Produktų pasirinkimo kriterijų skalėje maža kaina, ypač kai kalbama apie būsto statybą ir įsirengimą, nebedominuoja. Naujausios apklausos atskleidžia, kad pirkėjams vis labiau rūpi tai, kaip bei kokias medžiagas naudojant buvo pagamintas produktas, kokį poveikį aplinkai padarė jo gamybos procesas, galiausiai – kur jis nukeliaus atitarnavęs.
Tuo metu gamintojai, pradedant statybinių medžiagų, sanitarinių sistemų, santechnikos ar baldų, mėginantys įtikti siūlydami pigius, tačiau netvarius produktus, itin rimtai rizikuoja netekti šiandieninių pirkėjų.
Į pirmas gretas – ekologija
Neseniai Skandinavijos šalyse buvo atlikta vartotojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokie reikalavimai dominuoja renkantis santechnikos bei vonios kambario įrangą. Apklausa parodė, jog pirkėjai be produkto ilgaamžiškumo ar lengvos priežiūros, didelį dėmesį skiria ir tam, ar produktas pagamintas iš tvarių medžiagų. Daugiau šis kriterijus imponuoja Švedijos (63 proc.) bei Suomijos (54 proc.) gyventojams.
Skandinavams svarbu ir tai, ar atitarnavę produktai gali būti perdirbami – šį kriterijų paminėjo 40-47 proc. apklausos dalyvių. Taip pat maždaug pusė apklaustųjų kaip svarbų santechnikos gaminių pasirinkimo kriterijų nurodė ir galimybę taupyti vandenį.
„Kalbant apie tvarumą, atsakingą vartojimą, ne veltui mūsų akys krypsta į Skandinavijos šalis ir jų gerosios praktikos pavyzdžius – aukštą Skandinavijos pirkėjų ekologinį sąmoningumą atskleidė ir atlikta apklausa.
Visgi pastebime, jog tvarumo, ilgaamžiškumo kriterijai tampa vis svarbesni ir lietuviams, o besikeičiantys vartotojų poreikiai skatina prioritetus perdėlioti ir pačius gamintojus.
Viena vertus, tai reikalauja nemažų papildomų investicijų, tačiau atsiperka augančiu pirkėjų pasitenkinimu ir dar sukuria pridėtinę vertę ateities kartoms“, – teigia „Geberit“ Šiaurės šalių regiono rinkodaros direktorius Karolis Bacevičius.
Pastangos buvo įvertintos
Pasak K. Bacevičiaus, vis dažniau girdimas terminas „tvari statyba“, tačiau pastato komponentai – ne tik pats konstruktyvas, bet ir visos inžinerinės sistemos, sanitariniai įrenginiai, netgi baldai. Augantis poreikis ir gamybos apimtys reikalauja vis didesnių energijos sąnaudų, o į atmosferą taip pat išmetama dideli kiekiai anglies dvideginio.
„Tvarumo svarbą gamyboje supratome dar tuomet, kai nebuvo vadinamosios masinės mados būti „žaliems“, mažai kas investavo į ekologinių sprendimų diegimą gamyboje. Mes į tai dėmesį sutelkėme prieš kelis dešimtmečius ir jau šiandien turime apčiuopiamą rezultatą“, – kalbėjo K. Bacevičius, pridurdamas, jog pirkėjams šiandien kaip niekada svarbu, kad į jų būstą atkeliautų produktai, pagaminti laikantis tvarumo principų.
Mažina sąnaudas ir poveikį aplinkai
Šiandien daugelis į tvarumą orientuotų gamintojų laikosi tokios politikos, kad kiekvienas naujas produktas turi būti geresnis nei jo pirmtakas. Suprantama, tai reikalauja naujovių gamyboje, o jų diegimas – papildomų investicijų.
Kaip pasakoja K. Bacevičius, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį ir taupyti energiją, sukurtas atliekinės energijos panaudojimo metodas.
„Pavyzdžiui, gaminant potinkinius tualeto bakelius išskiriama šilumos energija dabar nekeliauja tiesiai į atmosferą, bet pirmiausia panaudojama džiovinant ir iš anksto pašildant plastiko granules, naudojamas tų pačių potinkinių bakelių gamyboje. Šitaip vienoje iš gamyklų sutaupoma iki 400 MWh energijos per metus, o tai atitinka vidutiniškai apie 65 namų ūkių suvartojamos elektros energijos kiekį.
Inovatyvūs sprendimai leidžia sutaupyti apie 20 proc. energijos, reikalingos santechninio porceliano gamybai“, – sako K. Bacevičius, pridurdamas, kad tokie procesai leidžia gaminti bei vartotojams teikti tvarius bei ilgaamžius produktus.
