Europos Komisija 2015 m. pabaigoje priėmė dokumentų rinkinį, siekdama paskatinti Europoje formuoti žiedinę ekonomiką, kuri yra raktas į didesnį mūsų konkurencingumą pasaulyje, tvarų ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų radimąsi.
Žiedinė ekonomika skatina perdirbimą
Statybos ir griovimo atliekos – vienas didžiausiu atliekų srautų Europos Sąjungos valstybėse. Per metus vienam gyventojui jų susidaro viena tona, per visą ES – 500 mln. tonų kasmet. Vertingos medžiagos nuo jų atskiriamos ir regeneruojamos ne visuomet. Geresnis statybos ir griovimo atliekų tvarkymas gali turėti reikšmingą poveikį žiedinei ekonomikai.
Įgyvendindama žiedinės ekonomikos siekius, Europos Komisija ketina imtis įvairių priemonių, norėdama užtikrinti, kad statybos ir griovimo sektoriuje būtų regeneruojamos vertingos medžiagos ir tinkamai tvarkomos atliekos, taip pat kad būtų lengviau įvertinti pastatų aplinkos apsaugos veiksmingumą. Įgyvendindama žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Europos Komisija jau yra atlikusi dalį suplanuotų veiksmų. Kad paskatintų vertingų medžiagų perdirbimą statybos sektoriuje, 2016 m. pabaigoje ji pristatė gaires veiksmų, kurie turi būti atlikti prieš griovimo darbus, ir savanoriško perdirbimo protokolus, kuriais siekiama kokybiškiau perdirbti statybines medžiagas (EU Construction and Demolition Waste Protocol). Šiame dokumente pateikta daug patarimų ir praktinių geriausios praktikos pavyzdžių politikos formuotojams bei statybų sektoriaus dalyviams.
Statybos ir griovimo atliekų srautas – vienas didžiausių Lietuvoje
Konferencijos ir diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2017“ metu, įvykusio rugsėjį, pristatytos studijos „Atliekų perdirbimas Lietuvoje 2030“ rezultatai parodė, kad, oficialios statistikos duomenimis, susidarančių statybos ir griovimo atliekų kiekiai Lietuvoje nuolat didėja ir 2016 m. šių atliekų kiekiai viršijo 1 mln. tonų. Rinkos dalyvių vertinimais dėl didelės administracinės naštos, neefektyvios kontrolės ne visos sektoriuje susidarančios atliekos yra tinkamai apskaitomos, todėl tikrasis statybos ir griovimo atliekų kiekis gali būti net apie 50 % didesnis. Taigi statybos sektoriaus atliekų kiekis yra toks pat arba net didesnis nei komunalinių atliekų kiekis. Tuo pačiu šis atliekų srautas sudaro didžiausią dalį gamybinių atliekų sraute.
Didžioji dalis statybos sektoriuje susidarančių atliekų (apie 40 %) – griaunant pastatus susidarančios inertinių statybinių medžiagų atliekos – betono, plytų, čerpių. Jos, taikant modernias selektyvaus griovimo technologijas ir naudojant smulkinimo įrangą, jau statybos aikštelėje perdirbamos į įvairius statybinius užpildus, kurie savo kokybinėmis charakteristikomis nė kiek nenusileidžia užpildams, pagamintiems iš iškastinių gamtinių išteklių.
Deja, vis dar gana didelę dalį (apie 30 %) statybinių atliekų sraute sudaro mišrios statybinės atliekos, t. y. didelė dalis statybos sektoriuje susidarančių atliekų, nepaisant 2014 m. sugriežtinto teisinio reglamentavimo dėl atliekų rūšiavimo (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimais nustatyti griežtesni reikalavimai dėl atliekų rūšiavimo statybvietėse), vis dar nėra rūšiuojamos, kartu išmetamos ir inertinės medžiagos, ir antrinės žaliavos (stiklas, plastikas, mediena), ir buitinės. Kad būtų galima atgauti medžiagas iš tokių atliekų, reikia įdėti daugiau pastangų, nes pirmiausia atliekas reikia išrūšiuoti, be to, dėl užterštumo kitomis medžiagomis iš mišrių statybinių atliekų gaminami užpildai yra prastesnės kokybės, o atgauti kitas medžiagas, tinkamas naudoti antrą kartą (stiklą, medieną, plastiką), iš mišraus statybinių atliekų srauto yra praktiškai neįmanoma.
Dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas – dėl vis dar per retai rūšiuojamų atliekų jų susidarymo vietoje Lietuvos statybos sektoriuje atskirai surenkami labai maži kiekiai antrinių žaliavų: stiklo, plastiko, medienos. Be to, Lietuvoje vis dar nerandama sprendimo, kaip tinkamai turi būti tvarkomos nebetinkamos naudoti izoliacinės medžiagos.
Ateities iššūkiai
ES Atliekų direktyvoje, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje ir atitinkamai Lietuvos valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatyta kiekybinė statybos atliekų tvarkymo užduotis, keliama 2020 m., šiuo metu jau yra vykdoma (šiuo metu perdirbama daugiau nei 70 % statybos ir griovimo atliekų). Dabar tai daugiausia pasiekiama dėl griovimo metu susidarančių inertinių atliekų (betono, skaldos) turimų tvarkymo pajėgumų, o statybinių atliekų sraute susidarančios kitos atliekos (antrinės žaliavos, izoliacinės medžiagos) vis dar dažniausiai patenka į sąvartynus. Tokia situacija susidaro dėl to, kad statybos sektoriuje vis dar atskirai surenkami tik labai maži kiekiai antrinių žaliavų, didžioji jų dalis patenka į mišrių statybinių atliekų srautą.
Taip prarandamos žiedinės ekonomikos teikiamos galimybės – atgauti iš atliekų kokybiškas žaliavas arba tam tikrus produktus naudoti pakartotinai. Paliekant situaciją tokią, kokia ji yra dabar, sunkiai pavyks tinkamai įgyvendinti visas statybos sektoriui žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytas priemones, susijusias su atliekų tvarkymu (be pirmiau minėtos kiekybinės statybinių atliekų tvarkymo užduoties, taip pat numatyta įpareigoti valstybes nares imtis priemonių, skatinančių statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas).
Šiuo metu Aplinkos ministerija pradeda naujo Valstybinio atliekų tvarkymo plano – pirmojo atliekų tvarkymo strateginio planavimo dokumento, kuriame privalo būti įvertintos ir integruotos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytos priemonės, – rengimą. Kritiškas esamos situacijos įvertinimas ir Europos Komisijos paskelbtose gairėse (EU Construction and Demolition Waste Protocol) bei kituose susijusiuose dokumentuose pateikti geriausios praktikos pavyzdžiai, patarimai politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams padės suplanuoti ir įgyvendinti tokią statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiks žiedinės ekonomikos siekius.
