Senoji Nidos panorama yra neįsivaizduojama be senųjų žvejų namų ir mariose plaukiančių kurėnų.

Žvejo buitis ir jo sugyvenimas su aplinka yra įrašyti į miesto DNR kodą.

Šiandien tas miesto kodas pasikeitęs. Žvejus pakeitė poilsiautojai, miestelis tapo kurortu: Jų tamsiai ruda ir mėlyna spalva dažytus namus miesto siluete užgožė poilsiaviečių modernūs tūriai, iš miesto panoramų dingo žvejų kurėnai, juos pakeitė baltos pramoginės jachtos.

Šiandien Nida yra saugoma UNESCO. Siekiama išsaugoti tos pirmapradės Nidos likučius, kurie dar likę centrinėje miesto dalyje. Šiam senų žvejų sodybų urbanistiniam audiniui yra labai svarbus tiesioginis vizualinis ryšys su Kuršių mariomis. Parenkant miesto centrinio uosto vietą tai buvo vertinta ir į tai atsižvelgta. Priešais sanąsias žvejų sodybas marios nebuvo atitvertos uosto molu.

Manome, kad esamo uosto akvatorijos plėtra yra baigta. Uosto plėtra pažeistų tą esminį emocinį-vizualinį ryšį tarp marių ir žvejų sodybų.

Pramoginius ir komercinius laivus skatintume palikti esamame uoste, o žvejybinius atskirti jiems pastatant naują žvejybinių ir motorinių pramoginių laivų uostą Purvynėje.

Uoste veiktų žuvies turgus tiesiai iš žvejybinių laivų. Iš naujo būtų atrastas senasis žvejo amatas bei jo santykis su miestu bei ištįsusi Kuršių marių krantinė šiaurinėje jos dalyje pasipildytų nauju traukos tašku.

Projekto autoriai: Šarūnas Kiaunė (Šarūno Kiaunės projektavimo studija)