Sostinės Antakalnio rajone, Vasaros gatvėje, kur nuo praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio veikia psichiatrijos ligoninė, iškilo įspūdingas, moderniausiomis technologijomis aprūpintas objektas – per visą Nepriklausomybės laikotarpį pirmasis Lietuvoje ne renovuotas, o visiškai naujas pastatas, skirtas būtent suaugusiųjų psichiatrijai. Jo kūrėjai puoselėjo ambicingą tikslą – šiuolaikiškais sprendiniais pakeisti pasenusį požiūrį į psichiatrijos ligonines.

„Daugiau tokių korpusų Lietuvoje šiuo metu nėra. Senuose, nors ir renovuotuose, pastatuose net ir labai stengiantis nepavyks įdiegti tiek naujausių technologijų kaip naujame“, – pasakodamas apie baigiamą įrengti visai Lietuvai svarbų objektą pabrėžia Martynas Marcinkevičius, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) direktorius, ir pamini keletą iš daugybės sprendinių: moderni šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema, išmanusis apšvietimas, oro drėgmės kontrolė, daugialypė terpė (multimedija), unikali slaugių pagalbos iškvietimo sistema.

„Sukūrėme moderniausią psichikos gydymo centrą Lietuvoje, įdarbinome sukauptą patirtį ir darbų procese įgijome neįkainojamų naujų žinių. Tokie išskirtiniai projektai kaip šis augina mūsų rinką, – džiaugiasi Tadas Grincevičius, generalinės rangos darbams vadovavusios bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius. – Prie šio projekto sėkmės ženkliai prisidėjo glaudus įmonės „Naresta“ ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro komandų, architektų ir interjero kūrėjų bendradarbiavimas ir bendras tikslas. Kartu užtikrinome pagarbą greta esančiam kultūriniam paveldui ir į ilgą istoriją menančią aplinką integravome tvarų naują statinį.“

Visi sprendiniai – dėl pacientų ir personalo gerovės

Naujajame pastate bus sukoncentruota apie pusę VMPSC teikiamų paslaugų. Į jį perkeliami 60 lovų Ūmios psichiatrijos, 30 lovų Gerontopsichiatrijos, Priėmimo skyriai. Bus čia ir naujasis Psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kurio darbuotojai iki šiol neturėjo savo atskiros erdvės, jų kambariukai buvo išbarstyti po įvairius korpusus.

Ūmios psichiatrijos ir Gerontopsichiatrijos skyriuose gydomi ypač jautrūs pacientai, tai, VMPSC direktoriaus M. Marcinkevičiaus teigimu, ir lėmė pastato unikalumą – jame itin daug įvairių technologinių sprendinių susiję su padidintu pacientų, personalo ir lankytojų saugumu. Ir pastato, ir interjero architektai, pasak M. Marcinkevičiaus, kūrė ne tiesiog gražų objektą – jie visus sprendinius taikė prie žmonių su įvairiomis specifinėmis negaliomis.

„Neįgaliuosius įprasta sieti tik su judėjimo negalia, tačiau negalių esama įvairių. Mes labai daug dėmesio skyrėme žmonėms su regos negalia ir tiesiog vyresniems žmonėms, kurių rega suprastėjusi ir dėl to jiems sunkiau orientuotis aplinkoje. Be to, daugelis Gerontopsichiatrijosskyriaus pacientų serga įvairių formų demencija. Nuo pat projekto pradžios, ypač patalpų įrengimo klausimais, aktyviai bendradarbiavome visa komanda – pastato ir interjero architektai, generalinis rangovas, mūsų personalas. Dėl maksimalaus patalpų pritaikymo neįgaliesiems plačiąja prasme intensyviai konsultavomės su Vilniaus savivaldybėje dirbančiais ekspertais“, – pagrindinį naujojo korpuso projektavimo ir įrengimo principą įvardija M. Marcinkevičius.

Visi skyrių langai yra nedūžtantys, visur įdiegta griežta įeigos kontrolė, dalyje skyrių sumontuota saugi antivandalinė santechnika. Kad pacientai geriau orientuotųsi erdvėje, palatų durys nudažytos vienomis spalvomis, procedūrinių – kitomis. Maža to, kiekviename skyriuje yra vis kiti spalvų deriniai. Parinkti ir specialūs nuorodų šriftai – jie ženkliai didesni ir ryškesni nei įprasti.

„Mes, medikai, pirmiausia apgalvojome vadinamąjį pacientų kelią. Stengėmės jį suplanuoti taip, kad nesusikirstų įvairių pacientų srautai, darbuotojams būtų patogu judėti tarp skyrių“, – pasakoja VMPSC direktorius.

Be kita ko, prie sklandesnio judėjimo pastate prisideda ir naujos kartos liftas „Schindler 3000“. Pritaikius jame „Schindler“ jau daugelį metų sėkmingai naudojamą pažangią diržinę technologiją, optimaliai panaudota šachtos erdvė, neprarasta taip reikalingo pastato ploto ir užtikrinta erdvesnė kabina.

M. Marcinkevičius džiaugiasi ir labai geromis personalui sudarytomis sąlygomis. Senuosiuose korpusuose viename kabinete dirbo po kelis specialistus, o dabar kiekvienas turės po atskirą kabinetą, nebereikės ieškoti nuošalaus kampelio, kur būtų galima su pacientu bendrauti konfidencialiai. Nemažai erdvių skirta pasitarimams – konsiliumams. Jose, kaip ir didžiojoje salėje, integruota visa reikiama stacionari šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra nuotolinėms konferencijoms bei pasitarimams, paskaitoms rengti: televizoriai, vaizdo kameros, mikrofonai ir kt.

Pokalbių konfidencialumą užtikrina labai didelė garso izoliacija – kur kas didesnė nei daugelyje kitų gydymo įstaigų. Net kabinetų ir salių durys izoliuoja garsą. Audiovizualinės relaksacijos ir muzikos terapijos salė išvis įrengta beveik kaip įrašų studija – garsas čia idealiai švarus, žmogaus netrikdo joks pašalinis triukšmas.

„Mes dešimtmečiu aplenkėme dabar jau visuotinį reikalavimą: dar 2013 m., svarstydami pirminį projektą, numatėme nedidelį atitinkamai įrengtą vaikų kambarį, kad mažų vaikų turintys mūsų pacientai, atvykę konsultacijų ar terapijos, galėtų čia palikti savo vaikus kelioms valandoms ar net visai dienai“, – džiaugiasi toliaregišku sprendimu direktorius.

Jo teigimu, gydomoji veikla naujajame korpuse bus pradėta, kai bus įsigyti visi reikiami baldai. Dabar kruopščiai rengiamasi jų viešųjų pirkimų konkursui – kad gautum, ko nori, turi aprašyti kiekvieną detalę.  

Žvilgsnis į praeitį

Pagal viešame Kultūros vertybių registro puslapyje pateikiamą Vilniaus psichiatrijos ligoninės statinių komplekso informaciją, XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmuosius tris dešimtmečius dabartinėje ligoninės teritorijoje stovėjo rūmai, juose gyveno Vilniaus pilininkas Peteris Nonhartas, olandų kilmės architektas, vėliau įsikūrė Ferdinandas Naruševičius.

XVII a. antrojoje pusėje šias žemes perėmė LDK etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) ir 1677 m. padovanojo Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai su Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolynu. Po 1863 m. sukilimo Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolyną uždarius, žemės atiteko Vilniaus stačiatikių Šv. Marijos Magdalietės (marijaviečių) vienuolynui. Šio iniciatyva 1896 m. teritorija buvo suskirstyta sklypais ir pradėta nuomoti miestiečiams. Leista statyti tik medinius namus, kad sutarties terminui pasibaigus būtų galima juos perkelti. XX a. pradžioje vienuolyno žemės prijungtos prie Vilniaus miesto ir leista statyti mūrinius pastatus. 1904–1915 m. čia pradėti statyti ir mediniai vasarnamiai, mūrinės vilos. Pirmojo pasaulinio karo metu Antakalnio vasarnamiai virto lietuvių karo pabėgėlių prieglaudomis, vėliau buvo įkurta mergaičių prieglauda.

1921 m. vienuolyno žemes perėmė Lenkijos valdžia. 1922 m. dabartinės ligoninės teritorijos centrinėje dalyje stovėję pastatai buvo nupirkti ir perduoti Vilniaus psichiatrijos ligoninei. 1924–1925 m. jie rekonstruoti ir pritaikyti ligoninės reikmėms. Vėliau buvo prijungta naujų aplinkinių sklypų, teritorija plėsta ir sovietmečiu.

Pasak M. Marcinkevičiaus, ligoninė buvo plečiama į kalną – statomi nauji pastatai, nauji korpusai. Vienas dar lenkmečiu, kiti sovietmečiu. Trys senieji pastatai įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. „Tačiau pacientai ir toliau buvo gydomi šimtamečiuose pastatuose, projektuotuose kaip užmiesčio vilos“, – sako direktorius.

Jo teigimu, apie psichiatrijos ligoninės renovaciją prabilta tik Nepriklausomybės laikais. Ligoninė pavaldi Vilniaus miesto savivaldybei, todėl 2006 m. miesto taryba priėmė pirmąjį ligoninės plėtros ir atnaujinimo planą. Jame buvo aptarta ir galimybė vietoj nerekonstruotino kultūros paveldo statyti naujus korpusus. 2006–2014 m. buvo atnaujinti visi penki kultūros paveldui nepriskirti korpusai. Naujo pastato architektūrinės koncepcijos idėją dar 2004 m. pasiūlė ir netgi vietą išrinko olandų architektai „de Jong Gortemaker Algra“.

„Jie sakė, kad čia ideali vieta uždaro tipo skyriams. Net uždarame pasivaikščiojimų kiemelyje žmogus nesijaus kaip uždarytas – nors bus tvoros, jas nustelbs medžiais apaugę šlaitai. Atrodys, kad vaikštinėji gamtoje. Ir pati gamta sudarys natūralų barjerą“, – prisimena susitikimą su olandų architektais VMPSC direktorius.

Olandų architektai įsivaizdavo net du pastatus skirtingose vietose, tačiau vėliau, jau projektuojant, dėl tam tikrų priežasčių nuspręsta palikti vieną pastatą. Projektavimo užduotis, M. Marcinkevičiaus žodžiais, buvo suformuluota 2013 m., ir po metų buvo gautas statybos leidimas. Olandų idėją išrutuliojo ir naujojo pastato sprendinius suprojektavo UAB „Projektų rengimo centro“ komanda su partneriais.

Architektūrinius sprendinius diktavo gamta ir pastato paskirtis  

Paveldosaugos specialisto R. Buitkaus teigimu, iššūkiai architektų komandos laukė nuo pat projekto pradžios: automobilių stovėjimo aikštelę reikėjo suprojektuoti dauboje, vietoje seno sodo, esančio svarbioje kultūrinio paveldo teritorijoje, o pastatą įkomponuoti taip, kad jis nesibrautų į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją. Projektavimą sunkino kalvotas sklypo reljefas ir statūs medžiais apaugę šlaitai. Projektuojamoje sklypo dalyje buvo ūkinis kiemas su garažais ir sandėliukais. Juos nugriovus, reikėjo sutvirtinti šlaitus, kad nebūtų pakenkta seniems parko medžiams. Iš vienos pusės teko statyti net keturių metrų atraminę sieną.

Naująjį Psichikos sveikatos centro pastatą kūrusi pastato ir interjero architektų komanda sako puoselėjusi bendrą esminį kūrybinį tikslą – moderniais ir kokybiškais architektūriniais sprendimais paneigti nuostatą, kad psichiatrijos ligoninė yra niūri institucija.

„Ši stigma dingsta, jei pacientas atsiduria ligoninėje, kuri ne baugina, o, priešingai, primena namus. Tikime, kad ši jauki ir moderni ligoninė, kurią mums pavyko sukurti sklandžiai bendradarbiaujant su statytoju VMPSC, generaliniu rangovu „Naresta“ ir centro darbuotojais, skatins žmones rūpintis sveikata ir neatidėlioti vizitų pas specialistus. Stengėmės sukurti tokią aplinką, kuri padėtų žmogui išlaikyti orumą, kai jam itin sunku“,  – trumpai apibūdina kūrybinio proceso esmę projekto architektūrinės dalies vadovė – „Projektų rengimo centro“ architektė Lina Šantaraitė.

Pasak architektės, derinantis prie esamos saugomos teritorijos architektūros, suprojektuotas dviejų aukštų pastatas su mansarda. Dėl sklypo ypatumų pasirinkta pleišto forma – pastatas sudarytas iš dviejų masyvių korpusų. Juos jungia stiklinė pereinama galerija, tačiau tai nėra vien koridorius: pirmajame jos aukšte įsikurs Skubiosios pagalbos skyrius ir Priimamasis.

Abiejų korpusų fasadai ir stogai dengti pagal individualų užsakymą pagamintomis bronzos spalvos rombo formos anoduoto aliuminio skardos plokštelėmis. Iš jų suformuota žvynų faktūra padeda pastatui susilieti su gamta. Fasadų plokštelės keičia atspalvį priklausomai nuo apšvietimo ir kartu su stogais sukuria šiuolaikiško monolito vaizdą. Siekdami optiškai palengvinti pastatą, architektai abiejų korpusų priekinėse dalyse per visus aukštus ir stogus suprojektavo laiptines su vitrininių langų apvedimu. Įstiklintos laiptinės suteikia masyviam pastatui grakštumo ir itin įspūdingai atrodo, kai įjungiamas naktinis pastato apšvietimas.

„Dėl netipinių projekto sprendinių ir dirbtinės perspektyvos, kurią suteikia pleišto forma, pastatas neužgožia gamtos, jis tarsi sumažėja paniręs tarp medžių, – architektūriniu komandos laimėjimu džiaugiasi architektas Justas Vaičius. – Nors pastato projektas parengtas dar 2014 m., jis neprarado aktualumo. Kol statytojas derino finansavimą, atsirado naujų pastato išorės bei vidaus techninių sprendimų, ir tai leido dar geriau įgyvendinti pradinį sumanymą.“

Mansardiniame pastato aukšte tarp daugelio administracinių patalpų išsiskiria gydytojų kabinetai su stoglangiais, besitęsiančiais per dalį fasado. Šis sprendimas suteikia kabinetams daug šviesos ir atveria nuostabius parko medžių viršūnių vaizdus.

Pacientai naujojo pastato palatose gyvens po du. Kiekvienai porai palatų suprojektuotas atskiras sanitarinis mazgas. Visame pastate įrengtos išmaniosios įeigos kontrolės, vėdinimo ir šildymo sistemos. Pirmajame pastato aukšte yra du atskiri vidiniai kiemai pacientams, kai kurių palatų išėjimai suformuoti tiesiai į kiemelį. Vienas iš kiemelių įrengtas fiziniams užsiėmimams – čia pacientai galės žaisti stalo tenisą, gatvės krepšinį.

Pagrindinio pastato įėjimo holo atrijuje į vidų perkelti gamtos akcentai ir fasado motyvai – sumontuota ir apšviesta medžio plokštės siena su anoduoto aliuminio rombais. Gamtos užuominos vyrauja ligoninės interjero kolorite ir apdailos medžiagose.

„Medžio plokščių deriniai prasideda vos įėjus į pastatą ir tęsiasi koridoriuose bei palatose. Palatų akcentinėse sienose vyrauja gamtos motyvų grafiniai elementai, jie atsikartoja ir ant įstiklintų pertvarų įstaigos viduje. Kūrėme šiltą ir šviesų, artimą žmogui interjerą. Stengėmės, kad jis kuo mažiau primintų tipinę psichiatrijos ligoninę, gerai nuteiktų darbuotojus ir pacientus“, – pristato interjero koncepciją architektūros studijos „Laumės“ interjero architektė Agnė Petkūnienė.

Pasak jos, spalvos pacientams atlieka ir vizualinę navigaciją. Pavyzdžiui, oranžinės spalvos akcentai silpniau matantiems žmonėms rodo kelią į palatą. Žalios spalvos akcentai padeda pacientams susikaupti ir nusiraminti.

Dėl ligonių saugumo pastate panaudota nemažai antivandalinių gaminių, numatyti aptakių formų baldai, saugūs šviestuvai. Palatoms specialiai gaminti sienoje integruojami šviestuvai, įgyvendinti itin aukštos kokybės akustiniai palatų pertvarų ir durų sprendiniai. Sumontuota išmani kelių lygių kontroliuojama apšvietimo sistema prisidės prie gerų pacientų emocijų ir suteiks daugiau komforto visą parą dirbantiems medikams. Budintys gydytojai planšetėmis galės reguliuoti apšvietimą ne tik savo darbo vietoje, bet ir pacientų palatose. Gydytojų budėjimo postai vakare primins šviečiančias salas ir ne tik garantuos geras darbo sąlygas darbuotojams, bet ir padės orientuotis pastato koridoriuose.

Pasirūpinta saugiais ir šiltais langais

Pastato langams buvo keliami itin griežti techninio stabilumo, saugumo, efektyvumo ir ilgaamžiškumo reikalavimai. Ilgametę patirtį langų, taip pat aliuminio ir stiklo konstrukcijų gamybos srityje sukaupusi UAB „Velansta“ pagamino ir objekte sumontavo apie 300 kv. m langų konstrukcijų ir 800 kv. m išorės aliuminio ir stiklo konstrukcijų – skandinaviško tipo fasado–stogo sistemą SAPA 4150-5050, sudėtingos formos architektūrinį sprendinį pagal šių dienų tvarumo tendencijas – iš visiškai perdirbto aliuminio profilių.

Langų rėmams buvo pasirinkti pažangūs GEALAN S 9000 sistemos profiliai, jų subtilios pilko kvarco spalvos (RAL 7039) išorinė pusė dera su pastato fasadais ir supančia gamta, o vidinė klasikinė balta kuria švaros ir erdvės pojūtį patalpose.

Langų profilių spalvotas paviršius išgautas naudojant inovatyvią „GEALAN-acrylcolor®“ technologiją, kai spalvotas akrilo sluoksnis neatsiejamai suliejamas su profilio pagrindu. Ši technologija užtikrina, kad rėmai nebluks saulėje, išliks atsparūs speigui, kaitrai, o jų paviršius nesilups.

Langai, pagaminti iš GEALAN S 9000 sistemos profilių, pasižymi aukščiausiais techniniais parametrais, harmoningu dizainu ir funkcionalumu. Stiklo paketas net 26 mm įgilintas į rėmą, o papildoma trečioji sandarinimo tarpinė efektyviai sulaiko šilumą patalpoje ir užtikrina triukšmo izoliaciją. Pagamintų langų šilumos laidumo koeficientas siekia 0,82 W/m²K, tai atitinka itin aukštus energinio efektyvumo standartus.

Atsižvelgiant į pastatų paskirtį, langams stiklinti buvo naudojami trijų stiklų paketai su laminuotais stiklais. Langų rėmai buvo papildomai sustiprinti nestandartinės formos cinkuoto plieno armuote, taip suteikiant konstrukcijoms išskirtinį stabilumą ir tvirtumą. Langams varstyti panaudoti patikimi, ilgaamžiai vokiečių gamintojo „Winkhaus“ mechanizmai, garantuojantys sklandų ir saugų eksploatavimą.

Langų dangų inovacijos pasitelktos funkcionalumui ir saugumui

Daugybę metų patirties sukaupusi įmonė „Ardena“, realizuojanti skirtingo masto, sudėtingumo ir pobūdžio apšvietimo ir langų uždangų projektus, Psichikos sveikatos centre sumontavo trijų skirtingų tipų saugius ir efektyvius langų uždengimus.

Pirmajame ir antrajame ligoninės aukštuose sumontuoti laisvai kabantys roletai iš „Flocart“ audinio. Šis audinys patalpose tiko dėl kelių savybių: jis gerai valomas, yra nedegus, o jame esantis stiklo pluoštas itin efektyviai sulaiko saulės spindulius. Šiame projekte daugiausia dėmesio buvo skiriama ne tik langų uždangų funkcionalumui, bet ir pacientų saugumui. Grandinėlėmis valdomi roletai sumontuoti taip, kad juos valdantis mechanizmas būtų pritvirtintas prie sienos be galimybės jį nuimti, o trūkimo jungtys garantuoja, kad valdymo virvelė nebus ištraukta. Ritininių žaliuzių konstrukcijose įprastą kietą apatinį roleto profilį šiame projekte teko dengti minkštais svareliais, kuriuos sukūrė įmonės „Ardena“ inžinierių komanda. Šis sprendimas tapo iššūkiu, nes tokių pavyzdžių rinkoje nebuvo galima rasti. Minkštų svarelių apsauga sukurta dėl pacientų rizikų.

Didelius vitrininius ligoninės langus mansardinėje konferencijų salėje dengia įmonės „Ardena“ sumontuotos aliuminio lamelės, valdomos elektra. Horizontalios lamelės padeda kokybiškai reguliuoti natūralios šviesos patekimą į patalpas, o reikalui esant jas visiškai užtemdo.

Gydytojų kabinetuose, kur vitrininiai langai susijungia su stoglangiais, reikėjo ieškoti išeities, kaip kaitrią dieną apsaugoti patalpas nuo tiesioginių saulės spindulių neblokuojant šviesos. Tam puikiai tiko inovatyvių saulės kontrolės sistemų kūrėjų belgų bendrovės „Renson“ langų dangos sistema „Topfix“. Visos minėtosios sistemos dalys, tarp jų ir itin didelį saulės kontrolės efektyvumą užtikrinantis audinys, nepalieka nė mažiausio plyšelio saulės spinduliams patekti pro stoglangius. Šiame projekte itin daug dėmesio skirt ne tik funkcijai, bet ir estetikai, tad visų „Ardenos“ gaminių spalvos organiškai dera tarpusavyje ir papildo natūralios gamtos motyvų nuotaiką, dominuojančią interjere.

Įdiegta praplėsta pagalbos iškvietimo sistema

Įmonė ICTUS, Lietuvos rinkai siūlanti inovatyvius, funkcionalius ir patikimus IT sprendimus, Psichikos sveikatos centre įdiegė įeigos kontrolės sistemą ir visiškai naują slaugių pagalbos iškvietimo sistemą su darbuotojo vietos nustatymo funkcija.

„Ypač didelį dėmesį skiriame gydymo ir paslaugų sektoriams, apie 80 proc. instaliacijų tenka būtent šioms sritims. Užsakovui įdiegėme vieningą praėjimo kontrolės sprendinį kartu su kelio užtvarų valdymu, taip pat vieningą darbuotojų duomenų bazę su debesijos paslauga“, – apie atliktus darbus centre pasakoja dešimtmetį veiklą vykdančios ICTUS vadovas Eugenijus Rožkovas.

Pasak E. Rožkovo, slaugių iškvietimo sistema – ligoninėse, slaugos namuose, ambulatorijose palyginti įprastas sprendinys, tačiau Psichikos sveikatos centre šią sistemą reikėjo praplėsti: sukurti nešiojamąjį pagalbos iškvietimo įrenginį, kurį palietusi slaugė ne tik praneštų apie incidentą, bet ir perduotų kolegoms budėjimo poste informaciją apie savo tikslią buvimo vietą.

„Tokių sistemų Lietuvoje dar nebuvo įdiegta, tad pasiruošimas truko apie metus“, – sėkmingai įveiktus projekto iššūkius prisimena E. Rožkovas.

Pagalbos iškvietimo įrenginys slaugėms iš pirmo žvilgsnio panašus į apyrankę su mygtuku. Visuose trijuose ligoninės aukštuose yra sumontuoti stacionarūs pagalbos mygtukai pacientams. Įdiegtos sistemos didžiausias patrauklumas – visa pagalbos iškvietimo informacija iš WC patalpų, biuro kabinetų ir riešo apyrankių keliauja į budėtojų postų liečiamuosius (touch) ekranus. WC mygtukams įrengti ir eksploatuoti nenaudota jokiųjungiamųjų laidų, o slaugytojų išmanieji riešo mygtukai yra su baterija, kuri laiko apie metus. Slaugytojų ir personalo iškvietimo sistema yra sertifikuota CE standartais, o radijo dažnis, kuriuo palaikomas jos veikimas, neturi jokio poveikio ligoninėse naudojamai medicinosįrangai. Slaugytojų iškvietimo sistema lengvai plečiama, nėra apribojimų slaugių postų ar lovų skaičiui.

Objektas: gydymo paskirties naujos statybos pastatas Vasaros g. 5, Vilnius

Užsakovas: VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

Generalinis rangovas ir statybos darbų valdytojas: UAB „Naresta“

Architektai: projekto architektūrinės dalies vadovė Lina Šantaraitė, architektai Justas Vaičius ir Paulius Armonas, UAB „Projektų rengimo centras“; architektas ir paveldosaugos specialistas Ramūnas Buitkus, „Senamiesčio projektai“

Interjero architektės: Agnė Petkūnienė, Agnė Ruokienė ir Anastasija Bogomolnikova, architektūros studija „Laumės“

Kadastriniai matavimai: UAB „KM Centras“

Statybos techninės priežiūros vykdytojas: UAB „Ledasta“

Ardena, GEALAN, UAB „Velansta“, Promat, UAB „Projektų rengimo centras“, ICTUS, Laumės, Fogo, „Schindler“.