Projektas siūlo Antano Baranausko aikštę suvokti kaip gyvą miesto kultūros, gamtos ir kasdienio judėjimo sluoksnį. Pagrindinė kompozicinė ašis – vingiuojanti Laiko vaga, kuri remiasi Šventosios upės tekmės metafora ir per skverą veda lankytoją tarp poilsio, susitikimų, renginių ir literatūrinės patirties zonų.
Takų paviršiuje įkomponuojami Antano Baranausko ir kitų Lietuvos poetų tekstai. Dieną jie veikia kaip subtilus skaitomas miesto sluoksnis, o vakare – šviesos linijų ir poezijos fragmentų sistema, pratęsianti miesto atmintį nauja forma.
Projekto autoriai: Konradas Žygus, Martynas Lukša
