Naujoji urbanistika nėra utopinė, tad nereikia naujų socialinių schemų kūrimo. Vietoj to ji leidžia begalinei žmonių talentų ir ambicijų įvairovei sukurti harmoningą ir patrauklią aplinką. Léon Krier
Miestas kaip harmoninga sistema
Ateities miesto vizija – tai miestas, suvokiamas kaip sudėtingas organizmas, turintis vidinę tvarką. Šią tvarką sudaro palaipsniui smulkėjančio mastelio struktūros. O patys smulkiausi miesto elementai prisijungia ir kontaktuoja su žmogumi. Šis jautriausias mastelis ateityje bus dar lankstesnis bei savaime besigeneruojantis.
Išmanumas – ateities miestų bruožas
Skaitmeninimas, procesų automatizavimas pradeda įsibėgėti. Kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, kurios padės rinkti informaciją, optimizuoti procesus ir spręsti miesto problemas, neišvengiamai keis ir architektūros kūrybos metodus.
Aktyvios bendruomenės
Ateities miestų svarbiausiu elementu išliks aktyvios bendruomenės, dalyvaujančios ne tik miesto gyvavimo procesuose, bet ir įsitraukiančios į jo tobulinimą bei kūrimą, glaudžiai bendradarbiaujančios su savivalda. Jau dabar ankstyvoje projektavimo stadijoje skatinamas dialogas su suinteresuota visuomenės dalimi, be kurio ateityje bus neįsivaizduojamas miesto kūrimo procesas. Išmaniosios technologijos tokiame mieste – pagalbinė priemonė, padedanti bendruomenėms siekti kolektyvių tikslų.
Architektas – urbanistinės aplinkos kūrėjas
Sveikai, aktyviai visuomenei būtinos kokybiškos gyvenamosios, darbo bei viešosios erdvės. Architektui, formuojančiam šias erdves, ypač jeigu tai yra viešosios miesto erdvės, svarbu, kad jos būtų gyvos, veikiančios. Tai turi tapti tam tikrais traukos objektais, skatinančiais stiprinti socialinius visuomenės ryšius.
Architektūrinės inspiracijos, autoritetai
Kurdami architektūrą, vengiame stilių, madų, kurios užkerta kelią originalioms idėjoms. Mūsų inspiracijos nutolsta nuo sukurtų dizaino formų, o autoritetai žavi mąstymo principais.
Mums inspiracija yra mokslas. Skirtingų mokslo šakų gretinimas su architektūra teikia impulsų naujiems architektūriniams požiūriams. Pavyzdžiui, Neri Oxman, jungdama architektūrą, biologiją ir kompiuterines technologijas, kuria architektūrą kaip gyvą organizmą.
Menas taip pat įkvepia. Menas neatsiejamas nuo architektūros. Žavimės, kaip Larsas Spuybroekas kurdamas maišo architektūrą ir meną, o sukurtas objektas ne tik apžiūrimas, bet ir stipriai juntamas.
Ir, žinoma, kontekstas. Siekiame suprojektuoti miesto elementą, kuris darniai įsilietų į miesto audinį ir nurodytų laiko žymę.
1. Urbanistinė schema iš Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė, Mykolas Kurtinaitis. Įvertinimas: II vieta.
2. Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas su prieigomis.
3. Buvusio vandens malūno Pūčkorių g. 9 konversijos į poilsio kompleksą idėjos projektas. Autorius: Arūnas Proberkas, VGTU (doc. dr. M. Valevičius).
4. Juvelyrikos parduotuvės koncepcija. Autorius: Artūras Mažeika.
5. Fragmentas iš „Isover Multi-Comfort House“ konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė. Įvertinimas: III vieta.
6. Urbanistinė schema iš Vilniaus Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės struktūros ribos koncepcijos. Autorius: Artūras Mažeika.
