Balandžio 11 d. Vilniuje įvyko kasmetinė žurnalo STRUCTUM organizuojama konferencija apie pažangiausių technologijų pritaikymą statybų sektoriuje, miestų architektūros kodus ir į tvarumą orientuotus sprendimus: „Miestai ir statybų technologijos“.
Konferencijoje apie miestų veidus kardinaliai keičiančias statybų inovacijas kalbėjo statybų sektoriaus lyderiai iš Lietuvos, Latvijos ir Danijos, kurie drąsiai žengia koja kojon su statybinėmis inžinerinėmis inovacijomis. Jie palietė tokius svarbius klausimus, kaip „Koks miestas yra šiandien?“, „Kokį mes jį įsivaizduojame ateityje?“ ir „Kokiais sprendimais galime prisidėti prie tvaresnių miestų statybos, atitinkančių šiuolaikinio žmogaus lūkesčius?“.
Akivaizdu, kad šiandien įmonės ir statybų sektorius nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik atrasti ir priimti naujausias tendencijas ir inovacijas, kad išliktų konkurencingi nuolat besikeičiančioje rinkoje.
Pirmasis pranešėjas, pasirodęs ant scenos buvo „Schneider Electric“ pardavimų inžinierius Arnoldas Minelga. Savo pranešime „Pastatų vaidmuo elektromobilumo vystyme“ įmonės atstovas akcentavo iššūkius, su kuriais šiandien susiduriama pastatuose planuojant ir diegiant elektromobilumo infrastruktūrą. A.Minelga taip pat pristatė kaip „Schneider Electric“ diegiamos EVlink Pro AC automobilių krovimo stotelės išsprendžia galios paskirstymo problemą pastatuose.
„Mobilumas keičiaisi. Viena iš pagrindinių mobilumo tendencijų yra elektrifikacija. Ankščiau ar vėliau, mes vis tiek visi turėsime persėsti į elektrines transporto priemones“, – sakė „Schneider Electric“ atstovas.
Antrasis konferencijos pranešėjas – Mindaugas Mikštas, UAB „ACO Nordic“ pardavimų vadybininkas konferencijoje papasakojo apie batų valymosi groteles, jų dizaino galimybes ir eksploataciją.
M. Mikšto pristatyta tema išties išskirtinė – „ACO miesto erdvėse – dėmesys pastatų ir erdvių reprezentatyvumui“. Apie batų valymo sistemas retai, kas pagalvoja pirmiausia, tačiau šių sprendimų svarba yra itin didelė ir reikalinga, tiek individualiuose namuose, tiek visuomeniniuose pastatuose. Šios sistemos apsaugo nuo dažno grindų valymo, taupo vandenį, padeda pasaugoti grindų paviršių, lietingomis dienomis leidžia išvengti tiek drėgmės ant grindų, tiek potencialių traumų.
Pranešėjas pristatė inovatyvias vario batų valymosi sistemas, skirtas laukui ir patalpoms: nuo specialiai tam skirtų kilimėlių su individualiu užrašu iki batų valymosi sprendimų intensyvioms zonoms. M. Mikštas atkreipė dėmesį į dažniausiai daromas klaidas, renkantis batų valymo sistemas ir pasidalijo naudingais patarimais, kaip jų išvengti. Konferencijos klausytojų dėmesio ir klausimų susilaukė įmonės atstovo pristatyti ACO vandens surinkimo sprendimai miesto erdvėse.
Toliau konferencijoje pasirodė „Somfy“ produktų verslo vystytojas Dainis Rimšāns. Jis atvyko pristatyti ypač aktualią temą: „Dinaminis apšvietimas: prisitaikymas prie pastatų tvarumo“.
Uždarose patalpose žmogus praleidžia vidutiniškai iki 90 proc. savo gyvenimo, todėl akivaizdu, kad emocinio darbuotojų komforto siekis vis labiau skatina architektus ir namų statytojus ieškoti efektyvių sprendimų saulės šviesos kontrolei.
Ekspertas plačiau supažindino su „Somfy“ siūlomais šviesos valdymo galimybėmis šiuolaikiniuose pastatuose ir tvarumo sprendimais leidžiančiais taupyti energiją bei paliekančiais mažesnį CO2 pėdsaką.
Pasak D.Rimšāns konferencijoje pristatytų tyrimų rezultatų, tinkama šviesos kontrolė skatina produktyvumą, susikaupimą, gerina mokymosi procesus ir emocinę būklę ir net sumažina tikimybę susirgti tam tikromis ligomis.
Ketvirtasis pranešėjas JUNG Vilnius Techninio skyriaus vadovas Artūras Kriukovas. Jis pasirodė su pranešimo tema „Išmanus miestas, išmanus butas – kur bus žmogus?“.
A.Kriukovas auditorijai pristatė JUNG Vilnius inovacijas ir išmanius sprendimus, kurie keičia ne tik asmeninių, bet ir visuomeninių erdvių tvarumo sampratą.
„Miestas yra neatsiejamas nuo žmogaus, o žmogus nuo gamtos, saulės ir šviesos. Apšvietimas yra labai svarbus bet kokių patalpų elementas, bet yra ir kita medalio pusė – kai saulės būna per daug,“ – sakė pranešėjas ir plačiau pristatė inovatyvius žaliuzių sprendimus, kurių dėka saulės perteklinai apšviesta patalpa, tampa komfortiška.
Konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę progą pamatyti bei išgirsti į Lietuvą atvykusį ne vieną apdovanojimą pelniusį žymų australų architektą, Architektūros studijos MAST direktorių ir bendraįkūrėją Marshall Blecher. JIs žinomas kaip „plūduriuojančios“ architektūros kūrėjas. Pasaulyje puikiai žinomas architektas kalbėjo „Plūduriuojanti architektūra – potencialas miestų plėtrai“ tema.
Jo sukurtas plaukiojančių salų projektas Kopenhagoje pelnė tarptautinį Taipėjaus viešosios erdvės dizaino apdovanojimą, taip pat pateko tarp „Beazley“ dizaino premijos Londono dizaino muziejuje finalininkų.
BLECHER savo viziją apie darnesnę ir tvaresnę miestų ateitį, kuri iš dalies yra ant vandens, pristatė konferencijos dalyviams. Jis plačiau supažindino su miestus palietusiomis grėsmėmis ir su jomis galinčiais kovoti inovatyviais sprendimais – tvarių pastatų sistemų kūrimu ir biologinės įvairovės skatinimu miestuose. Architektas susirinkusiems konferencijos dalyviams pristatė net tik Kopenhagoje sukurtas „Plaukiojančias salas“, bet ir savo būsimą projektą – Maldyvuose kuriamas vilas ant vandens.
Scenoje pasirodė ir ateities miestų vizionieriumi laikomas Kopenhagos ateities studijų instituto asocijuotas partneris, Šiaurės ministrų tarybos narys, URBAN AGENDA direktorius ir įkūrėjas Nikolaj Sveistrup. Jis kalbėjo tema – “Atsinaujinantys ateities miestai”.
Kopenhagos Ateities studijų institute miestų plėtros sričiai vadovaujantis ekspertas konferencijoje pasidalino naudingomis įžvalgomis, kaip ateityje turėtų vykti darnių miestų vystymasis ir transformacija.
Jis atkreipė dėmesį, kad ateities miestai bus didesni ir kompleksiškesni, todėl XXI a. iškils daugybė pasaulinių iššūkių. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens apie 10 mlrd. žmonių ir apie 70 proc. jų – miestuose.
Paskutinysis ant scenos žengė Lietuvoje žinomas architektas, architektūros studijos „Architektūros linija“ įkūrėjas prof. Gintaras Čaikauskas. Svečias pirmą kartą gyvai papasakojo apie būsimus Lietuvos radijo ir televizijos namus, kuriuose didelis dėmesys bus skiriamas LRT dirbančio žmogaus darbo ir rekreacinei aplinkai.
Konferencijos metu pranešėjas kalbėjo apie tai, kad pats projektas darniai įsilieja į miesto urbanistinį vaizdą. Architektas pabrėžė, kad projektuojant naują LRT būstinę, didelis dėmesys buvo skiriamas žaliosios aplinkos išsaugojimui ir dedamos pastangos, priderinant prie esamų želdynų.
„Mes visada reaguojame į kontekstą. Dėl to, viena iš mano paslapčių, kurią norėčiau išduoti – kiekvienas miestas ar šalis turi konkretų savo kodą. Jeigu architektui pavyks peprasti tą kodą, jis taps viena iš jo sėkmės priežasčių,“ – įžvalgomis dalijosi architektas.
Justės Saulytės nuotr.
