Jau dabar garsiai kalbama, jog ateinantis šildymo sezonas nebus pigesnis nei šis, o šalyje imamasi iniciatyvų, kurios padėtų kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Specialistai beda pirštu į dešimtis tūkstančių nemodernizuotų daugiabučių – palyginti nedidelėmis investicijomis galima smarkiai sumažinti energijos poreikį, o gyventojams atpiginti šildymą.
Kaip sutaupyti šilumos energiją ne tik atskiram daugiabučiui, bet gerokai sumažinti energijos suvartojimą šalies mastu „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo „Danfoss“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse Darius Gagys:
– Lietuvoje yra apie 40 tūkst. senų daugiabučių, kurių per beveik 20 metų, skaičiuojant nuo pirmo modernizuoto, sugebėjome atnaujinti apie 4 tūkstančius – dešimtadalį. Pakilusios šildymo kainos jiems smogė labiausiai. Ar gali jie sumažinti savo šildymo sąnaudas neatlikdami pilnos modernizacijos, nes tą padaryti visiems tikrai nerealu?
Daugiabučių modernizavimo programoje dalyvaujame nuo pat pirmųjų jos dienų ir šiuo metu esame ištobulinę sistemas, kaip su mažiausiomis darbo ir kaštų sąnaudomis atnaujinti vis daugiabučio šildymo sistemą, kad ji ne tik atitiktų modernaus šilumos ūkio reikalavimus, bet ir suteiktų maksimalų komfortą gyventojams.
Jei įvertintume „Danfoss“ patirtį ir užsienio valstybėse, ji siekia kelis dešimtmečius. Dalyvavome tikrai dideliuose senų daugiabučių atnaujinimo projektuose Vokietijoje, Danijoje, kitose valstybėse.
Mūsų praktika rodo, kad daugelio daugiabučių situacija iš techninės pusės nėra labai bloga. Žinoma, jie neatitinka šiandieninių reikalavimų, bet tikrai skylėtų pastatų ne tiek jau daug, gyventojai savarankiškai pasikeitė langus, duris, per kur pastatai patirdavo tikrai didelius šiluminius nuotolius.
To negalima pasakyti apie šilumos ūkį. Viename bute šalta, kitame karšta, dar yra pastatų, kur norint kad iš krano pradėtų bėgti karštas vanduo, reikia palaukti kelias minutes. „Danfoss“ praktika rodo, kad sutvarkius pastatų šildymo sistemas galima sutaupyti net iki 35 proc. šilumos energijos. Ir tai tikrai didelis laimėjimas ne tik to daugiabučio gyventojams, bet ir valstybei.
„Danfoss“ sakoma, kad pati švariausia energija yra ta, kurios nepanaudojame. Gal būt visuose daugiabučiuose tokio rezultato nepavyktų pasiekti, bet net jei vidurkis būtų 20 procentų, tai per visus likusius nemodernizuotus senus daugiabučius susidarytų tikrai milžiniškas energijos kiekis.
– Kokia didžiausia senų daugiabučių problema, kalbant apie šilumos suvartojimą?
Senuose daugiabučiuose dažniausiai būna visas kompleksas problemų. Vis dar pasitaiko senų šilumos mazgų, kur temperatūra reguliuojama rankiniu būdu. Akivaizdu, kad žmogus fiziškai negali tinkamai to padaryti, nes priklausomai nuo oro temperatūros reikia karštesnio arba šaltesnio termofikato.
Modernūs šiuolaikiniai šilumos mazgai šilumos srautą pateikia atsižvelgdami į lauko temperatūrą, jis nuolat kinta. To tikrai nepadarys joks namo administratorius, ypač jei administruoja dešimtis namų.
Dar modernesni šilumos mazgai šilumos srautą apskaičiuoja ne tik pagal temperatūrą, bet ir pagal gyventojų įpročius. Juk darbo dieną kai gyventojai išvykę šilumos reikia mažiau, kaip ir naktį kai visi miega.
Kita didelė problema – nesubalansuota šilumos sistema. Arčiausiai šilumos mazgo esančios laiptinės gauna didžiausią šilumos srautą, o gyvenantys toliau gauna vis mažiau šilumos. Namo administratorius tokių atveju šilumos padavimą sureguliuoja taip, kad šalčiausiuose butuose temperatūra atitiktų higienos normas, o kiti jos gauna gerokai per daug. Žiemą tikrai pamatysite ne vieną daugiabutį, kur dalis laiptinių gyvena pravirais langais.
Sumažinus šildymą vienu laipsniu šilumos sąnaudos sumažėja apie 7 proc. Būtent dėl to dabar Europoje raginama tai padaryti, siekiant kad reiktų pirkti kuo mažiau dujų ir naftos iš Rusijos. Senuose daugiabučiuose to padaryti neįmanoma, o šiluma išleidžiama per langus.
Subalansavus šilumos srautus dalis namų galėtų sumažinti bendrai namui tiekiamos šilumos temperatūrą net keliais laipsniais. Sumažinus šilumą 3 laipsniais sutaupoma apie 20 proc. šilumos energijos. tai penktadaliu mažesnė sąskaita už šildymą.
Darius Gagys
– Energetikos ministerija šiemet skyrė 4 mln. eurų daugiabučių šilumos mazgų atnaujinimui, finansavimo intensyvumas sieks 70 proc., tai tikrai patrauklus pasiūlymas. Kaip jūs jį vertinate?
Taip vadinama mažoji renovacija buvo vykdoma ir anksčiau, bet, gal dėl per mažos reklamos, nebuvo itin populiari. Ji greičiausiai nelabai patraukli ir rangovams, nes palyginti su pilnu modernizavimu yra gerokai pigesnė. Skaičiuojama, kad šilumos ūkio modernizavimas sudaro tik apie 10 proc. pilno modernizavimo sąmatos.
Tačiau žiūrint iš valstybės pusės, tai yra itin patrauklus veiksmas, nes sutaupoma iki 35 proc. šilumos energijos. Paskaičiuota, jog vidutiniškai po pilnos modernizacijos daugiabutis sunaudoja mažiau 52 proc. šilumos energijos. Bet atliekant dalinę renovaciją už tuos pačius pinigus galima modernizuoti 10 kartų daugiau daugiabučių, tad energetiškai tai daug efektyvesnė priemonė. Tikrai galima būtų pirma sutvarkyti šilumos ūkį, o tada jau pereiti prie sienų šiltinimo.
Dabartinis pasiūlymas tikrai yra gana patrauklus. Bet, jei bus modernizuojami tik šilumos mazgai, bet nesubalansuojama visa sistema, tai efekto gali ir nebūti arba jis bus itin mažas.
Kitas klausimas – finansavimo apimtis. Skaičiuojama, tos Energetikos ministerijos skiriamų 4 mln. eurų per metus pakaks 250 daugiabučių, kai senų šiluminių mazgų yra apie 5 tūkst. Tai vien šiems mazgams tokiais tempais modernizuoti prireiks 20 metų.
– Ar apsimoka daryti dalinę renovaciją be valstybės pagalbos?
Praktika rodo, jog galimybė reguliuoti temperatūrą ir išmanus į lauko temperatūrą reaguojantis šilumos mazgas leidžia namui sutaupyti iki 35 proc. šilumos energijos. Esant dabartinėms šilumos kainoms investicija gali atsipirkti ir per du metus.
Nauda ne tik mažesnės sąskaitos už šildymą, bet ir didesnis komfortas. Kiekvienas būstas turėtų galimybę reguliuoti temperatūrą ir nusistatyti tokią, kokios reikia asmeniškai.
Beje, jei pastate yra vienvamzdės šildymo sistema, joje cirkuliuoja gana žemos temperatūros termofikatas, tad į šią sistemą paprasta integruoti šilumos siurblius, leidžiančius gamintis šilumą su dar mažesnėmis išlaidomis.
– Energetikos ministerija skaičiuoja, jog visoje Lietuvoje per metus šildymui sunaudojama 5 TWh šilumos ir daugiausiai, net 75 procentus, jos suvartoja daugiabučiai. Gal būt yra dar vietų, kur valstybė galėtų sutaupyti. Juk energijos suvartojimo mažinimas – vienas valstybės prioritetų?
Kol kas Lietuvos šilimos ūkis yra gana padrikas – šilumos gamintojai sau, tinklai sau, pastatai sau. Kiek kiekvienam apsimoka sutaupyti tiek sutaupo, nors kai kurioms grandims gal net ir nesvarbu labai taupyti, nes už viską moka galutinis vartotojas, gyventojai ir įmonės.
Skandinavijos šalyse, Vakarų Europoje į šilumos ūkį žiūrima daug kompleksiškiau. Daugiabučių šilumos ūkio modernizavimas – tik pirmas žingsnis darant visą šilumos tiekimo sistemą išmania.
Kitas žingsnis – katilinių modernizavimas, įdiegiant sistemas, kurios padeda apskaičiuoti optimalų katilinių darbą. Iki šiol Lietuvoje dažnai šilumos poreikis apskaičiuojamas remiantis praktika ir dėl viso pikto tiekiama kiek daugiau nei reikia šilumos. „Danfoss“ siūloma programa, remiantis suvartojimo istorija bei oro temperatūrų prognozėmis (pagal 5 šaltinius), sudaro algoritmą 6 dienoms į priekį. Ji taip pat, atsižvelgdama į biržos kainas, gali paskaičiuoti kada kokį kurą verta naudoti, kogeneracinėms elektrinėms numatyti kada geriau orientuotis į elektros gamybą, kada į šilumos.
Lygiai taip pat technologijų pagalba modernizuojamas šilumos perdavimo tinklų darbas, kai šilumos srautai šilumos tiekimo trasomis paskirstomi pagal poreikį. Juk vienu metu daugiau šilumos reikia miegamuosiuose rajonuose, kitu ofisų kvartaluose.
Šios technologijos ypač aktualios dabar, sparčiai brangstant energijos resursams ir gali padėti sutaupyti gyventojams ir šilumos tiekėjams. Kai kurie sprendimai padeda sutaupyti net iki 17 proc. energijos, tačiau šilumos tiekėjui net 2-3 proc., atsižvelgiant į mąstą, tikrai dideli pinigai.
Vakaruose šiuo metu energijos taupymui skiriamas labai didelis dėmesys tiek valstybių, tiek kompanijų lygiu. Pavyzdžiui „Danfoss“ iki 2030 m. pasieks nulinė CO2 emisiją. Lietuvoje taip pat žengiame į priekį. Ypatingai privatus sektorius išnaudoja visas galimybes taupyti. Pavyzdžiui, jau ne viename prekybos centre ar įmonėje esame sumontavę įrangą, kuri šaldymo įrenginių pagaminama šiluma panaudoja šildymui. Diegiamos kitokios energijos taupymo sistemos.
Tačiau valstybiniu mastu energijos taupymo politika kol kas atrodo šiek tiek chaotiška. Dabar skiriame 4 milijonus šilumos mazgų atnaujinimui, tačiau kai įvertini, kad tai tik 250 daugiabučių, tai efekto a]bendrame šilumos ūkyje mes nelabai pajusime, nors iš tų 5 TWh išmaniai valdant ne tik pačius daugiabučius, bet ir tinklus, galime bent trečdalį sutaupyti.
Ir tai būtų pati švariausia, žaliausia ir pigiausia energija, nes ji būtų nepanaudota. Tai būtų ta energija, kuri pelną neštų galutiniam vartotojui, nes už ją nereiktų mokėti. Tai būtų pati tikriausia energetinė nepriklausomybė, nes nepriklausytumėme ne tik nuo energetikos resursų pardavėjų, bet ir nuo saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių resursų.
