Kokybišką darbo rezultatą statybų aikštelėje daugiausia nulemia darbininko kvalifikacija, o technika tik palengvina darbą, teigia Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkas Svajūnas Juočiūnas. Statybos technologijų katedroje dirbantis specialistas pripažįsta, kad statybos technikos kokybė daugiausia lemia darbų trukmę ir pačios technikos eksploatacijos laiką. „Technikos kokybė turi didelę įtaką jos eksploatacijos trukmei, jos priežiūros sąnaudos būna mažesnės, mažesni darbų trikdžiai, ilgesnis jos naudojimo laikas. Žinoma, kokybiškai technikai reikia didesnių pradinių investicijų“, – sako S. Juočiūnas.
Nuomotis ar pirkti?
KTU SAF mokslininkas teigia, kad negalima pateikti vienodą statybos technikos įsigijimo šabloną visoms įmonėms. „Pasirinkimas, ar nuomotis, ar pirkti statybos techniką, priklauso nuo naudojimosi ja laiko. Jei tai trumpalaikis naudojimas, atsakymas vienareikšmis – geriau nuomotis. Taip pat tai priklauso ir nuo darbo apimčių. Jei darbų apimtys didelės, tuomet, žinoma, geriau pirkti“, – mintimis dalijasi specialistas.
Pasak „YIT Kausta“ direktoriaus Kęstučio Vanago, įrankius bei įrangą, kurie naudojami kasdien, verta turėti savo. „Mūsų įmonėje yra specialus padalinys, kuris rūpinasi įrankių ir statybinės įrangos priežiūra ir remontu. Krovinių kėlimo įrenginius, žemės kasimo mechanizmus, transporto priemones įmonė nuomoja iš rinkos kompanijų, kadangi tai yra efektyvesnis jų panaudos būdas. Statybinę įrangą nuomojančios įmonės suteikia ir darbininkų apmokymų paslaugas bei tinkamos eksploatacijos priežiūrą.“
Lazeriai ir rankų darbas
„Naujovių, kurios gerokai palengvina darbus, didina darbo našumą bei gerina atliekamų darbų kokybę atsiranda nuolat, tuo rūpinasi įrankių nuoma užsiimančios kompanijos, – tvirtina K. Vanagas. – Galima teigti, kad visi įrankiai ir mechanizmai šiandien yra tikrai geros kokybės, juos lengva įsigyti Lietuvoje ar gretimose šalyse. Beje, darbas vis labiau automatizuojamas, tačiau rankų darbas dar nėra visiškai pakeičiamas. Mūro, apdailos darbų ar stogų įrengimo darbai nėra visiškai mechanizuoti. Tinkami įrankiai padeda didinti šių darbų našumą. Jau nebeįsivaizduojame darbų be keltuvų, kurie statybų aikštelėse atlieka statybinių medžiagų kėlimo, transportavimo ir kitus darbus.“
Viena pagrindinių naujovių statybų technikos rinkoje, pasak S. Juočiūno, – daugelyje statybos mašinų, ypač – skirtų žemės darbams atlikti, vis dažniau naudojama lazerinė įranga. Mokslininko nuomone, tokia įranga ne tik sumažina darbo jėgos poreikį, bet ir sutrumpina darbo atlikimo laiką, susidaro mažesni darbų nuokrypiai.
Ateities statybų mašinos – trimačiai spausdintuvai
KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjas, profesorius Vitoldas Vaitkevičius teigia, kad statybų aikštelėse jau greitai matysime didžiąją dalį ten atliekamų darbų jungiančią techniką – trimačius (3D) spausdintuvus. „Statybų sektoriuje trimačio spausdinimo technologijos dar nenoriai skinasi kelią, tačiau pasaulyje intensyviai dirbama šioje srityje: yra pagaminti prototipai ir netgi realūs spausdintuvai, galintys spausdinti objektus iš specialaus betono mišinio, o tikrasis proveržis, manau, jau ne už kalnų. Juk nieko nebestebina galimybė, nuėjus į elektronikos prekių parduotuvę, įsigyti trimatį spausdintuvą ir spausdinti reikiamus daiktus“, – retorinį klausimą užduoda V. Vaitkevičius.
Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl ši technologija dar nenaudojama Lietuvoje, yra paprasta – šiuo būdu išspausdinti objektai dar yra netobuli, o tai galutiniam vartotojui nepatrauklu. Spaudoje vis atsiranda naujų pranešimų apie vykdomus tyrimus ir pasiektus rezultatus ne tik Rytuose (Japonijoje, Kinijoje), tyrimai taip pat atliekami ir tokiuose pasaulinio pripažinimo sulaukusiuose universitetuose kaip Aalto universitetas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio statybų rinkoje inovacijos kelią skinasi gana sunkiai. „Visame pasaulyje statybų sektorius yra ypač konservatyvus ir naujovėms pasiduoda sunkiai, tačiau trimačių objektų spausdinimo iš specialaus betono technologija, manau, tikrai ras savo vietą ne tik statybos aikštelėje, bet ir gamyklose. Visą pokyčių mastelį dar sunku prognozuoti, bet tai pirmiausia pajus architektai ir projektuotojai“, – sako V. Vaitkevičius. ¡
