Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Vilkaviškio miestą pasirinkome, nes tai yra vienas iš tų miestelių, kuriems labai reikia revitalizacijos. Vien nuo 2011 iki 2020 metų jame gyventojų skaičius sumažėjo nuo 11 547 iki 9 444 žmonių. Vilkaviškis yra Lietuvos pakraštyje, tad didelių turistų srautų irgi nesulaukia. Žinodami miestelio istoriją ir matydami jo grožį, manome, jog jis tikrai nusipelnė geresnio likimo.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Žodyne išmanusis miestas apibūdinamas kaip toks, kuris yra suprojektuotas, pastatytas ir tvarkomas taip, kad suvartotų mažiau energijos negu kiti panašaus dydžio miestai. Tačiau, mūsų manymu, išmanusis miestas turi būti projektuojamas su perspektyvą į „žalesnę“ ateitį. Miesto infrastruktūra turi būti plėtojama taip, kad vietoje kelionių asmeniniu automobiliu, gyventojai savo noru pirmenybę teiktų keliavimui viešuoju transportu, dviračiais, pasivaikščiojimams pėsčiomis. O ypač – mažesniuose miesteliuose, kaip Vilkaviškis, kur viskas taip lengvai pasiekiama, kad galima apskritai atsisakyti tokios transporto priemonės. Mieste turėtų atsirasti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, didesnis dėmesys turėtų būti skirtas žaliajai miesto daliai: parkams, skverams bei augmenijai.

Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Pasirinkta buvusi Spirito fabriko teritorija priklauso istorinei miesto daliai bei dabartinei miesto centro teritorijai. Miesto centro erdvės, kaip senamiestis, turėtų reprezentuoti jo dvasią, istoriją, identitetą. Ši teritorija įdomi savo vieta mieste bei kultūros paveldo kompleksu, kurį atgaivinus galima suteikti miestui naują įvaizdį, prarastą erdvę integruoti į miesto gyvenimą. Manome, kad teritorija turi labai išraiškingą ir gražią architektūrą, kuri turi didelį potencialą atgyti naujam gyvenimui, tarnauti miestui ir jo vardo garsinimui.

Kokia yra Jūsų projekto vizija, tikslas?

Vizija yra ganėtinai paprasta, bet tuo pačiu ir sudėtinga – sukurti naują miesto identitetą bei „žalią“, modernaus pasaulio poreikius patenkinantį objektą, kuris skatintų žmonių norą nuvykti į Vilkaviškį iš tolimiausių Lietuvos kampelių, taip skatinant turizmą. Taip pat paskatintų jaunuosius Vilkaviškio gyventojus pasilikti gyventi miestelyje, vietoje migracijos į Lietuvos didmiesčius. Siekiame, kad Vilkaviškio gyventojų skaičius stabilizuotųsi, o palaipsniui ir didėtų.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Pasauliui sparčiai besikeičiant ir vis labiau judant link „žalesnės“ bei tvaresnės architektūros, neišvengiamai platėja ir įkvepiančių architektų sąrašas. Jie įkvepia savo inovacijomis ar meniniais sprendimais, kaip sujungti gamtą ir architektūrą į vieną darinį, kuris papildo vienas kitą, tad sunku būtų išskirti vieną konkretų architektą. Kaip keletą iš jų galėtumėme paminėti Zaha Hadid ir jos plastišką bioninę architektūrą, Kengo Kuma – skiria didelį dėmesį natūraliai šviesai, medžiagiškumo ryšiui su aplinka, Nikken Sekkei su savo projektais, kurie įkomponuoja gamtinius elementus į savo architektūrą, Øystein Elgsaas su inovatyviu mąstymu, kad dideli pastatai nebūtinai turi būti statomi vien iš stiklo ir gelžbetonio konstrukcijų, o galima panaudoti vietines natūralias medžiagas.