Jau šių metų liepos 1 d. statybų sektoriaus laukia naujovės – įsigalios reikalavimai taikyti BIM (t. y. statinio informacinio modeliavimo) metodus valstybės lygmens projektuose. Tobulėjant skaitmeniniams įrankiams, būtina neatsilikti ir žengti koja kojon su aktualiausiomis tendencijomis.
Vasario 6 d. „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga sukvietė statybų sektoriaus profesionalus diskutuoti apie tai, kas šiuo metu kelia daugiausia iššūkių, kasdien susiduriant su BIM naujovėmis. Sausakimšoje salėje įvyko konferencija „BIM – privalomas statybų pramonės atributas“. Konferencijoje įžanginį žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, linkėdamas visiems pasisemti naujų idėjų.
Turime iš ko mokytis
Įmonės „Hydro“ IT produkto vadovas Tamas Hinsekampas patarė analizuoti kitų šalių gerąją ir blogąją patirtį. Jis pateikė Vengrijos pavyzdį, kur BIM reikalavimai įsigaliojo prieš trejus metus, ir pabrėžė, kad prieš 20 metų BIM turėjo daugybę vardų ir variacijų, tad džiugu, kad ši platforma įsitvirtina visame pasaulyje vienodu vardu.
Hinsekampas taip pat pasakojo apie aliuminio fasadų gamintojo „Wicona“ išleistus BIM komponentus savo užuolaidų, sienų, langų ir durų sistemoms, kuriuos dabar galima atsisiųsti iš „BIMstore“. Pasak jo, didžiausias pateiktos išsamios informacijos pranašumas – dvipusė komunikacija. Vartotojai gali bet kuriuo metu susisiekti su technine komanda ir gauti visus rūpimus atsakymus apie produktus. T. Hinsekampas konferencijoje demonstravo programą „Revit“: joje labai svarbus tikslumas – kai dėmesys skiriamas net ir menkiausioms detalėms. Programuotojai didžiuojasi sukurta galimybe bet kuriuo metu keisti bet kurį pasirinkimą. Vis dėlto pranešėjas pabrėžė, kad visi turi rasti sau tinkamus sprendimus.
Skirtingos bibliotekos – reikalavimas vienas
UAB „AGA CAD“ BIM konsultantas Aleksandras Šeža, pataręs, kuo įvairios BIM bibliotekos skiriasi viena nuo kitos ir kokie yra kokybiškų jų elementų požymiai, išskyrė keletą pagrindinių BIM bibliotekų: privačias, debesijos (angl. cloud) bei gamintojų. Pranešėjo teigimu, svarbiausia, kad visos bibliotekos taupytų jomis besinaudojančių vartotojų laiką. A. Šeža pasakojo, kaip turi atrodyti geros BIM bibliotekos: visų pirma, jose papildomos informacijos ar parametrų kurti nereikia – viskas yra pateikta aiškiai ir kokybiškai. Pavyzdžiui, „Jung“ bibliotekoje pateikiamos visos siūlomos produktų linijos bei reikiami kodai.
Svarbu ir tai, kad su BIM įrankiais visus produktus lengva įtraukti į žiniaraštį. Gaunamas ne apytikslis skaičius, o tikslūs matavimai. Taip pat gerus elementus galima panaudoti skirtinguose projekto etapuose.
Pasak A. Šežos, būtina suprasti, kad BIM sprendimus galima perkelti ir eksploatuojant pastatą: lengva rasti komunikacijų ir konstrukcijų gedimus, keisti skirtingus elementus. Kitaip sakant, BIM gali būti naudojamas statybų srityje nuo pradinio projekto rengimo taško iki pastato naudojimo bei priežiūros, taip pat ir jį griaunant.
Suspėti su rinkos poreikiais
UAB „Peikko Lietuva“ BIM specialistas Paulius Vaškevičius pasakojo apie tai, kiek laiko ir darbo prireikdavo iki skaitmeninimo eros, kol būdavo sukuriamas vienas reikiamas elementas. Tačiau vystantis rinkai atėjo laikas, kai reikėjo spartinti darbų eigą, todėl stengtasi rasti greitesnį būdą, kuris leistų vystyti efektyvią gamybą ir projektavimą naudojant BIM sprendimus. Pranešėjo teigimu, sprendimai pasiteisino – dabar užtenka kelių klavišų paspaudimų atlikti tokiems projektavimo darbams, kuriems kartais reikėdavo ir kelių valandų darbo.
Vaškevičius pabrėžė, kad BIM visų pirma yra informacijos mainai. Būtent tam ir reikia skirti daugiausia dėmesio.
Informacijos pateikimas yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama įmonėje. Tarptautinės grupės „Peikko“ tinkle, dirbant skirtingoje įvairių šalių teisinėje ir kalbinėje aplinkoje, natūraliai atsiranda naujų iššūkių: pavyzdžiui, naudojamos skirtingos matų sistemos, medžiagos, detalių svoris ir pan. Dėl šių priežasčių BIM sistemos nuolat pildomos ir naujinamos. Vis dėlto kaip vieną svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduriama šiuo metu, pranešėjas įvardijo sistemos valdymą.
Pažanga neišvengiama, bet išimčių yra
Nors konferencijoje nemažai kalbėta apie BIM naudą, „DO architects“ architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pateikė net keletą pavyzdžių, kaip pačios BIM naudojimas būtų buvęs arba apskritai neįmanomas, arba tiesiog nenaudingas.
Pranešėjos patirtis rodo, kad renovuojant senus pastatus BIM naudojimas dažnai negalimas: trūksta pradinės informacijos apie pastatus, o laikas, skirtas duomenims suvesti į sistemą, jos vertinimu, būtų buvęs neefektyvus.
Tačiau, kai naujas pastatas statomas nuo nulio, BIM yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų. „BIM tikslas – taupyti mūsų laiką. Viską darykime žiūrėdami į ateitį, bet nepamirškime ir sveiko proto, žiūrėkime, kas yra adekvatu konkrečioje situacijoje“, – ragino A. Baldišiūtė.
Pirmasis žingsnis – platus
UAB „Engman Arccon“ direktorius Dainius Gudavičius ragino paversti BIM pažadą realybe – įdarbinti duomenis. Jis nurodė net keletą etapų, kuriuos vis dar reikia įveikti, kad BIM būtų naudingas visose situacijose. Pasak jo, šiuo metu daug kas mano, kad BIM jau savaime turi duoti naudos, tačiau iš tikrųjų realybė kiek kitokia. Iki sėkmės reikia nueiti nelengvą kelią, kuris apima ne vieną aspektą, pavyzdžiui, pradinius skaitmeninimo išteklius, patirtį, darbuotojų požiūrį ir pan.
Gudavičiaus teigimu, darbų pradžia turėtų būti turinys. Todėl pirmasis lygis yra katalogų skaitmeninimas. Tuomet viso projekto informacijos, tiekimo grandinės skaitmeninimas. Vis dėlto gamintojai dar tik pradeda skaitmeninti savo produktus, tad darbo dar tikrai daug.
Technologijos, prie kurių reikia įprasti
Jauniausi konferencijos dalyviai UAB „Architektūros linijos“ atstovai Simonas Čaikauskas ir Faustas Lasys pateikė naują požiūrį. Jie teigė, kad tiesiog yra užaugę su BIM. Architektai išskyrė keletą problemų, su kuriomis tenka susidurti dirbant. Visų pirma, tai nevienodi skirtingų projektų dalyvių požiūriai: vieniems trimatis vaizdas jau tapo kasdienybe, o kiti vis dar labiau vertina dvimačius vaizdus. Pasak F. Lasio, BIM iš esmės yra šių dienų lūžis, prie kurio paprasčiausiai reikia priprasti.
Kita problema, jų teigimu, yra galimybė projektuojant aptingti: padarius vieną modelį, galima tam tikrus jo elementus pritaikyti ir kitiems pastatams. Taip elgdamasis rizikuoji juos suvienodinti.
Pasak jaunų architektų, kaip ir anksčiau, viską projekte būtų įmanoma padaryti ir braižant ranka, tačiau, norint taupyti laiką, turėti gerokai detalesnį planą ir išvengti klaidų, reikia nevengti pačių naujausių technologijų.
Pokyčių dar sulauksime
„Structum“ konferencijoje Vilniuje kalbėjęs „Arrow architects“ įkūrėjas ir vadovas Ulrikas Raysse susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tvarumo bei aplinkosaugos problemas, kurių link pasukome.
Raysse Lietuvoje yra pristatęs ir įgyvendinęs ne vieną modernų projektą, kuriame dera ne tik naujausios technologijos, bet itin kūrybiški sprendimai. „Smalsumas yra svarbiausias variklis. Taip pat – gebėjimas klausytis, išgirsti, pajusti, nes juk mūsų darbas – klientų svajones paversti pastatais,“ – tvirtino architektas.
Pranešėjas teigė, kad šiuo metu gyvename itin sparčios transformacijos laikotarpiu – po kelerių metų keisis ne tik statybų verslas, bet ir užsakovų požiūris bei poreikiai. U. Raysse pateikė nuostabių pavyzdžių iš viso pasaulio, kuriems sukurti buvo naudojama BIM sistema.
„Namas yra vieta, kuri sukuria prisiminimus. Mes, kaip architektai, kuriame savotišką foną žmonių gyvenimui. Tai didžiulė atsakomybė“, – visiems susirinkusiesiems priminė „Arrow architects“ vadovas.
Aura Jankūnaitė
