Rugsėjo 12 d. Vilniuje įvyko tarptautinė STRUCTUM architektūros konferencija – „Ikoniškos architektūros pasaulinis triumfas: kai išskirtinės kompozicijos tampa pavyzdžiais.“ Konferencijoje pranešimus skaitė tiek profesionalai bei žinomi architektai iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

Kiekvienas žodį „ikoniškas“ supranta skirtingai, ypač kai kalba eina apie architektūrą. Vieniems ikonišku gali būti Empire State Building Niujorke, kitiems – Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatas Vilniuje. Tiesa, ikoniškais architektūroje gali tapti ir tam tikri elementai, pavyzdžiui, tekstūros, spalvos, ilgaamžiškumas, tvarumas ir t. t. STRUCTUM konferencijoje, kiekvienas pranešėjas pristatė ir supažindino dalyvius su savo išskirtinumais.

Pirmasis ant scenos žengė konferencijos moderatorius Marius Dirgėla – Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius. Taręs įžanginę kalbą ir pasveikinęs visus susirinkusius į sceną pakvietė pirmąjį pranešėją, generalinį VELUX įmonės direktorių Baltijos šalims, Dmitrijs Astašonoks.

D. Astašonoks atvyko pristatyti tikrai reikalingą ir aktualią temą: „Living Places“ – naujas požiūris į pastatus. Akivaizdu, kad kalbant apie šiuolaikybę, pastatų konceptas įgauna vis naują, ir vis kitokią prasmę. Pranešime D. Astašonoks pasakojo, kad gyvenamieji pastatai turėtų būti sveiki – neteršiantys aplinkos, išskiriantys kuo mažiau CO2, paprasti bei prisitaikantys, tiek prie greitai besikeičiančios aplinkos, tiek prie žmogaus. Be to, pranešime pabrėžiama, kad nerandant ar neturint galimybės ištrūkti iš miesto, žmogus su gamta gali susilieti ir per pastatus, ne, pasak D. Astašonoks, gyvenamosios vietos, pastatai – nėra tik dizainas.

Antrasis konferencijos pranešėjas Christian Dampierre, WICONA projektavimo vadovas. Jis pasirodė su tema „Pasauliniai projektai, keičiantys miestus“.

„Mums svarbi kiekviena detalė: nuo detalaus planavimo iki tobulos apdirbamosios medžiagos ir greito tiekimo iki aktyvaus pardavimų palaikymo“, – pasakojo C. Dampierre. Pranešėjas pasakojo apie aukštus technologinius standartus, griežtus sisteminius svarstymus ir kokybiškus gaminių apdorojimus bei prisipažino:

„Techniška, tačiau tai – mano kasdienybė“.

Toliau konferencijoje pasirodė Gerardas Petraitis, KODERUS įmonės pardavimų projektų vadovas. Tai, ko gero, vienas daugiausiai klausimų iš žiūrovų sulaukęs pranešėjas, kuris pristatė temą „Architektūrinės kūrybos idėjų įgyvendinimas su novatorišku „Koderus 2in1“ fasadu“. 

P. Petraitis pristatė fasadus, kurie nebijo gamtos, chemijos ir mechaninių pažeidimų ir yra skirti daugiabučiams, kotedžams bei individualiems namams. Pranešime buvo kalbama, kad „Koderus 2in1“ pasižymi ilgaamžiškumu, unikalia, išskirtine išvaizda, spalvų ir tekstūrų įvairove. Auditorija ypač susižavėjo faktu, kad įmonė gali pasiūlyti turėti vienintelį visoje Europoje savo sukurtą, išskirtinį fasado raštą. Be to, džiaugėsi, jog 2021 m. KODERUS fasadai buvo tituluoti Lietuvos metų gaminiu. Atsakinėdamas į žiūrovų klausimus G. Petraitis tikino, kad visai įmonei itin svarbus ir tvarumas:

„Apie tai labai daug diskutuojame ir dirbame ties tuo, kad galėtume būti kuo labiau tvaresni“.

Iš karto po to, scenoje buvo pristatyta tema „Inovacijų diegimas istoriniuose pastatuose“. Šią temą pristatė HML PROJECT MANAGEMENT vadovas ir įkūrėjas Leo O’Neill. 

„Senas sutinka naują“, – vis pranešimo eigoje kartojo Leo O’Neill, pabrėždamas, kad be galo svarbu integruoti paveldą į įvairias šiuolaikines struktūras.

„Me siūlome naują ir užtikrintą požiūrį į mūsų klientų projektų valdymą. Laiku ir metodiškai įgyvendiname projektus, kad jie būtų įvykdyti anksčiau nei numatyta programoje ir neviršytų biudžeto, o tai, kaip daugelis čia susirinkusiųjų žino – ganėtinai sudėtinga. Be to, darbuotojams suteikiame didelę patirtį rinkose, kuriose jie dirba, kartu su geriausiomis projektų valdymo, sąnaudų valdymo ir projektavimo valdymo žiniomis,“ – pasakojo L. O’Neill bei pripažino, kad šioje srityje – svarbiausia mokėti komunikuoti:

„Netinkama ar nevykusi komunikacija su klientais lemia trečdalį statybos projektų nesėkmių.“

Penktasis konferencijos pranešėjas buvo Saulius Jančiauskas, pristatęs tema „„Corten“ rūdintas plienas architektūroje: išskirtinumas, ilgaamžiškumas ir neribotos galimybės“. 

METALLUM NOVUM įmonės prekybos direktorius pasakojo apie COR-TEN plieną, iš kurio gaminami darbai dažnu atveju yra serijiniai ir išskirtiniai, todėl S. Jančiauskas ypač skatina nebijoti išskirtinių sprendimų:

„Su mumis itin patogu dirbti, turime ilgaamžę patirtį, daug praktikos. Esame lankstūs jūsų norams ir terminams. Gaminame vamzdžius, gabaritinius gaminius, nelygių sienų apdailą, viešuosius objektus bei galime įrengti kiemo gerbūvį.“

Pranešėjas atsakė į itin aktualius klausimus, tokius kaip „Ar galima sustabdyti plieno oksidavimosi procesą?“ ar „Kokio mažiausio dydžio galėtų būti gaminys ir ar jis atsparus lauko sąlygoms?“

Taip pat prie konferencijos nuotoliniu būdu prisijungė ir Emilia Cichocka, CORIAN įmonės Baltijos šalių pardavimų vadovė, ir pristatė temą: „Įvairovė ir universalumas: tvarūs sprendimai su „Corian® Solid Surface““.

E. Cichocka pristatė CORIAN produkciją – dirbtinį arba akrilinį akmenį, lietą marmurą ir granitą. Solid Surface pavadinimą šios medžiagos gavo dėl savo vienalyčio paviršiaus.

„Mūsų medžiagos yra gaminamos iš natūralių mineralų, akrilo dervos ir spalvotų pigmentų, todėl be galo džiaugiamės, kad mūsų produktai nėra žalingi žmogaus sveikatai“, – pasakojo E. Cichocka, pridurdama, kad naudojamos spalvos yra gaminamos iš nuo 6% iki 14% perdirbtų medžiagų.

Nors Corian yra kieta medžiaga, įkaitinta tampa lanksti, todėl ją galima pritaikyti įvairioms formoms ir paviršiams, be to, ji yra lengvai prižiūrima, todėl tinkama įsirengti ir namuose.

Vienas laukiamiausių STRUCTUM konferencijos pranešėjų Vytautas Baltus skaitė pranešimą apie lėta architektūrą bei jautrų požiūrį į profesiją. 

Liepos mėnesį laimėjęs Kauno metų architekto titulą V. Baltus pristatė projektą, pelniusį jam šią nominaciją:

„Lėtumas atsispindi laike, santykyje su klientu/užsakovu, todėl nenuostabu, kad ir šis projektas užtruko.“

Netoli Kauno esančiame Gaižėnų kaime, lietuviškos gamtos apsuptyje dabar yra V. Baltaus suprojektuota sodyba, kardinaliai išsiskirianti iš viso peizažo. Pranešimo metu buvo aptarti tokie projektavimo sprendimai kaip pastato geometrija, nutekamųjų vamzdžių nebuvimas bei visam pastatui pasirinkta juoda spalva. 

„Čia juoda spalva atlieka tikrai svarbų vaidmenį, ji – kontrastas su laukais, kad aiškiai jaustųsi žmogaus rankų prisilietimas“, – sakė V. Baltus.

Scenoje pasirodė ir Marija Steponavičiūtė, DO ARCHITECTS vyriausioji architektė. Ji pristatė temą: „Prieš ir po: kaip teritorijos ar pastato atgaivinimas gali pakeisti žmonių įpročius, tradicijas“.

M. Steponavičiūtė pristatė keturis projektus: Aksominių kopų projektas, Preilos gelbėjimo stotis, Surf stotis ir Svencelė, kurie iš tiesų pasitarnavo kaip žmonių įpročių pasikeitimo startas. Visi pristatyti projektai, tarsi paliesti nežymiai, atrodo organiškai, kviečiančiai bei darnume su gamta:

„Įspūdingą pajūrio gamtą norėjosi išreikšti per architektūrą, todėl tiek medžiagos, tiek spalvos buvo tarsi surinktos iš gamtos.“

„Supažindinau jus su visais keturiais pavyzdžiais, kuriais norėjau parodyti kaip skirtingai gali atsiskleisti ikoniškumo sąvoka architektūroje. Kaip objektai ir teritorijos atrodo bei veikia prieš ir po“, – pabaigoje sakė M. Steponavičiūtė.

Devintasis konferencijos pranešėjas Antanas Dagelis – CLOUD partneris ir architektas – pristatė temą: „Ikoniškumas vs kontekstualumas architektūroje“.

Savo pranešime A. Dagelis pasakojo apie vystomus, pripažintus ir plačiai visuomenėje aptarinėtus architektūrinius bei neįgyvendintus projektus. 

Architektas tikino, kad drąsios strategijos, kartais tikrai gali atsipirkti ir kaip pavyzdį pateikė Lazdynų baseiną bei pridūrę, kad:

„Kiekviena vieta, rajonas, turi savo kriterijus, savo kalbą, o kontekstualumo dėka visą tai galima išplėsti (medžiagiškumas, paveldas ir t. t.).“

Paskutinysis į sceną žengė Ludovico Lombardi, architektas ir žymiosios įmonės ZAHA HADID ARCHITECTS direktorius bei pristatė temą pavadinimu „Dizaino tvarumas pasitelkiant architektūros ikoniškumą“.

Konferencijos metu pranešėjas kalbėjo apie tai, kaip kuriami nestandartiniai ir, galima sakyti, ikoniški pastatai bei apie tai, kaip architektai negali nereaguoti į istorinį vietos kontekstą:

„Ikoniškumas ir yra įkvėptas konteksto. Mes neturėtume specialiai projektuoti ikoniškų pastatų, priešingai, jų ikoniškumas turi ateiti iš kitur, su laiku, per vartotojus – tuomet pastatai turi potencialo tapti ikoniškais, unikaliais.“