Objektas Naujosios ligoninės teritorijoje, Ramybės g. 15. Teritorija užstatyta pastatais, didžioji dalis pastatų naudojama Anykščių rajono ligoninės reikmėms, dalis sublokuoto korpuso nenaudojama, apleista. Reikalinga pateikti nenaudojamos teritorijos ir apleistų pastatų atnaujinimo koncepciją, susijusią su sveikatos srities ar kitomis visuomeninėmis paslaugomis.

Objektas Senosios ligoninės teritorijoje, Vilniaus g. 10. Teritorija šiuo metu apleista ir nenaudojama, dalis pastatų esančių šioje teritorijoje yra avarinės būklės. Teritorijos bei pastatų savininkas visiškai apleido šią teritoriją, todėl pasiūlymas ją sutvarkyti gali tapti akstinu imtis veiklos šioje unikalioje teritorijoje. Anykščių miesto bendrajame plane numatyta, kad tai yra intensyvaus užstatymo teritorija miesto centre. Tai yra mišri miesto centro teritorija su visuomenine, komercine, rekreacine, gyvenamąja statyba, kuriai keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai. Šioje teritorijoje vienas iš senosios ligoninės pastatų yra kultūros paveldo objektas.

Objektas „Anykščių vyno “ gamyklos kompleksas su prieigomis, S. Dariaus ir S. Girėno g. 8. Teritorija yra miesto centrinėje dalyje, todėl yra labai svarbi gamyklos pastatų fasadų išvaizda ir gamyklos prieigų sutvarkymas. Tikslinga „ Anykščių vyno“ teritoriją įjungti į bendrą miesto viešųjų erdvių sistemą, ši teritorija būdama pakankamu traukos centru, pagerintų ir pagyvintų ryšius su kitomis, už miesto centro ribų esančiomis rekreacinėmis teritorijomis. Šios teritorijos renovavimas pakeltų bendrą miesto įvaizdžio estetinę vertę, parengtas priemonių planas leistų gamyklos komplekso pastatus integruoti į miesto vizualinę erdvę, numatyti komplekso prieigų sutvarkymo būdus.

Objektas greta Troškūnų g. Žemės sklypas nesuformuotas, nagrinėjamos teritorijos plotas yra apie 21 ha. Tai galėtų būti ekstremalaus sporto, pramoginis, rekreacinis centras su visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra: automobilių stovėjimo aikštelės, viešbučiai ir pan. Šioje vietoje teritorijos situacija yra labai dėkinga įrengti ekstremalaus sporto, pramoginį, rekreacinį centrą su visa reikalinga aptarnavimo infrastruktūra: automobilių stovėjimo aikštelėmis, viešbučiais ir pan.

Objektas Anykštos slėnio parke. Teritorija ribojasi su Šventosios upės kairiojo kranto dviračių pėsčiųjų taku, todėl galėtų būti šios rekreacinės trasos tąsa, įjungiant natūralios gamtos kraštovaizdį bei tenkinant gyventojų poreikius sujungtu miesto centro teritoriją su gyvenamuoju Dvaro gatvės rajonu bei kultūrinėmis Anykščių įstaigomis - Anykščių menų inkubatoriumi – menų studija, Anykščių regioninio parko direkcija, taip pat būtų aktualizuota kultūros paveldo vertybė - Anykščių dvarvietė. Siūlome išsaugoti natūralų kraštovaizdžio tipą, akcentuojant esamus orientyrus (siaurojo geležinkelio tiltą, bažnyčios bokštus ir t. t.)

Objektas Vytauto gatvėje- ledo arena ir gyvenamųjų namų kvartalas. Norima mažų gyvenamųjų būstų variantų, kuriuos galima būtų pasiūlyti jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, turistams. Pateikti ledo arenos pasiūlymus, numatant šalia statomo baseino vandens šildymą, panaudojant šaldymo proceso metu išsiskiriančią nereikalingą šilumą.

Objektas Tauragės mieste- darnaus judumo priemonės. Čia norima pasiūlymų – idėjų kaip Tauragės mieste paskatinti žmones naudoti ekologišką transportą, kaip praplėsti ir sužiedinti dviračių takus, kokias priemones reikia įgyvendinti, kad atsirastų laisvų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse miesto centre, kaip panaudoti akumuliuotą saulės energiją dviračių takų, parkų ir stadionų apšvietimui. Taip pat pateikti pasiūlymus automobilių aikštelių dangos įrengimui, sugeriančių lietaus vandenį (kad nereikėtų keisti ar įrengti naujas požemines inž. komunikacijas) ir t.t.

Objektas Visagino II ir III mikrorajonų paplūdimyje. Pasirinktoje šiaurinėje teritorijos dalyje yra sutvarkytas paplūdimys kartu su vaikų linų parku, tačiau aplink vienintelį pastatą šioje teritorijoje, kuris yra Visagino kultūros centro dalis, nesutvarkyta teritorija. Prie kultūros centro numatyta amfiteatras lauko renginiams ir automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau liko neįgyvendinti. Vieta patraukli ežero pakrante, tačiau įrengtas paplūdimys yra tik I mikrorajone, o II ir III mikrorajonuose paplūdimiai yra neoficialus – yra keletas pasenusių suoliukų, trūksta šiukšliadėžių, nėra viešo tualeto, surūdiję persirengimo kabinos, daug savavališkai įrengtų laužaviečių, kurios yra pavojingos esant kartai ir sausai vasarai. Šioje teritorijoje draudžiamas šunų vedžiojimas, trūksta įrengto šunų pliažo. II ir III mikrorajono gyventojai prašo sutvarkyti ežero pakrantę.

Objektas Draugystės kvartale. Ši teritorija yra apsupta gyvenamaisiais namais, joje yra prekybos centras „Norfa“ (Draugystės g. 9), gyvenamieji namai (Draugystės g. 11 ir 15), nebaigtos statybos pastatai (Sedulinos al. 36, 40, jie gali būti griaunami), užkonservuota ir nenaudojama mokykla (Draugystės g. 10, gali būti griaunamas), baseinas (Draugystės g. 10B), Draugystės progimnazija (Draugystės g. 12 kartu su nusidėvėjusiu stadionu), kūrybos namai (Sedulinos al. 49). Šioje teritorijoje yra pavasariais užtvindama teritorija tarp Draugystės g. 3 ir 9), neseniai įrengta Sedulinos alėja kartu su poilsio ir sporto infrastruktūra.

Objektas festivalio kvartale. Šis kvartalas buvo statomas vienas iš pirmųjų mieste. Teritorijoje yra 5 bendrabučio tipo pastatai,iš kurių 3 yra užkonservuoti, o likusieji prastos būklės. Be to yra nebaigtos statybos pastatas. Prastos būklės turgus. Šioje teritorijoje yra sėkmingai dirbantys Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, muzikos mokykla, kultūros centro dalis, yra degalinė, keletas gyvenamųjų namų bei komercinės paskirties pastatų.

Objektas Mosėdžio miestelyje. Šiuo metu Mosėdžio miestelio infrastruktūra sparčiai atnaujinama (projektuojami nauji šaligatviai, viešųjų erdvių sutvarkymas prie I ir II tvenkinių). Tikimasi I tvenkinį paversti „ant vandens“ pramogų zona (įrengiant lynų parką, skatinant privataus verslo vystymąsi ar kt. pramogas). Tikimasi II tvenkinio sala, galėtų tapti lankytojų traukos centru įeiklinus salą, tačiau būtina paminėti, kad sala Kultūros paveldo teritorija. Esmė – sukurti turistams patrauklią gyvenvietę su pasyviomis (II tvenkinys) ir aktyviomis (I tvenkinys) pramogomis išlaikant pagarbą paveldui, sukuriant sąlygas turizmo verslui – suplanuoti komercinį rekreacinį kompleksą, su galimu apgyvendinimu (pvz. nameliai prie (ant) vandens).

Objektas Skuodo miesto paplūdymyje. “Skuodo Jūros” užtvanka (Bartuvos tvenkinys) - Skuodiškių mėgstama vieta vasaros metu. Apklausiant Skuodo miesto gyventojus, didžioji gyventojų dalis įvardijo, kad „Jaunimo slėnis“ ir Skuodo miesto paplūdimys vienos problemiškiausių Skuodo miesto teritorijų. Galima svarstyti šias teritorijas sujungti į vieną atnaujinamos teritorijos infrastruktūrą. Skuodo miesto paplūdimys yra gyventojų vasaros traukos objektas. Tačiau pakrantės yra apaugusios žolynais, kiekvienais metais susiduriama su tuo, kad yra išplaunamas paplūdimio smėlis.

Objektas Skuodo miesto parke. Šis parkas driekiasi nuo buvusios Sapiegų dvarvietės kalvos į pietryčius . Tai pagrindinė Skuodo miesto gyventojų poilsio vieta. Didžiąją Skuodo miesto parko dalį sudaro želdynai. Šiuo metu parke vyksta tvarkybos darbai (pietrytinėje parko dalyje, tiesiami pėsčiųjų takai, įrengiamas tiltas per „Bartuvos“ upę). „Jaunimo slėnyje“ stūkso avarinės būklės gelžbetoninė tribūna. Apklausiant Skuodo miesto gyventojus, didžioji gyventojų dalis įvardijo, kad „Jaunimo slėnis“ ir Skuodo miesto paplūdimys vienos problemiškiausių Skuodo miesto teritorijų. Galima svarstyti šias teritorijas sujungti į vieną atnaujinamos teritorijos infrastruktūrą.

Objektas- Barstyčių (Puokės) akmuo. Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Manoma, kad Barstyčių akmuo, jo patrauklumas, ne visiškai iki galo atskleidžiamas lankytojams, todėl Barstyčių akmuo sulaukia tik pavienių lankytojų. Šalia yra iškastas mažas ežerėlis. Tikimasi imtis priemonių, kurios sudomintų, pritrauktų lankytojus inovatyviai pateikus Barstyčių akmenį (įrengiant terasas, pakylas, apžvalgos bokštus ar kt.). Pamažu asfaltuojami rajoniniai keliai, gerinant susisiekimo infrastruktūrą su šiuo objektu.

Objektas dainų slėnyje. 6 ha žemės sklypas yra unikalioje teritorijoje – visuomet Dainų slėniai buvo įkuriami neparastose miesto teritorijose, gamtos apsuptyje. Puikaus pasiekiamumo, aprūpinta visomis komunikacijomis teritorija yra nenaudojama miesto poreikiams. Šioje vietoje galimai būtų puiki vieta bendrais su privačiomis investicijomis suplanuoti komercinį rekreacinį kompleksą, su galimu apgyvendinimo, sporto ir poilsio paslaugų spektru.

Objektas aerodromo teritorijoje. 100 ha žemės sklypas yra unikalioje teritorijoje, puikaus pasiekiamumo, aprūpintas visomis komunikacijomis, šiuo metu yra visiškais neišnaudojamas, nors rinkos vertė yra milžiniška. Jau Alytaus miesto bendrojo plano keitime, vystant aerodromo tematiką, buvo siūloma numatyti galimybę statyti pramonės komercijos centrus, kurie papildytų aerodromo funkcionalumą ir padidintų patrauklumą. Numatytas 1250 m pakilimo/nusileidimo takas. Šiuo metu atlikta studija dėl galimo modernaus pramoninio parko kūrimo su patogia rekreacine aplinka darbuotojams, viešbučiais atvykstantiems specialistams. Parkais ir sporto kompleksu poilsiui.

Objektas rekreacinėje trijų pagrindinių miesto mikrorajonų erdvėje- Parko gatvėje. Šioje gatvėje yra 0,73 ha žemės sklypas, yra šiuo metu apleistas ir nenaudojamas, jame esantys statinių likučiai yra avarinės būklės. Šiuo metu, sprendžiant susidariusią situaciją, planuojam šią vieta atgaivinti ir suplanuoti sporto rekreacinį multifunkcinį kompleksą, kuris taptų Jaunimo parko traukos centru. Savo unikalia vieta objektas pritrauktų sporto entuziastus (stalo/lauko teniso, aerobikos, lengvosios atletikos, krepšinio, šaudymo) iš gretimų miestų.

Objektas miesto centrinėje dalyje – Jotvingių gatvėje. Šioje gatvėje yra 1,4 ha žemės sklypas, tapęs ilgalaikiu viso miesto skauduliu, nes yra pačiame miesto centre, tačiau yra neeksploatuojamas, apleistas. Su sklypo savininkais vedamos derybos dėl veiklos vystymo žemės sklype, tačiau trūksta idėjų dėl viso ploto panaudojimo. Būtų tikslinga teritoriją pritaikyti tiek verslo tiek bendruomenės poreikiams, pastatus parinkti pagal gretimus tūrius, numatyti viešas erdves, patogų susisiekimą, padidinti visos miesto centrinės dalies patrauklumą.