Kęstutis Miškinis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas sako, kad gyvename apsupti įvairiausių garsų, lydinčių mus kiekviename žingsnyje. Vieni iš garsų yra malonūs, kiti – nelabai. Ar garsas bus malonus, ar nemalonus, priklauso nuo mūsų subjektyvaus suvokimo.
Tarkime, koncerte klausoma muzika mus veikia teigiamai, o štai tie patys garsai koncerto kaimynystėje gyvenančius žmones gali erzinti. Arba dar vienas atvejis – mobiliojo telefono skambėjimas gatvėje nieko neerzina, tačiau tas pats garsas tylioje aplinkoje, kad ir bibliotekoje, gali sunervinti.
Taigi triukšmas yra garsas, kuris mums sukelia nemalonius pojūčius. XIX a. pabaigoje žymus vokiečių mokslininkas R. Kochas įspėjo: „Žmonės vis dažniau turės kovoti su triukšmu, kaip kad dabar kovojama su cholera ar džiova“.
Svarbu reaguoti
Triukšmas ne tik veikia mus emociškai – erzina, sutrikdo miegą, sukelia dirglumą ar nuovargį. Kartu jis paveikia mūsų fizinę sveikatą, todėl tinkamas požiūris į triukšmą yra labai svarbus – juk ne visada turime galimybių jo išvengti.
Norėdami komfortiškai jaustis triukšmingoje aplinkoje, turime pasistengti su triukšmu „susidraugauti“. Kaip tą padaryti? Ogi keisti požiūrį į jį bei žinoti priemones, kaip nuo jo apsisaugoti. Jeigu neįmanoma apsisaugoti – galima stengtis sumažinti jo įtaką. Tai pat turime išmokti atsakingai elgtis, kad patys netaptume triukšmo „šaltiniais“ kitiems asmenims.
Šiandienos pasaulis siūlo įvairias apsaugos priemones – nuo pačių paprasčiausių asmeninių (ausų kamštelių ar ausinių) iki pačių sudėtingiausių inžinerinių, konstrukcinių sprendimų (langų ar 3D triukšmo maskavimo elementų).
Pranešime spaudai skelbiama, kad apsaugos nuo triukšmo priemonės gali būti pasyvios ir aktyvios. Aktyviosios (išmaniosios) apsaugos priemonės yra tos, kuriose generuojamas priešingos fazės garsas. Ši technologija gali būti naudojama labai plačiai – ir išmaniuosiuose ausų kištukuose, ir ausinių, ir pastatų konstrukciniuose elementuose (pavyzdžiui, langų gamyboje).
Šios priemonės iš išorės atrodo įprastai, tačiau jų viduje integruotos išmaniosios technologijos. Vaizdžiai tariant, aktyvios priemonės analizuoja aplinkos triukšmą, pasitelkdamos savo „intelektą“. Kai jos „suranda“ triukšmui neutralizuoti skirtą sprendimą (garsą), tada jį „paleidžia“ taip neutralizuodamos nepageidaujamą garsą ir sukurdamos tylesnę aplinką.
Be priešingos fazės garso, taip pat gali būti grojama atpalaiduojanti muzika, kuri automatiškai parenkama, priklausomai nuo aplinkos triukšmo. Sukurdamos tylesnę ir ramesnę aplinką šios priemonės padeda sumažinti triukšmo poveikį žmogui ir sukurti jam priimtiną komforto būseną.
Daugėja metamedžiagų
Kaip pasyviosios apsaugos priemonės pastaraisiais metais pradedamos naudoti metamedžiagos. Tai yra dirbtinės medžiagos ar struktūros, kurioms būdingos gamtoje nerandamos, o dirbtinai sukurtos savybės. Šių medžiagų ar struktūrų savybės nepriklauso nuo to, iš kokios medžiagos jos yra pagamintos. Jų savybes nulemia jų mikrostruktūra.
Metamedžiagos gali būti pagamintos iš vienos medžiagos (pvz. metalo, plastiko, keramikos) arba gali tai būti kelių medžiagų kompozitas. Šios medžiagos paprastai tinka slopinti konkretaus diapazono garsą (triukšmą), tačiau platesnio diapazono garso slopinimui kol kas jas pritaikyti vis dar sudėtinga. Beje, šios medžiagos ne tik sugeria garsą, bet ir gali pakeisti garso sklidimo kryptį – taip sukuriamas maskavimo efektas.
Pirmieji bandymai sukurti tokias medžiagas buvo atlikti maždaug prieš 80 metų, bet platesni tyrimai nebuvo atlikti. Pastaraisiais metais naujas galimybes atvėrė sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, palengvinusios tokių medžiagų kūrimą virtualiai modeliuojant jų mikrostruktūrą.
Šių medžiagų ir konstrukcijų savybės modeliuojamos naudojant kompiuterines 3D programas, įgalinančias virtualiai tyrinėti jų savybes bei elgseną. Šiais laikais, radus optimaliausią virtualų sprendimą, galima kurti realius modelius, panaudojant 3D spausdinimo technologijas, ir tik tada juos išbandyti laboratorinėmis sąlygomis.
Norinčius sužinoti daugiau, KTU kviečia į Kęstučio Miškinio paskaitą „Ar galima susidraugauti su triukšmu?“, kuri vyks mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2019“ metu.
Asociatyvi nuotr.
