Kelių infrastruktūros ekonominiai, komforto ir saugumo sprendimai

Kad Lietuvos kelių infrastruktūros nūdienos klausimai yra vieni aktualiausių, įrodė rugpjūčio gale „Structum“ žurnalo organizuota konferencija. Džiugu, buvo stebėti, kokią gausią dalyvių auditoriją pritraukė renginys. Jis sulaukė itin didelio susidomėjimo iš įvairiausių šioje srityje dirbančių specialistų – juk retai kada tuo pat metu vienoje erdvėje visapusiškai apsvarstyti svarbiausias šalies kelių problemas susirenka valdžios, valstybinių institucijų, mokslo įstaigų, privataus verslo bei gamybinių įmonių atstovai.

Konferencijoje buvo kalbama apie dabartines ir ateities kelių infrastruktūros sistemas, aptariama kelių tinklo plėtros situacija. Susirinkusiems jos dalyviams buvo įdomu, kokiais inovatyviais būdais reikėtų siekti kelių infrastruktūros atitikties patiems aukščiausiems ES šalyse numatytiems saugumo ir ekonomiškumo standartams. Taip pat buvo nagrinėti komforto ir patogumo bei laiko taupymo keliuose aspektai. Kalbėta ir apie visiems kelininkams opias problemas – kelių tiesimo medžiagų parinkimo bei darbų racionalumą. Daug dėmesio susilaukė pateikta informacija apie išmaniąsias eismo spūsčių kontrolės ir valdymo sistemas, kelių priežiūrą, daugiarūšius susisiekimo tinklus bei pan.

Vyriausybės poziciją atstovavo LR Susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas, taręs konferencijos dalyviams įžanginį žodį. Pasak viceministro, šiandien šalies keliai susilaukia ypač daug visų piliečių dėmesio, nė kiek nemažiau nei krepšinis, ir tai yra didelis postūmis stengtis juos modernizuoti bei priartėti prie ES standartų. „Pavyzdžiui, „VIA Baltica“ – bus vienas moderniausių kelių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Stengiamasi įdiegti visas modernias naujoves, todėl mūsų keliai šiandien atitinka aukščiausius ES reikalavimus. Vyriausybė skiria tikrai daug lėšų, kad būtų išlaikytas atitinkamas infrastruktūros lygis“, – teigė A. Žvaliauskas. Jo manymu, gyvenimas pateikia iššūkių – auga tranzitinio transporto srautai, pokyčius skatina ir miestų plėtra. Visos galimybės išplėsti kelių transporto pralaidumą beveik išnaudotos, todėl reikia galvoti apie naujas priemones, galinčias pagerinti susisiekimą miestuose ir tarp jų. Plečiantis miestų gyvenamiesiems rajonams, ypač aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, atsiranda papildomų, su tranzito srautais susijusių problemų, todėl svarbu sureguliuoti transporto srautus taip, kad būtų patogu tuose rajonuose gyventi. Dėl to reikšmingas yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos bendradarbiavimas su miestų savivaldybėmis.“

Įžanginėje kalboje viceministras pastebėjo, kad kelių infrastruktūrai ypač reikia inovatyvių idėjų, taip pat, inžinerinių, informacinių šiuolaikinių technologijų bei dar daugybės sudedamųjų. „Tai dinamiška, nuolat atnaujinama sritis, pateikianti nemažai iššūkių. Ji itin svarbi verslo plėtrai, yra labai susijusi su geopolitine situacija. Šalia pagrindinių Lietuvos magistralių intensyviai statomi logistikos centrai, prekybos kompanijų atstovybės, sandėliai, kuriems reikia atitinkamai pertvarkytos kelių infrastruktūros.  Žiūrint į ateitį, tenka imtis strateginių sprendimų“, – kalbėjo viceministras. Jis užtikrino, kad yra spendžiamos ne tik transporto srautų ir saugumo keliuose problemos, bet ir aplinkosaugos bei ekologinės užduotys – stengiamasi sumažinti transporto keliamą oro taršą, sudaryti žmonėms sveikesnes sąlygas.

Konkretūs planai ir darbai LR Susisiekimo ministerijos nustatytomis kryptimis buvo pateikti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus Egidijaus Skrodenio pranešime „Pažangūs kelių infrastruktūros sprendimai dabar – saugus, ekonomiškas ir išmanus eismas ateityje.“ Pranešėjas pasidžiaugė, kad po 2015 m. priimto kelių infrastruktūros darniosios plėtros plano, visuomenėje įsivyravo supratimas, kokia iš tikrųjų svarbi ši sritis visos šalies gyvenime.

Jis trumpai pristatė viziją, kurią įgyvendinus situacija mūsų keliuose turėtų pagerėti. Šiandien pagrindinis prioritetas yra pasiekti saugumo tikslą – 0 žūčių Lietuvos keliuose. Tam skiriamos lėšos – nuolat vyksta kelio remonto darbai, įrengiamos naujos žiedinės sankryžos, eismo salelės, vadinamieji miesto vartai. Direktoriaus teigimu, netrukus Lietuvos keliuose specialistai pradės diegti ir sektorinius greičio matuoklius. Siekiant neatsilikti nuo gyvenimo, numatyta, kad iki 2022 m. turi būti įrengtos 28 elektromobilių įkrovimo stotelės. Be to, jau yra sudarytas kelių priežiūros ir plėtros programos iki 2030 m. pagrindinių tikslų įgyvendinimo grafikas, patvirtinti konkretūs „VIA Baltica“ kelio rekonstrukcijos planai iki 2020 m. E. Skrodenis pateikė ir daugiau numatomų naujovių. Pavyzdžiui: dinaminį eismo valdymą kelyje; elektroninių mokesčių rinkimo sistemą; kelių duomenų e. paslaugos sukūrimą (turto valdymo sistemos ir kelių kadastro sukūrimą, LAKD veiklos procesų skaitmenizavimą) ir kt. Konferencijos dalyviams itin įdomu buvo sužinoti, kad įdiegus dinaminį eismo valdymą, kitais metais ruože tarp Vilniaus ir Kauno atitinkamomis sąlygomis tiek žiemą, tiek vasarą bus leidžiama važiuoti net 130 km/val. greičiu, tačiau, orams subjurus, moderniais kintamosios informacijos ženklais greitis bus mažinamas. Pranešimo pabaigoje LAKD vadovas pastebėjo, kad konferencijoje gauta informacija leis efektyviai ją panaudoti šalies kelių infrastruktūrai tobulinti.

Ypač įdomus buvo UAB „Fima“ Sprendimų departamento direktoriaus Roko Šlekio pranešimas „Greičio kontrolė: patirtis ir technologijų galimybės“. Jis pateikė išsamią informaciją apie šiuo metu Lietuvoje naudojamus stacionarius greičio matuoklius bei pristatė sektorinių greičio matuoklių veikimo principą ir galimybes. Pasak specialisto, šiuo metu avaringiausiose Lietuvos vietose yra 139 stacionarių bei 11 mobilių greičio matuoklių. Kasmet į naujas vietas perkeliama apie 10 % visų greičio matuoklių, bet tik po to, kai ankstesnėje vietoje sumažėja avaringumas. Tačiau šiandien, tobulėjant išmaniosioms technologijoms, atsiranda naujų galimybių naudotis naujoviška greičio matavimo įrangą, didinančią saugumą keliuose. R. Šlekys pakomentavo, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis renkantis modernias greičio matavimo priemones, kurios galėtų efektyviausiai sumažinti avaringumo statistinius duomenis. Pranešėjas supažindino auditoriją ir su vandalų, vis dar niokojančių greičių matuoklius, daroma žala. Netikėta buvo pamatyti iliustracijas su susprogdintais ir sušaudytais greičio matuokliais.

Konferencijos dalyviams apie geosintetikos naudojimą kelių statyboje pranešimą anglų kalba skaitė Styliani I. Karavasili, atstovaujanti milžinišką tarptautinę gamybos ir prekybos kompaniją „Thrace group“, kurios gaminiai iš austinės ir neaustinės geotekstilės paklausūs net 70-dešimtyje pasaulio šalių. Šią kompaniją Lietuvoje atstovauja UAB „Mosas“. Jos iniciatyva mūsų kelininkams atsirado galimybių naudoti kelių statyboje tokius gaminius, kaip gruntą stabilizuojančius ir armuojančius, taip pat, šlaitų eroziją sulaikančius ir sutvirtinančius bei drenažinius geotekstilinius tinklus. Šie gaminiai, skirti ne tik kelių konstrukcijos atsparumui didinti. Jie atlieka ne vieną funkciją – atskiria kelių konstrukcijos sluoksnius, juos stabilizuoja ir prailgina kelio dangos eksploatacijos laiką, plačiau paskirsto transporto apkrovas į kelio pagrindą, saugo nuo provėžų susidarymo bei pan. Konferencijos dalyviai, išklausę Styliani I. Karavasili pranešimo, galėjo įsitikinti, kad naudojant šiuolaikiškas medžiagas kelių statybos srityje galima pasiekti kur kas geresnių, lėšas taupančio dangos tvarumo rezultatų. Beje, pranešėja informavo, kad UAB „Mosas“ darbuotojai su „Thrace group“ specialistų pagalba gali parengti įvairius, susijusius su geotekstilinių gaminių naudojimu, kelių tiesimo ar sankasų sustiprinimo projektus ir kiekvienu, konkrečiu atveju pateikti optimalius sprendimus.

Daug naudingos informacijos, skirtos kelius tiesiančioms įmonėms, pateikė UAB „Granitinė skalda“ direktorius dr. Matas Bulevičius. Jo visas pranešimas „Racionalūs pasirinkimai – tvaraus kelio sėkmės istorija“ buvo skirtas kelio dangos konstrukcijai naudojamų medžiagų kokybės ir ilgaamžiškumo problemai bei dangos konstrukcijų kainoms palyginti, ieškant racionaliausių sprendimų. Pirmiau pranešėjas pristatė Lietuvos skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir ko“ narius ir jų veiklą. Vėliau jis pateikė kelių tiesybai naudojamų medžiagų bandymų rezultatus, atspindinčius skirtingų uolienų kokybinių parametrų variavimo tendencijas. Pateikti kelio konstrukcijos medžiagų palyginamieji ekonominiai skaičiavimai leido kelininkams įvertinti konkrečius racionalius pasiūlymus pasirenkant asfalto mišinių gamybai skirtas mineralines medžiagas. Atsižvelgdamas į šlyties ir trinties jėgas susidarančias eksploatacijos metu, bei automobilio rato sukeliamas dinamines apkrovas ir įvertindamas uolienų (žvyro, dolomito, granito skaldos) atsparumą smūgiams, trupinimui, šaldymui ir atšildymui, jų vandens įgeriamumo savybes, remdamasis nepriklausomos laboratorijos tyrimų duomenimis, M. Bulevičius akivaizdžiai įrodė, kad norint nutiesti ilgalaikę ir tvarią kelio dangą, kur kas racionaliau pasirinkti asfalto dangos pagrindo sluoksnio mišinį su granitine skalda. Pranešėjo skaičiavimais, siūlomas sprendimas padidintų kelio dangos konstrukcijos medžiagų sąmatą vos 1,05 %, o vertinant viso, pavyzdžiui, magistralinio kelio kainą iki 0,5 %. Teisingas pasirinkimas leistų sutaupyti kelių remonto išlaidas, o transportas riedėtų atsparia provėžų susidarymui danga. Be to, M. Bulevičius pasidžiaugė, kad nuo birželio 30 d. Lietuvoje tiesiamiems keliams jau leidžiama naudoti kietesnį rišiklį (bitumą), kuris taip pat didina dangos atsparumą provėžų susidarymui. Pranešimo pabaigoje nuskambėjo teiginys, kad kelio sėkmės istorija nekainuoja milijonų eurų, ir buvo užduotas klausimas, ar tikrai tiesiant šalies kelius šiuo metu yra tinkamai taupoma?

Koferenciją vainikavo mokslininkų darbų kryptis šalies infrastruktūros tobulinimo srityje pristačiusio VGTU Kelių tyrimo instituto direktoriaus, doc. Dr. Audriaus Vaitkaus pranešimas tema „Naudotojams patraukli visų rūšių transporto infrastruktūra.“ Jis konstatavo šalies mastu ambicingus siekius: tarprūšiškai konkurencingos ES transporto sistemos sukūrimą; CO2 emisijų sumažinimą 60 %; 0 žūčių keliuose; keleivių pervežimo perkėlimą į geležinkelius tarpmiestiniame susisiekime; krovinių pervežimo perkėlimą į geležinkelius ir vandens transportą; autonominį ir be emisijos susisiekimą miestuose. Tačiau, pranešėjas daugiausiai dėmesio skyrė FOR  ir FORx4 iniciatyvoms bei FOX ir USE-iT projektams pristatyti. Supažindinęs klausytojus su visais įmanomais infrastruktūros pažangos aspektais, dr. A. Vaitkus pateikė mokslinį infrastruktūros pažangos idėjų apibendrinimą. Siūlome su juo susipažinti.

Europos Sąjungos šalys-narės susiduria su skirtingais iššūkiais. Vakarų šalys vis daugiau dėmesio turi skirti senėjančios infrastruktūros monitoringui bei priežiūrai, rytinės šalys – vis dar šiuolaikinės infrastruktūros sukūrimui. Nepriklausomai nuo šalių ekonominio išsivystymo lygio, šalys-narės privalo užtikrinti saugų, patogų, susietą žmonių bei prekių judėjimą nepriklausomai nuo transporto rūšies. Šių siekių įgyvendinimui būtina ne tik bendra šalių pozicija, bet ir kiekvienos šalies skirtingų rūšių transporto administratorių bei infrastruktūros valdytojų pozicija.

FOR ir FORx4 platformos bei FOX ir USE-iT projektai prisideda prie bendros ES politikos ir strategijų kuriant efektyvią į naudotojus orientuotą, konkurencingą bei resursus tausojančią visada atvirą multimodalinę transporto sistemą. Projektai sudaro sąlygas nustatyti skirtingų transporto rūšių bendruosius iššūkius bei tyrimų poreikius. Projekte skirtingų modų atstovai dirbdami drauge nustatys tolimesnio bendradarbiavimo gaires statybos, priežiūros, monitoringo, perdirbimo ir kartotinio panaudojimo, naudotojų informacijos, saugos ir saugumo, energijos ir taršos srityse.

Skirtingų transporto rūšių atstovų bendradarbiavimas palengvins sprendimų priėmimą bei bendrų, visas šalis tenkinančių strateginių uždavinių priėmimą. FOX ir USE-iT projektuose technologijos, metodai bei konceptai išskirti į keturias sritis: infrastruktūra, technologijos, valdymas, vartotojai.

Pagrindinis rezultatas bus tai, kad po išplėstinių darbo grupių susitikimų, kuriuose aktyviai dalyvauja turto valdytojai, bus atrinktos ir sureitinguotos (prioretizuotos) pagrindinės technologijos, metodai ir konceptai. Visos technologijos ir konceptai, kurie yra analizuojami bei bus atrinkti galutiniam reitingavimui, numatyti tarprūšiniam taikymui (mažiausiai dvejoms transporto rūšims).

Date: 2016-08-05 10:00:00
Location: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius
NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

PRANEŠIMAI

PRANEŠĖJAS:VALERY NOSENKO, „GOMACO International Limited“ atstovas regione

TEMA:Betoninė kelių danga

PRANEŠĖJAS:ALGIS ŽVALIAUSKAS, Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras

TEMA:Sveikinimo žodis konferencijos dalyviams

PRANEŠĖJAS:EGIDIJUS SKRODENIS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius

TEMA:Pažangūs kelių infrastruktūros sprendimai dabar – saugus, ekonomiškas ir išmanus eismas ateityje

PRANEŠĖJAS:MATAS BULEVIČIUS, UAB „Granitinė skalda“ direktorius

TEMA:Racionalūs pasirinkimai – tvaraus kelio sėkmės istorija

PRANEŠĖJAS:STYLIANI I. KARAVASILI, THRACE NONWOVENS & GEOSYNTHETICS S.A. (UAB „Mosas“), Techninio palaikymo departamento inžinierė

TEMA:Geosintetikos naudojimas kelių statyboje

PRANEŠĖJAS:Doc. dr. AUDRIUS VAITKUS, VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius

TEMA:Naudotojams patraukli visų rūšių transporto infrastruktūra