Tikslas: atskleisti Šventąją, kaip unikalios gamtinės terpės įvairovę, veik rezervato, bei istorinę LDK situaciją link uosto. Šventoji kaip miestelis ir Šventoji kaip upė, suvokiama kaip fantastinių, legendinių ir žinoma perspektyvinių patirčių aplinka, kurioje žiūrovas pakviečiamas į archaines, šiuolaikines ir ateities vizijų perspektyvas.

Koncepcija paremta gamtos filosofijos principais. Projektuojama apytiksliai 27 ha plote. Siekiama sukurti išskirtą, uždarą, tarsi iš archainių laikų užsilikusio, laukinės gamtos vienetą ir „netyčia” atrasto, bei paskelbtą rezervatu. Teritorija papildoma Lietuvos pajūriui būdinga augmenija (kalnapušės, pušys, kadagiai, daug miskantų, zundų ir kt..), kai kur formuojamas reljefo nelygumas gamtinėm ir žaliomis architektūrinėmis priemonėmis (pvz. tarsi ola – Gintaro kambarys)

Tai beveik 3km Šventosios upės takas, persipinantis su su naujai projektuojamais 12 km pėsčiųjų teritorijos takų ir įrengtų medinių pakrančių, kurių vingiuose atrandami unikalūs gamtiniai-kultūriniai sekretai.

Daugiau informacijos apie šį projektą rasite ČIA.