Vasario pabaigoje Vilniaus Gedimino technikos universitete jau 13 kartą įvyko Architektūros fakulteto studentų atstovybės organizuojami kasmetiniai GERAS apdovanojimai, kurių metu apdovanoti 62 studentai už geriausius kursinius darbus bei 4, studentų nuomone, geriausi dėstytojai.
Apdovanojimus laimėję studentai sulaukė ir renginio partnerio STRUCTUM dovanų, jiems atiteko STRUCTUM žurnalo prenumeratos.
Apdovanojimų GERAS tikslas – apdovanoti geriausius kraštovaizdžio, architektūros, urbanistikos bei pramonės gaminių dizaino idėjas bei sprendinius savo kursiniuose darbuose pateikusius studentus.
Architektūros studentai kūrė projektus, kurių metu teikė urbanistinius pasiūlymus Lietuvos, užsienio miestams bei bendruomenėms. Taip pat vienbučių, daugiabučių bei mokyklų architektūrinius projektus.
Pramonės gaminių dizaino studentai teikė siūlymus vaikų ugdymo, baldų, miesto įrangos bei kinetinių objektų projektams.
Pirmą kartą architektūros fakultete įteiktas apdovanojimas už kraštovaizdžio architektūros sprendinius pirmo kurso kraštovaizdžio architektūros studentei Dovilei Mažeikinei.
Kraštovaizdžio architektūros studijų programa šiame fakultete yra nauja. Šiais mokslo metais į šią programą įstojo 5 studentai. Daugiau apie programą.
Pradėdamas renginį fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius džiaugėsi tęsiama tradicija ir tuo, kad karantinas bei nuotolinis mokymasis neužkirto kelio studentų tobulėjimui.
Apdovanojimų metu kalbą sakęs fakulteto profesorius Sigitas Kunčevičius pasakojo apie apdovanojimų renginio atsiradimą. Jis taip pat dalijosi prisiminimais, kaip anksčiau dėstytojai ant geriausių grupės darbų kabindavo nedidelius lapelius su užrašu „geras”. Vėliau norėta studentus labiau paskatinti, apdovanoti, tad taip ir atsirado renginio formatas, o užrašas ant lapelio tapo apdovanojimų pavadinimu.
Taip pat profesorius minėjo ir apie anksčiau buvusias idėjas geriausių darbų parodą eksponuoti mieste bei pasiūlė, kad būtų geriau „miestą atvesti į fakultetą” taip atveriant geriausių darbų parodą ne vien fakulteto bendruomenei, bet ir kiekvienam norinčiam. Tai buvo puiki mintis ateityje rengiamiems apdovanojimams.
Už Vaikų ugdymo objekto projektą įvertinta Danielė Kymantaitė džiaugėsi galimybe savo darbą parodyti kitiems.
„Toks laimėjimas ne tik džiugina, kad pastangos buvo įvertintos, bet ir skatina stengtis toliau. Smagu, kad darbą pamato ne tik kursiokai ar dėstytojai, bet ir visa fakulteto bendruomenė.
Mano darbas buvo orientuotas į gamtiškumą, kūrybiškumo ugdymą bei draugiškumą gamtai. Šiais laikais daugeliui vaikų trūksta ryšio su gamta ir pačio gamtos tausojimo, tad mano darbas ir buvo orientuotas į tai – rinkinys, skirtas savo rankomis pasigaminti tvarų (iš popieriaus masės) vazonėlį augalų auginimui, kuris po panaudojimo lengvai suyra žemėje“, – pasakoja Danielė.
Vaikų ugdymo objekto projektą taip pat kūrusi Modesta Gaižauskaitė akcentavo kitą vertybę.
„Vaikų ugdymo objekto projektas buvo orientuotas į vaikų lavinimą. Mano atveju, buvo sprendžiama Lietuvos etnokultūros švietimo problematika. Žaislu „Sodas“ buvo norima priartinti visiems gerai pažįstamą etnografinį lietuvišką sodą prie kiekvieno žmogaus. Kaip žinoma, tradicinio sodo gaminimo kelias labai ilgas, taigi mano ir dėstytojų pagrindinis tikslas, buvo palengvinti jo gaminimo procesą modernesniu būdu išlaikant tradicinius, visiems pažįstamus ornamentus ir formas“, – teigia M. Gaižauskaitė.
Kategorijoje „Architektūra ir bendruomenė“ nominuotas Valdas Razma teigia kūręs urbanistinio komplekso su bendruomenės centro projektas, kuriuo siekiama kurti naują Metelių gyvenvietės veidą.
„Programa orientuota į esamų gyventojų, potencialių naujakurių bei Metelių regioninio parko svečių socialinius, kultūrinius ir kitus poreikius. Buvo svarbu ieškoti sprendinių, kurie padėtų paryškinti stipriąsias gyvenvietės ypatybes“, – sako Valdas.
Toje pačioje kategorijoje nominuota Dovilė Ratkutė pasakoja, kad jos projektu sprendžiamos Ginkūnų kaimo reprezentatyvumo problemos – gyvenvietėje akcentuojamos esamos vertybės, tokios kaip dvaro sodybos rūmų pastatas ir parkas.
„Bendruomenės centro projektavimą panaudojau kaip terpę praplėsti savo studijų rėmus. Studijų programoje matau teorijos pritaikymo praktikoje ir konceptualumo trūkumą. Šiuo darbu bandžiau remtis socialinės teorijos idėjomis, istorijos kontekstais, bei kuo daugiau dėmesio skirti konceptualaus projekto išvystymui.
Projekte akcentavau asmeninį procesą, todėl džiugu, jog dėstytojai įvertina dėtas pastangas, bei palaiko individualias studijų linijas leisdami išlipti iš programos nustatytų ribų“, – pabrėžia Dovilė.
