Gaminant lankstųjį betoną naudojamas 8–12 mm ilgio ir 40 µm skersmens polimerinis plaušas. Kiekvienas plaušelis padengtas nanometrinio storio danga, kuri, atsiradus konstrukcijose plyšių, leidžia plaušui nenutrūkus praslysti pro betoną. Dėl to lanksčiojo betono konstrukcijos geba deformuotis ir kartu išsaugoti vientisumą, nesutrupa. Kad plaušas tolygiai pasiskirstytų per visą elemento tūrį, lanksčiojo betono sudėtyje vietoj stambiųjų užpildų naudojamas smulkios 0–2 mm frakcijos smėlis.
Pagrindinė lanksčiojo betono ypatybė yra tai, kad didėjant deformacijoms elemente didėja plyšių skaičius, o maksimalus jų atsivėrimo plotis neviršija 0,05 mm net ir pasireiškus dideliems elemento formos pokyčiams. Tokios konstrukcijos yra itin atsparios smūginėms ir ciklinėms apkrovoms, todėl ši medžiaga naudojama įrengiant pastatų ir transporto statinių (tiltų ir viadukų) deformacinius pjūvius. Santykinai mažas tūrinis šios medžiagos svoris (1800 kg/m3) leidžia projektuoti didesnio tarpatramio tiltus ir statinių perdangas.
Lanksčiojo betono naudojimą riboja sudėtinga jo gamybos technologija, kuriai reikalingi specialūs plaušo tiekimo į betono mišinį ir maišymo įrenginiai. Lietuvoje lanksčiojo betono gamybos koncepcija turėtų būti vystoma bendradarbiaujant su nacionaliniais technologijos mokslų centrais, turinčiais moderniausią eksperimentinę tyrimų įrangą ir pasiekusiais pažangiausių pasaulyje šios medžiagos taikymo rezultatų.
