Pastato anatomijos subtilybės iš pirmų rankų
Žurnalo „Structum“ organizuota konferencija „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“ suteikė klausytojams galimybę išgirsti ne tik profesionalus, bet ir pasaulyje pripažintus architektūros avangardo atstovus.
Aplinka – komfortas
Svarbia tema konferenciją pradėjo „Jung“ bendrovės vadovas Raimondas Skurdenis. Jo pranešimas buvo skirtas mūsų gyvenimo ergonomikai – komfortabiliai aplinkai ir jos kontrolei darbe bei namie. Šiuolaikinės inžinerinės technologijos siūlo daugybę sprendimų, kurie gali palengvinti ir pagerinti mūsų gyvenimą ir darbo sąlygas: apšvietimo intensyvumas ir temperatūra, atsižvelgiantis į žmogaus bioritmus, reguliuojamas patalpų mikroklimatas, į paros metą reaguojančios saulės apsaugos sistemos – visa tai nėra mokslinės fantastikos sritis, o šiandienos realybė, kuri pasiekiama ranka. Visas šias sistemas modernioji inžinerija siūlo jungti į vieną kontrolės punktą. Vienu piršto judesiu galima įleisti į patalpą daugiau saulės, padaryti orą vėsesnį, pakeisti apšvietimą taip, kad jis stimuliuotų dirbti arba, atvirkščiai, padėtų atsipalaiduoti prieš miegą. „Visų sistemų kontrolės prietaisus puikiausiai gali pakeisti vienas – su lietimui jautriu ekranu, realiai atrodantis kaip nedidelis mobilusis telefonas ant sienos. Jis gali atlikti visų sistemų valdymo vaidmenį, gali atlikti telefonspynės vaidmenį – tai universalus prietaisas“, – pabrėžė R. Skurdenis.
Architektūra – emocijos
Architektų studijos „Inblum“ partneriai pratęsė komfortiškos aplinkos temą ir pasidalijo savo požiūriu – architektūra turi būti pripildyta emocinio turinio, ji turi pakylėti žmogų kaip ir kitos meno formos. Architektai Laura Malcaitė ir Dmitrijus Kudinas papasakojo, kokiomis priemonėmis naudojasi siekdami prakalbinti interjerą ir stengdamiesi atskleisti neapčiuopiamąją erdvių dalį. „Kaip žmogaus visumą sudaro daugybė detalių, taip pat ir architektūra visuomet susiduria su iššūkiu sukurti visumą iš daugybės skirtingų funkcijų, formų, medžiagų ir dydžių. Pastato struktūra ir konstrukcijos, mūsų nuomone, turėtų būti taip suorganizuotos, kad suteiktų pastato kūnui kokybės jausmą. Tačiau, kaip ir bet koks kūnas be sielos yra negyvas, taip ir pastatai, jų erdvės vien paremtos sausa logika – yra tiesiog objektai, atliekantys savo funkciją, bet nekuriantys dialogo“, – atvėrė kūrybos principus atskleidė L. Malcaitė. Siekdami įkvėpti savo projektams gyvybės, kūrėjai naudojasi vienu pagrindinių savo kūrybos įrankių – dialogu. Dialogu su žmogumi, su aplinka, su istorija, su technologijomis. Tuomet gimsta ne tik estetiška, bet ir komfortabili darbų arba namų patalpa, kurioje gali susitapatinti su aplinka, nes ji yra tavęs tęsinys.
Prabanga – jaukumas
Thibault Van Renne, prabangių kilimų bendrovės vadovas, lyg burtininkas vienu mostu parodė, kaip tokia detalė kaip prabangus stilingas kilimas gali pakeisti visą patalpos atmosferą – kitaip išryškinti baldus, pakeisti dizaino spalvų tonus. Kad pasiektų tokias kokybės ir estetikos aukštumas, T. Van Renne ne vienus metus dirbo tėvo įmonėje, kuri iš Rytų gabeno puikiai vertinamus kilimus. 23 metų verslininkas nusprendė įkurti savo įmonę, kurioje būtų pristatoma ne tik kokybiška, bet ir šiuolaikinius mados, dizaino ir gyvenimo tendencijas atspindinti produkcija. Šiandien žmonės nori, kad jų interjerą puoštų unikalūs dalykai – ne šiaip kokybiški kilimai, o kilimai, kurie yra ypatingi, gali pasiūlyti kažką daugiau nei vien šilumą po kojomis. Ir T. Van Renne bendrovė atsiliepia į dabartinius klientų poreikius, siūlydama ne tik kokybiškus rankų darbo kilimus, kuriuos audžia meistrai, turintys ne mažesnę kaip 15 metų patirtį, bet ir stilių bei estetiką. Rezultatas – dabar pagrindiniai bendrovės klientai yra architektai ir dizaineriai, kuriems T. Van Renne produkcija padeda užbaigti kuriamą patalpų paveikslą.
Biuras – laimė
Bendrovės „Ergolain“ pardavimo vadove Agnė Byčiūtė konferencijos metu pasakojo apie penktos kartos biurą. Iš esmės tai darbas bet kur ir bet kada, o kartu ir tam darbui skirtos valdomos erdvės. Šiandien mes galime dirbti kavinėse, galime dirbti ant stogo naktį. Technologijos davė žmogui tiek daug laisvės, kad mums sunku suvokti, kiek daug mes turime. Atsirado nauja pasaulio biurų kultūra – bendradarbystė (coworking), kuri tenkina įvairiausius poreikius, bet svarbiausias – sinergijos – bendradarbiavimo, dalijimosi idėjomis poreikį. Pasaulį užkariavusi atvirų erdvių biurų mada leidžia jauniems, aktyviems specialistams dirbti efektyviau – galima pagal poreikį keisti biurų sienų išdėstymą, modifikuoti patalpas, dirbti minkštojoje zonoje. Taip leidžiama kurti tokį biurą, kokio mums reikia šiandien ir dabar, o rytoj galima bus jį vėl pakeisti. Anksčiau biurų kūryba buvo sukoncentruota ties baldų išdėstymu ir apšvietimo įrengimu, šiandien tai daug daugiau – tai erdvių, kur žmogus galėtų laimingai dirbti, kūrimas.
Pjūvis – estetika
„YCL studio“ architektas Aidas Barzda atskleidė savo komandos sėkmės formulę – estetinis pjūvis, kuris tampa funkcinio ir estetinio reiškinio kompozicija. Kad pjūvis būtų tikslesnis, šios studijos architektai visada siekia išlaikyti balansą tarp konceptualumo ir funkcijos. Kiekvieną kartą kuriant stengiamasi pateikti ne tik įsimintiną vaizdą, tačiau ir neprarasti kasdienio gyvenimo buities elementų bei pagrindinių principų. Todėl „YCL studio“ architektų darbuose visiškai skirtingos spalvinės ir faktūrinės medžiagos organiškai susilieja į vieną visumą. Gana dažnai studijos projektų įgyvendinimo formulė, sudaryta iš įgūdžių, žinių ir skonio, papildoma iššūkiu ne tik rasti balansą tarp konceptualumo ir funkcijos, bet ir viską susieti su kliento asmeniniu gyvenimu. Rezultatai nepalieka abejingų. Studijos architektai turi patirties ir kurdami kultūros objektus, viešąsias erdves, kur jų estetinių pjūvių formulės chemija irgi veikia puikiai. Apie tai liudija, pavyzdžiui, muziejus Lisabonoje „Do Fado“.
Šviesa – gyvenimas
UAB „Ekspobalta“ įkūrėjas ir kūrybos direktorius Saulius Valius papasakojo apie šviesos fizikos mokslo stebuklą – „Coelux“ – produktą, kuris sukuria tikro stoglangio iliuziją. Tai ilgų mokslinių tyrimų ir nanotechnologijų panaudojimo rezultatas. Produktas buvo sukurtas uždaroms patalpoms, kuriose nėra natūralios šviesos šaltinių, nėra langų. Kadangi šiuo metu daugumos dangoraižių 70 proc. kvadratinių metrų neturi dienos šviesos, „Coelux“ padeda pasiekti tokiose erdvėse visai kitą komforto lygį. Ne paslaptis, kad žmogui gyvybiškai reikalinga dienos šviesa – tai būtina ir mūsų emociniam komfortui. Visos kitos technologijos negali pasiūlyti saulės šviesos spektro. „Coelux“ leidžia aprūpinti darbo ir gyvenamąją vietą būtinu žmogaus emociniam stabilumui elementu – saulės šviesos iliuzija. „Coelux“ „stoglangis“ ne tik skleidžia vidurdienio saulės šviesos spektrą, bet ir turi mėlyną spalvą, kuri atitinka Lietuvos dangaus spalvinį toną. „Coelux“ poveikio žmogaus sveikatai, psichikai, emocijoms, aktyvumui tyrimai parodė jo neginčijamą naudą, palyginti su dirbtiniais šviesos šaltiniais. Praėjusiais metais įrenginys buvo dar patobulintas ir dabar vakare „Coelux“ „stoglangis“ imituoja mėnulio šviesą.
Vanduo – evoliucija
UAB „Praimas“ direktorius Arūnas Navarackas pristatė vonios kambario įrengimo naujoves. Šiandienos dušo kabinos įrengimas gali puikiai atspindėti dizainerio fantazijos polėkį – galima rinktis formą, durų varstymo būdą, visų elementų stilistiką ir pasirinkti vieną svarbiausių akcentų – stiklą. Stiklas gali būti skaidrus, pilkšvas, rusvas, matinis, grafitinis, krištolo skaidrumo ir „premium“ klasės antikalkinis stiklas. Bendrovė siūlo produkciją su „ShowerGuard“ stiklu, kuris gamybos metu padengiamas specialiu sluoksniu, papildomai kepinamas ir šlifuojamas, kad susidarytų vienalytė, lengvai net ir nuolatinės drėgmės sąlygomis prižiūrima danga. Dar viena įdomi galimybė, kurią siūlo bendrovė „Praimas“ – dušo kabinų stiklų graviravimas. Šio įrankio galimybės įpūsti gyvybės į vonios kambarį yra neribotos. Ornamentai, nuotraukos, monochrominiai paveikslai, išgraviruoti ant stiklo, tampa neatskiriama ir išryškinančia vonios interjero bruožus dalimi.
Vidus – išorė
Vienos žymiausių pasaulyje architektų studijos „Zaha Hadid Architects“ atstovas Marko Gligorovas atskleidė, kaip gimsta jų studijos įkūrėją išgarsinę neįprastų formų pastatai. Pasak M. Gligorovo, nuo pat studijos gyvavimo pradžios visada svarbiausios buvo inovacinės technologijos, medžiagos, o viso pradžia ir pabaiga – idėja. Žymus pranešėjas neslėpė, kad jis su kolegomis įgyvendina tik nedidelę dalį idėjų, gimusių biure. „Iš pradžių atsiranda keli pavyzdžiai, kaip tai galėtų atrodyti skulptūriškai. Vėliau išgryninama forma. Toliau jau dirbama su programomis“, – apie proceso eigą pasakojo architektas. Siekiama, kad kiekvienas pastatas perteiktų emociją, sukurtų unikalius vaizdus ir iš vidaus, ir iš išorės. Kaip žmogaus griaučius dengia raumenys, taip ir projekto konstrukcijos, karkasas dengiamas betono detalėmis. „Viskas atsiperka, kai gauni rezultatą – dizainą, kuris proceso pradžioje atrodė neįmanomas“, – apie neįprastų idėjų įgyvendinimą kalbėjo M. Gligorovas. Šiuo metu „Zaha Hadid Architects“ architektų komanda baigia KAFD metro stoties projektą, kuris netrukus atvers duris Saudo Arabijos sostinėje Rijade. M. Gligorovas atviravo, kad architektai projektui įkvėpimo sėmėsi iš dykumos ir pastate bandė atkartoti dykumos kopas. Pasak architekto, kartais atsakymų tenka ieškoti toli, o kartais jie yra visai šalia. Šiuo atveju viską pasufleravo aplinka. Tradicinė islamo architektūra, kuri per amžius jau perprato būtinas pastatų subtilybes tokiame klimate, pasufleravo langų išdėstymą ir konstrukcijas. Paklaustas apie įmonės gyvavimą po jos įkūrėjos Zahos Hadid mirties 2016 m. kovo mėnesį, M. Gligorovas neslėpė, kad praradimas skaudus visai komandai, tačiau bendrovės DNR gyvas. Įmonėje ir toliau dirba žmonės, su kuriais Zaha Hadid pradėjo architektūros studijos veiklą. „Ir ta dvasia gyva“, – sakė M. Gligorovas.
