“.
Architektų „Cooking Sections“ nuotr.
