Vaistinių žolynų sostinės atgimimas Švenčionių r. savivaldybės meras Rimantas Klipčius apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Pasiryžimas dalyvauti konkurse „Išmanusis miestas IV“ gimė iš vienos svarbiausių vertybių, puoselėjamų Švenčionių r. savivaldybėje – atvirumo įvairioms bendradarbiavimo iniciatyvoms. Šiuos metus pradėjome savotiška „Išmaniojo miesto“ generaline repeticija ir kartu su Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedra surengėme kūrybines dirbtuves. Jų metu studentai parengė trijų Švenčionių r. viešųjų erdvių plėtojimo gaires ir sukūrė šių erdvių vizijas. Dabar žvelgiame dar plačiau ir teikiame projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviams užduotį, kuriai reikėtų skvarbios vizionieriškos minties: atsakyti, kaip švenčioniškiams sugrąžinti kadaise melioracijos sistemose paslėptą Kūnos upę ir pasiūlyti originalų sprendimą, kaip Švenčionių centre besidriekiančius neurbanizuotus upės slėnius paversti šiuolaikiška rekreacine bei edukacine teritorija. Projektui pasiūlyta miesto teritorija yra svarbi gyventojams. Čia – miesto pradžių pradžia, švenčioniškosios tapatybės ištakos. Daugiau nei prieš 500 metų Švenčionys, kaip ir dauguma to meto gyvenviečių, įsikūrė giliame upės slėnyje. Mūsų mieste, dosniai gamtos apdovanotoje vietoje, iškilo ir vienas seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų Europoje, sėkmingai veikiantis iki šių dienų. Upę iš miestelėnų, deja, atėmė sovietmečio melioracijos bumas. Natūraliai kilo poreikis grąžinti miestui jam priklausančius gamtinius turtus, o neišnaudotus teritorijos plotus paversti ne tik vietiniams, bet ir turistams patrauklia erdve. Nenorime apsiriboti kraštovaizdinėmis priemonėmis: iš studentų laukiame minčių, kaip paversti šią vietą Švenčionių, vienintelio Lietuvoje vaistažolių miesto, vizitine kortele. Švenčionis šis projektas kardinaliai pakeistų jau vien dėl apimties ir lokacijos – juk būtų pertvarkyta net 30 ha teritorija pačioje miesto širdyje. Be to, mes orientuojamės ne tik į formą, bet ir į turinį: svarstome, kad ant Kūnos kranto galėtų vykti vietiniams ir turistams patrauklios degustacijos bei kvapų terapijos, įvairios sveikatingumo programos, teminiai laisvalaikio užsiėmimai. Norime aktualizuoti Švenčionių, kaip vaistinių žolynų sostinės, įvaizdį, sudominti juo mūsų svečius ir išsaugoti šį išskirtinumą ateities švenčioniškiams. Juk išmanusis miestas – tai savo išskirtinumą atradęs ir patraukliomis šiuolaikinėmis priemonėmis jį atskleidęs miestas. Tai, ką norime sukurti kartu su Jumis. Ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Pirmiausia linkiu užsikrėsti pasididžiavimą mums keliančia vaistažolių miesto idėja, o vėliau – nepritrūkti kūrybinio polėkio jai išplėtoti. Švenčionys su nekantrumu laukia Jūsų.

Gamtos tausojimas - viena svarbiausių misijų Radviliškio r. sav. mero Antanas Čepononis mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ „Išmanusis miestas IV“ konkursui Radviliškio mieste pasiūlėme beveik 7 hektarų teritoriją. Tai – Radviliškio miesto širdis, jo centras, kurioje persipina ir miesto istorija, ir dabartis. Tikiuosi, kad konkurse dalyvaujantys jaunieji architektai sugebės pažvelgti į ateitį ir sukurs tokias erdves, kurios bus patrauklios visokio amžiaus radviliškiečiams ir miesto svečiams. Tikiuosi įdomių, novatoriškų, gal net kiek netikėtų sprendimų. Pasirinkta teritorija miestui svarbi tuo, kad tai yra ne tik miesto centrinė dalis, bet ir apima senąją, istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį (ypatingai Vasario 16-osios gatvės ir Laisvės alėjos atkarpose), kuri alsuoja istorija. Norėtųsi, kad atnaujinta erdvė ir rasti netikėti sprendimai atgaivintų Radviliškio miesto centrą, o tada jame atsirastų ir daugiau judesio, gyvybės. Norėtųsi, kad daugiabučių namų fasadai nebūtų tarsi svetimkūniai. Tikiuosi, kad jaunųjų architektų darbuose ras vietą ir ūkininkų turgelio paviljonas, ir aikštelės mažiesiems radviliškiečiams. Taip pat labai norėtųsi, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido. Išmanusis miestas pirmiausia turi būti patogus gyventi visiems Radviliškio miesto bendruomenės nariams. Žinoma, neapsieinama jame ir be atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo infrastruktūros, informacinių technologijų panaudojimo patogiam gyvenimui galimybių. Ko palinkėtume konkurso dalyviams? Drąsiai priimti konkurso devizu „Išmanusis miestas IV“ iškeltą uždavinį bei iššūkius bei savo kūriniais maksimaliai vizualizuoti į dabartį, technologijomis paremtą ateitį. Tai leistų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo bei gamtinės aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Žinoma, racionaliai naudojant gamtinius išteklius.

Kelmės miesto centro atgimimas Kelmės r. sav. mero Vaclovo Andrulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Vakarų Lietuvoje esančio miesto – Kelmės – gyventojai džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte „Išmanusis miestas IV“. Buvome įtikinti idėjos sėkmės. Mums patinka šio projekto kertiniais akmenimis tapę jaunatviškas maksimalizmas ir atkaklumas. Nors miesto, įsikūrusio į rytus nuo kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante (per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas), vardas, ko gero, yra kilęs dėl sąsajos su gamta ir kelmuotomis vietomis, kelmynėmis, vis dėlto projektui pasirinkta teritorija – miesto centras. Čia – kultūros namai, parkas... Pati miesto širdis. Šiuo metu itin trūksta poilsiui skirtų vietų. Todėl tikimės konceptualaus miesto centro sutvarkymo projekto. Vizijos, padėsiančios pagerinti esamą situaciją. Norime, kad kiekvienas Kelmės gyventojas ar naujas miesto lankytojas centre jaustųsi jaukiai, maloniai. Siekiame centrą paversti traukos vieta, į kurią rinktųsi įvairaus amžiaus žmonės – ir jauni, ir vyresni, ir senjorai. Įgyvendintas projektas pakeistų viso rajono „veidą“. Jis taptų ne tik puikia poilsio zona, kurioje randama įkvepianti ramuma, bet kartais miesto centras atgytų ir atneštų šurmulį – jame vyktų įvairūs renginiai. Tikimės, kad Kelmė taps „išmaniu miestu“. Koks turi būti išmanusis miestas? Patrauklus ir patogus gyventi. Inovatyvus, funkcionalus, mobilus, ekologiškas, ekonomiškas. Žinoma, tai vos keli apibūdinimai, charakterizuojantys modernų miestą. O ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Žinoma, gerų idėjų ir ryžto jas įgyvendinti.

Atkaklus siekis tapti „žaliausia“ savivaldybe Tauragės r. sav. mero Sigito Mičiulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Sigitas Mičiulis, Tauragės r. sav. meras Pietvakarinėje Lietuvos dalyje,Žemaitijos regione,netoli pasienio su Kaliningrado sritimi (buvusia Prūsija) įsikūręs Tauragės rajonas, kurio rajono savivaldybė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte „Išmanusis miestas IV“ ir mano, kad tai yra puiki proga miestui duoti kažką naujo. Džiaugiuosi darbščiais, talentingais žmonėmis, ypač savo jauna komanda. Esame linkę palaikyti inovatyvias idėjas, juk siekiame tapti ekologiškiausiu, žaliausiu kraštu, tad, jeigu realizuotume projektą „Išmanusis miestas IV“, būtų labai šaunu. Norime suteikti jaunimui, turinčiam daug inovatyvių idėjų, galimybę. Jauni žmonės dirba su neišsenkančia energija, į senus dalykus moka pažvelgti „šviežiai“, iš kitos perspektyvos, todėl tikimės, kad ir šio projekto metu paskutinio kurso VGTU studentai pristatys netradicinius, novatoriškus sprendimus, siekdami atnaujinti miesto erdves, kurioms būtent tokių sprendimų itin trūksta. Beje, konkursui skirta teritorija buvo pasirinkta dėl to, kad miesto plane yra numatyta rekreacijos tikslams. Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų. Bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimų. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse. Ir tikiu, kad mes savo tikslą pasieksime. Norime stipriai dirbti šia kryptimi, kad realizavę savo siekius galėtume labiau vystyti bendrąjį ir sveikatingumo turizmą, ekologinę žemdirbystę... Be to, ne tik grandioziniais planais, bet ir mažais darbais skleidžiame žinią apie etišką, „žalią“ gyvenimo būdą. Štai susirinkome trijų regionų merai kelionei į Rietavą... Važiavome elektromobiliu. Ar galite patikėti, kad kelionė į Rietavą mums nekainavo nė 2 eurų? O svarbiausia – kelionės metu mes neteršėme aplinkos. Juk ekonomiškas bei triukšmo nekeliantis elektromobilis yra ateities transportas. Tauragė pasisako ir už Paryžiaus konferencijos dėl klimato kaitos nutarimą. Mes, būdama maža savivaldybė, politiškai pritariame Paryžiaus konferencijos nutarčiai, pasirašytai 195 šalių lyderių, kurios siekiamybė – 27 % sumažinti elektros naudojimą, o 47 % – CO2 dujų išmetimą. Tikiuosi, kad ir studentai atkreips dėmesį į šį svarbų, aktualų reiškinį ir galbūt pasiūlys ekologiškų sprendimų. Pavyzdžiui, jau mano minėta transporto problema... Galbūt bus numatyta ekologiško transporto – dviračio – geresnė pritaikymo koncepcija, nes tikrai manau, kad, jeigu žmonėms būtų suteiktos sąlygos į darbą vykti dviračiais, jie taip ir darytų. Tai pagerintų transporto kamščių bei užterštumo problemas. Svarbu nepamiršti ir aktyvios veiklos. Galbūt jauni specialistai pamatys galimybę prie estrados įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Yra viena numatyta teritorija, priklausanti Senamiesčio bendruomenei, gal pasikeis ir šios erdvės veidas, bus galimybė ateiti šeimoms su vaikais pasportuoti, tiks įvairioms amžiaus grupėms, pradedant jaunimu ir baigiant senjorais. Juk estrada apsupta kitų istorinio bei kultūrinio paveldo objektų – hipodromo, esančio greta upės, evangelikų maldos namų, stovinčių, kur kadaise buvo bažnyčia. O ko galėčiau palinkėti konkurso dalyviams, be būtinybės mąstyti inovatyviai ir bent šiek tiek „žaliai“? Svarbiausia – sėkmingai baigti mokslus. Linkiu jiems tapti puikiais inžinerijos specialistais Lietuvoje, visada turėti naujų, gerų idėjų, dvasinės stiprybės ir užsispyrimo sėkmingai įgyvendinti visus tikslus.

Noras keistis – pirmas žingsnis pokyčių link Plungės r. sav. mero Audriaus Klišonio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Audrius KlišoniS, Plungės r. sav. Meras Kokie pirmieji Plungės rajono savivaldybės įspūdžiai apie projektą „Išmanusis miestas IV“? Žinoma, geri. Džiaugiamės suteikta galimybe dalyvauti ir manome, kad turėjome prisijungti kur kas seniau. Esu tikras, kad nauji žmonės, jauni architektai ir jų „šviežios“ idėjos bei inovatyvūs pasiūlymai padarys teigiamą įtaką erdvėms, kurioms itin reikia naujumo, modernumo ir tiesiog kūrybiškų, gaivių minčių plūstelėjimo bei realizavimo. Visa Plungė turi daug gražių teritorijų, kurios išsiskiria savo kalvotumu, be to, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamės kaip nors išnaudoti. Vis dėlto projektui pasirinkome teritoriją, esančią miesto viduryje ir apimančią Palankės tvenkinį bei gretimus skverus, puikiai matomus ir pasiekiamus ne tik patiems plungiškiams, bet ir į rajoną atvykusiems turistams. Norime, kad ši erdvė atsivertų dar labiau, taptų traukos tašku. Esame įsitikinę, kad kūrybingiems savo srities specialistams mūsų siūloma teritorija gali tapti vieta, kurioje jie galės realizuoti visas idėjas ir pristatyti originalias, inovatyvias koncepcijas. Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime, ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose. Konkurso dalyviams linkiu, kad jų fantazija neturėtų ribų.

Modernus menų ir autentikos atkūrimas Lazdijų r. sav. mero Artūro Margelio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Artūras Margelis, Lazdijų r. sav. Meras Lazdijų rajono savivaldybė džiaugiasi, kad prisijungs prie projekto „Išmanusis miestas IV“, ir projektui siūlo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus. Tai didžiausia pagal mokinių skaičių Lazdijų rajono gimnazija, kurios teritorija užima beveik 6 ha. Čia yra didelis parkas, senas 1936 m. statytas pastatas. Tikimės, kad projekto metu visos šios erdvės bus modernizuotos ir pritaikytos tiek šiuolaikinius mokinių poreikius atitinkančiam formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesui, tiek jaunimo bei visos miesto bendruomenės saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo poreikiams patenkinti. Turime viziją, kad senajame mokyklos pastate bus įkurtos meno erdvės. Jose bus ugdomi muzikos, dailės, technologijų gebėjimai, naujai atgims vidinis šios mokyklos kiemelis, kuriame galės pailsėti ir įkvėpimo pasisemti menų besimokantys moksleiviai. Mokyklos parkas – taip pat puiki vieta įkurti naujas erdves, kur tiek mokyklos bendruomenė, tiek miestelėnai galėtų turiningai leisti laiką, užsiimti naujomis veiklomis, bendrauti tarpusavyje ir stiprinti bendruomeninius ryšius. Šis parkas labai senas, turi savo istoriją, taigi, tikimės, kad projekto „Išmanusis miestas IV“ metu ši lazdijiečių pamėgta, bet infrastruktūriškai dar neišplėtota vieta atgims naujai ir modernumas derės su autentiškumu. Lazdijų rajono savivaldybė savo krašto infrastruktūrai gerinti skiria ypatingą dėmesį. Tad tikimės, kad projektas „Išmanusis miestas IV“, pasitelkdamas miestų planavimą, infrastruktūros, statybų, inžinerinius ir architektūros sprendimus, sukurs naujo tipo viešąsias erdves, kurios prisidės prie miesto bendruomenių telkimo ir problemų sprendimo. Tai puiki investicija į emocinę ir socialinę gyventojų sveikatą ir patrauklaus, atsinaujinančio mūsų miesto vaizdo kūrimą. Šiame projekte žavi tai, kad, kuriant naują miesto veidą, aktyviai dalyvaus jauni žmonės. Ypač tai svarbu kalbant apie ugdymo įstaigų atnaujinimą. Juk būtent neseniai mokyklą baigę jaunuoliai žino, ko jiems labiausiai stigo besimokant, kokią mokyklą norėjo matyti jų bendraklasiai bei kiti mokyklos bendruomenės nariai. Konkurso dalyviams linkiu, kad, būdami jauni ir talentingi, pasitelkdami vyresniųjų sukauptą patirtį bei kūrybiškai pritaikę modernias ateities vizijas, realiai įgyvendintų savo idėjas – išmaniai atnaujintų Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją, kurioje saugiai, įdomiai, patraukliai ir turiningai leistų laiką mokytojai, mokiniai, jų tėveliai, kiti gimnazijos bendruomenės nariai, miesto gyventojai bei kiekvienas Lazdijų krašto žmogus.

Atgimsianti inovatyvi gamtos oazė Kėdainių r. sav. mero Sauliaus Grinkevičiaus mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Saulius Grinkevičius, Kėdainių r. sav. Meras Lygumų ir upių krašto – Kėdainių rajono – savivaldybė bei aktyvūs gyventojai susidomėjo projektu „Išmanusis miestas IV“, nes mano, kad tai puiki galimybė, padėsianti Lietuvos centre esančiam Kėdainių rajonui gerinti miesto infrastruktūrą, plėtoti turizmą. Projektui pasirinkta teritorija – gražusis Babėnų šilas. Babėnai – svarbi Kėdainių miesto dalis, stūksanti į šiaurę nuo miesto centro, išsidėsčiusi į šiaurę nuo geležinkelio stoties, prie 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys kelio, Nevėžio ir Dotnuvėlės tarpupyje. Į šią vietovę įeina nemažas miško masyvas, vandens telkinys, buvęs karjeras, kuris yra rekreacinės zonos dalis. Čia ne vienas kėdainietis randa gamtos prieglobstį, gali pabėgti nuo triukšmo, atsipalaiduoti... Todėl norisi tokią vietą tausoti, puoselėti. Mes norime ir tikimės, kad jauni, kūrybingi žmonės, siekiantys tapti savo srities profesionalais, pasirinks Kėdainių teritoriją ir pateiks jaunatviškų, inovatyvių įžvalgų, netradicinių, įdomių pasiūlymų. Tuomet mūsų darbas būtų padaryti viską, kad jų projektas taptų realybe. Norime, kad Babėnų šilas taptų traukos objektu ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams. Galbūt būtų galima įrengti poilsio zonas, pažintinius botanikos takelius, dviračių takus... Esame judri bendruomenė, todėl aktyvaus poilsio plėtojimas, skatinimas, ko gero, būtų geriausias sprendimas siekiant atgaivinti šią vietovę ir maksimaliai išnaudoti jos potencialą. Norėtume, kad nebūtų pamirštos ir naujosios technologijos. Juk tai – šiuolaikiško, išmanaus miesto projektas! Argi nebūtų įdomu, jeigu, keliaujant pažintiniu botanikos keliu, būtų įmanoma susipažinti su augalais pasitelkus išmaniąją programėlę telefone? Gamtos oazė, aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą. Norime, kad mūsų Babėnų šilas įgautų koncepciją, taptų išskirtinis, kaustantis dėmesį, taip pat atliktų edukacinę funkciją. Ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Žinoma, svarbiausių dalykų – kantrybės ir neišsenkančios fantazijos, juk netikėtos, netradicinės idėjos dažniausiai ir tampa unikaliomis. Standartinius sprendimus palikime praeičiai.