Rytų ir Pietų Europą užklupo didelė karščio banga: daugelyje šalių, įskaitant Graikiją, Kroatiją, Makedoniją ir Rumuniją, temperatūra viršija 40 laipsnių Celsijaus. Ši užsitęsusi karščio banga, kurią sukėlė karštas oras iš Šiaurės Afrikos, sukėlė didelę grėsmę gyventojams ir įtempė miestų apsaugos ir klimato kaitos švelninimo mechanizmus. Kadangi karščio bangos atskleidė miestų infrastruktūros pažeidžiamumą, miestai visoje Europoje stengiasi įgyvendinti priemones šioms problemoms spręsti.

Neveikianti infrastruktūra

Ekstremalios oro sąlygos kelia įtampą infrastruktūroms, dėl to atsiranda įvairių gedimų, o tai savo ruožtu kelia pavojų dar didesniam žmonių skaičiui. Kai Rumunijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir kitose Balkanų pusiasalio šalyse ilgą laiką laikėsi rekordinė temperatūra, gyventojai, įjungę oro kondicionierius, sunaudojo rekordinį elektros energijos kiekį. Tai lėmė didelius elektros energijos tiekimo sutrikimus, kuriuos dar labiau pablogino tinklo komponentų, pavyzdžiui, perdavimo linijų ir transformatorių, perkaitimas. Dėl to sutriko ekonominė veikla, kilo socialiniai neramumai, netgi galėjo žūti žmonės, rašo ArchDaily.

Be elektros, gali atsirasti trukdžių ir kitose sistemose – geležinkelių, oro uostų veikla ir t. t. Vengrijoje rekordiškai aukšta temperatūra iškraipė oro uosto kilimo ir tūpimo taką, o Rumunijoje nukentėjo geležinkelių eismas, nes dėl aukštos temperatūros ant bėgių traukinių greitis buvo apribotas iki 20-30 kilometrų per valandą, todėl traukiniai vėlavo ir žmonės buvo priversti ilgai laukti perkaitusiose stotyse. Minkštėjantys nuo karščio keliai gali sutrikdyti automobilių eismą, o seni autobusai ir tramvajai, kuriuose neįrengta tinkama ventiliacija ir oro kondicionieriai, kelia grėsmę keleiviams.

Laikinosios apsaugos priemonės

Kadangi Graikijoje 11 dienų iš eilės temperatūra viršijo 40 laipsnių, valdžios institucijos ėmėsi priemonių turistams ir gyventojams apsaugoti. Be to, Akropolis, lankomiausias šalies lankytinas objektas, buvo uždarytas karščiausiomis paros valandomis, sustabdyti lauko statybos darbai ir maisto pristatymas. Miestai gali imtis ir daugiau priemonių, pavyzdžiui, Barselonoje įrengtos laikinos klimato prieglaudos, kuriose gyventojai gali rasti prieglobstį ir kreiptis pagalbos, arba pasiūlyti programėles, informuojančias gyventojus apie labiausiai nuo karščio nukentėjusias miesto teritorijas, kaip tai siekiama padaryti įgyvendinant Paryžiaus projektą OASIS.

Ilgalaikės investicijos

Be laikinų priemonių, kurios gali padėti sumažinti kai kurias karščio miestuose keliamas grėsmes, reikalingos ilgalaikės investicijos, kad būtų galima pasirengti klimato kaitos keliamai rizikai. Europos aplinkos agentūros pirmajame Europos klimato rizikos vertinime pabrėžiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai, o ekstremalūs orai gali kelti grėsmę sveikatai, saugumui, energetikai, maisto saugumui, ekosistemoms, infrastruktūrai, vandens ištekliams ir finansiniam stabilumui. Nors tai nėra vienintelė priemonė, miestai turi atlikti svarbų vaidmenį klimato kaitos švelninimo strategijoje, kaip rodo Paryžiaus, Atėnų ir Barselonos iniciatyvos. Rytų Europa vis dar turi trūkumų, dėl kurių ši rizika gali padidėti. Belgrado miestas Serbijoje yra vienas iš pavyzdžių. Miesto centre yra tik 2,83 proc. žaliųjų plotų, todėl mieste jau užfiksuota 7 laipsniais aukštesnė temperatūra, palyginti su priemiesčio teritorijomis, nes didelio masto statybos projektai prisidėjo prie karščio bangos padarinių pabloginimo.

Miestų vandens kelių sauga

Ekstremalių oro sąlygų metu miesto vandens keliai gali suteikti tam tikrą palengvėjimą, jei jie nekelia papildomos grėsmės visuomenės sveikatai ir saugumui. Jei miestų upės, ežerai ir jūros pakrantės bus prieinamos ir saugios, jos gali suteikti galimybę bendruomenės susirinkimams, maudynėms ir žaidimams be didelių išlaidų gyventojams, todėl jos yra svarbus šaltinis siekiant sušvelninti karščio poveikį miestuose. Tačiau intensyvi urbanizacija kelia grėsmę vandenų kokybei. Visoje Europoje miestai stengiasi išvalyti savo vandens telkinius. Naujausioje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje nurodoma, kad dauguma Europos maudyklų yra saugios: 85 proc. populiarių Europos maudyklų atitinka „puikios“ kokybės standartus ir tik 1,5 proc. jų įvertintos kaip blogos. Vis dėlto klimato kaita kelia naujų grėsmių net ir čia: Kroatijoje užfiksuota rekordiškai aukšta Adrijos jūros vandens temperatūra, kuri Dubrovniko mieste siekė 30 laipsnių Celsijaus.