Pastaruoju metu pasaulio statybų rinkoje vis didesnę svarbą įgyja tvarūs statybos sprendimai. Visuomenei tampa svarbus ne tik infrastruktūros ir statinių funkcionalumas, bet ir aplinkosaugos aspektai. Dažnai tai tampa iššūkiu ne tik projektus vystantiems verslo atstovams, bet ir projektuotojams bei valstybinėms institucijoms, reglamentuojančioms statinių projektavimo ir statybos procesus.
Žalioji statyba
Atsakinga statyba gali žymiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai visame statinių gyvavimo cikle, kurio metu pastatas turi tausoti energijos išteklius, būti ekonomiškai ir ekologiškai efektyvus. Norint pasiekti optimalų balansą tarp atitikties žmonių poreikiams bei harmonijos su aplinka, būtina nuo pat projekto vizijos etapo galvoti apie naudotinas inovatyvias medžiagas, jų savybes visą eksploatacinį laikotarpį, taip pat poveikį renovacijos ir pastato griovimo proceso metu bei galimą antrinį griovimo atliekų pritaikymą, taip mažinant aplinkos taršą.
Kalbant apie CO₂ emisiją, dažnai dėmesys kreipiamas į transporto ir pramonės sektorius, tačiau statybos sektorius turi didžiausią potencialą mažinti CO2 emisiją į aplinką. Manoma, kad pastatai sueikvoja didžiausią dalį visų elektros, šilumos energijos, vandens ir kitų išteklių. Žalioji statyba apima įvairias praktikas bei technologijas, leidžiančias ne tik sumažinti, bet ir tam tikrais atvejais panaikinti žalojantį pastatų poveikį aplinkai jų gyvavimo ciklo laikotarpiu. Dažniausiai tam pasitelkiami atsinaujinančios energijos šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo energija, įrengiami žalieji stogai ar sodai bei pakartotinai naudojamas surinktas lietaus vanduo. Vis dažniau kalbama ir apie statybinių medžiagų sudėties bei gamybos proceso tobulinimą, siekiant sumažinti poveikį aplinkai.
Cemento ir betono gamybos procesai, lemiantys mažesnę CO₂ emisiją
Lyginant betonines ir gelžbetonines konstrukcijas su kitų tipų konstrukcijomis, ryškiausias poveikio aplinkai veiksnys yra CO2 emisijos kiekis gaminant betoną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vertinant išskiriamo CO2 kiekį betoninių konstrukcijų gamybos metu turėtų būti atsižvelgiama į visą pastato gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, masyviųjų betoninių konstrukcijų terminė masė lemia mažesnį bendrą suvartojamos energijos kiekį visą pastato eksploatacijos laikotarpį. Pasibaigus pastato gyvavimo etapui ir tokį pastatą nugriovus, trupinto betono laužas tinkamas panaudoti antrą kartą, taip užtikrinant tolimesnį tvarų statybos medžiagų panaudojimą.
Betonas gaminamas iš plačiai paplitusių naudingųjų žemės išteklių. Cementui gaminti naudojamos klintys ir molis, o tam tikru santykiu maišant smėlį, žvirgždą, cementą, vandenį bei kitus priedus (plastiklius, lėtiklius) gaunamas norimų mechaninių savybių statybinis betonas.
Taikant naujas cemento gamybos technologijas, galima sumažinti CO2 emisiją į aplinką jo gamybos metu. Viena iš tokių technologijų yra akmens anglies pelenų (angl. fly ash) pritaikymas gaminant cementą. Manoma, kad sumažinus klinčių kiekį iki 30 % ir pakeitus jas akmens anglies pelenais, betono mechaninės savybės nepakinta (lyginant su įprastu betonu – portlandcemenčiu), tačiau tokio betono kietėjimo laikas pailgėja. Kita gana nauja technologija, taikoma gaminant cementą, yra klinčių keitimas magnio silikatu. Betonas, pagamintas naudojant šiuo būdu gautą rišamąją medžiagą, per visą gyvavimo ciklą sugeria daugiau CO2 nei buvo išskiriama į aplinką jį gaminant. Vis dėl to ši aplinką sauganti technologija turi ir trūkumų – tokio betono gamyba gana brangi, lyginant su įprasta.
Praktiniai tvarios pastatų statybos sprendimai
Nepaisant aukštesnės tvarių technologijų kainos, jos vis dažniau taikomos įvairiuose projektuose. Ypatingas dėmesys ekologiškiems ir tvariems sprendimams skiriamas Skandinavijos šalyse. Puikus pavyzdys galėtų būti vienas inovatyviausių surenkamojo gelžbetonio gyvenamųjų pastatų kompleksų – „BRF Viva“ kvartalas Geteburge, Švedijoje.
„COWI Lietuva“ projektuotojų komanda šiame komplekse suprojektavo laikančiąsias pastato konstrukcijas, kurioms gaminti buvo naudojamas aplinką tausojantis cementas su akmens anglies pelenais. Tai padėjo net iki 30 % sumažinti CO2 emisiją į aplinką cemento gamybos metu.
Šiame projekte pritaikyta ir daugybė kitų aplinką tausojančių technologijų – ant komplekso stogų buvo įrengtos fotovoltinės saulės baterijos, gaminančios elektros energiją, taip pat žalieji stogai, padedantys taupyti pastatui vėsinti reikiamus energijos išteklius bei kaštus ir tuo pačiu gryninantys aplinkos orą. Be to, įrengtas ir geoterminis šildymas. Taikant naujausias šildymo bei vėdinimo sistemas, šiame komplekse buvo siekiama šilumos energijos grąžos. Čia įrengtos ir elektrinių automobilių bei dviračių stovėjimo aikštelės su įkrovimo stotelėmis, taip skatinant aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Visi šie sprendimai ir technologijos taikomos siekiant atitikti „aktyviojo“ namo koncepciją – pastatas suvartotų mažiau energijos nei pats jos pagamina. Aplinką tausojančios statybos sprendimai po truputį įgyvendinami ir Lietuvoje, tad tikimės, kad sėkminga kitų šalių patirtis padės dar labiau sustiprinti žaliosios statybos sritį mūsų šalyje.
