Netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas – viena labiausiai Lietuvą garsinančių vietų. Daugumai – tai ypatinga vieta, kurią būtina aplankyti bent kartą gyvenime. Bet yra tokių žmonių, kuriems Kryžių kalnas – kasdienis palydovas ir pajamų šaltinis.
„Kai 1997 m. man pažįstami papasakojo, kad yra galimybė užsiimti mėgstama veikla prie Kryžių kalno, nepatikėjau, tačiau šiai minčiai negalėjau atsispirti“, – prisimena Johana Švelnienė. Ją šioje ypatingoje vietoje sutinka daug žmonių, atvykstančių apžiūrėti tūkstančių kryžių ant Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, atvežtų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Kryžių kalnas – pagrindinis moters pragyvenimo šaltinis. Čia J. Švelnienė prekiauja religine atributika ir suvenyrais. Šis darbas nėra lengvas – jam reikia komunikabilumo, jėgų ir noro nuoširdžiai bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis.
„Tam, kad viską spėčiau, turiu viską planuoti, organizuoti, derinti iš anksto, kartais net numatyti įvykių posūkius. Žinoma, labai padeda šeima. Prekyba – mėgstamas mano užsiėmimas“, – sako moteris, po darbų randanti laiko dar atsiplėšti nuo rutinos – tuomet ji užsiima tautodaile, audžia tautines juostas. Užsiimant mėgstama veikla ypatingoje Lietuvos vietoje, praskriejo 20 moters gyvenimo metų.
„Didžiausios pamokos, kurias čia išmokau, – bendrauti su žmonėmis, tolerancija, užsienio kalbos“, – sako šiaulietė. Mieliausias dalykas užsiimant šia veikla moteriai yra galimybė susipažinti, kalbėtis su įvairiais atvykėliais. Aktyvus darbas – jos gyvenimo variklis.
Ką dažniausiai pastebi prekybininkės žvilgsnis, sutinkant tiek daug skirtingų žmonių?
„Labiausiai stebina žmonių smalsumas, domėjimasis Kryžių kalnu“, – teigia moteris, prisimindama itin malonius japonų turistus, kuriuos visuomet džiugu matyti. J. Švelnienė taip pat mano, kad Kryžių kalnui reikia suteikti daugiau dėmesio, daugiau įvertinimo.
Anot jos, žmonėms šis kalnas labai reikalingas, jis garsina Lietuvą. Todėl būtina jį saugoti, atnaujinti aplinką, kurti geresnes sąlygas žmonėms čia atvykti ir praleisti daugiau laiko. Idėjas, kaip tai padaryti, jau rengia Lietuvos ateitis – studentai, dalyvaujantys žurnalo „Structum“ inicijuotame projekte „Išmanusis miestas“. Rengiami pasiūlymai sutvarkyti Kryžių kalno teritoriją, puoselėti kraštovaizdį ir pritaikyti vietovę smulkiajam verslui bei turizmui.
Kai Kryžių kalno teritorija buvo įtraukta į konkursą, kilo abejonių, ką savito ir išmanaus galima padaryti šioje ypatingoje vietoje. Tačiau net trys studentų komandos priėmė šį iššūkį. Jų siūlomi sprendimai bus tikrai įdomūs – stengiamasi išlaikyti harmoniją ir ryšį su gamta, padaryti šią teritoriją patrauklesnę turistams, visiškai atsisakant postsovietinį metą menančių pastatų.
„Pasirodo, visa tai įmanoma padaryti, o teritorijoje puikiai jausis tiek keliautojai, tiek vietinis smulkusis verslas, kuriam šis kalnas yra pajamų šaltinis“, – sako projekto „Išmanusis miestas III“ partnerės bendrovės „Fima“ IRT departamento pardavimų direktorius Šarūnas Liktoravičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad studentai daug dėmesio skyrė ne tik pastatams ir takams, bet ir šiuolaikiniams išmaniesiems sprendimams. Todėl gali būti, kad Kryžių kalnas turės savo išmaniąją programėlę, į šią vietą bus organizuojami net turai turistams, į Klaipėdą atplaukusiems kruiziniais laivais. Išmanieji sprendimai vienoje vietovėje gali padėti viso regiono plėtrai.
„Projektas „Išmanusis miestas“ ypatingas tuo, kad skatina bendradarbiauti verslą ir visuomenę. Jau trečius metus padedame suvienyti jėgas verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus atstovams. Toks projektas skatina žmonių sąmoningumą, motyvuoja atsakingai žiūrėti į ekonominių išteklių naudojimą, energinio efektyvumo didinimą, populiarina darniosios plėtros ir išmaniojo miesto idėjas.
Didžiuojamės matydami, kad Lietuvos ateitis yra gerose rankose, kad jaunimas, verslininkai, specialistai, savivaldybės entuziastingai prisideda prie projekto „Išmanusis miestas“ idėjų įgyvendinimo“, – teigia projekto „Išmanusis miestas“ organizatorės bendrovės „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova.
Prie Kryžių kalno prekiaujanti J. Švelnienė taip pat mano, kad pamažu didėjanti inovacijų integracija pakeis Lietuvos veidą ir jauniems specialistams suteiks ne tik daugiau galimybių, bet ir daugiau noro bei vilties siekti svajonių gimtoje šalyje. O paklausta, kas – ar miestai keičia žmones, ar žmonės keičia miestus, moteris atsako, kad miestus tikrai keičia žmonės.
