Ilgą laiką regionų problemos šalyje buvo sprendžiamos centralizuotai, tačiau nuo kitų metų sausio iniciatyvą ruošiamasi atiduoti į pačių savivaldybių rankas. „Labai ilgai šalis ėjo kita linkme, todėl nereikia tikėtis, kad permainos vyks sklandžiai. Savivaldybėms laikas duoti meškerę, o ne žuvį“, – įsitikinęs vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Plėtra priklauso nuo ES finansavimo
Nuo 2014 iki 2020 m. regionų plėtrai Europos Sąjunga skyrė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Nuo kitų metų regionų plėtrai tikėtasi kur kas mažesnės paramos, nes Lietuvos regionai pagal BVP vienam gyventojui yra gerokai priartėję prie ES vidurkio. Tačiau nuo kitų metų ES finansinė perspektyva bus didesnė: 2021–2027 m. Lietuvai bus skirta 14,5 mlrd. eurų ES paramos, t. y. 1,7 mlrd. eurų daugiau, nei buvo skirta 2014–2020 metais.
„Lietuva nuo 2016 m. matuojama pagal du regionus. Sostinės regionas sudarytas iš Vilniaus apskrities savivaldybių, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas – iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Jeigu Lietuva nebūtų suskaidyta į statistinius regionus, šiandien šalis pagal BVP vienam gyventojui viršytų ES vidurkį, todėl regiono plėtros skatinimui gautume kur kas mažiau lėšų“, – teigia vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.
Nors matoma teigiamų poslinkių, ryškėja ir silpnosios regionų plėtros vietos. Pavyzdžiui, Vilniaus regione atskirtis išlieka pati didžiausia. Pasak T. Tamulevičiaus, Lietuvos laukia svarbus uždavinys: kaip, negaunant ES finansinės injekcijos į Vilniaus regioną, spręsti atskirties problemą.
„Kodėl mes, investavę ne vieną milijoną eurų, vis dar turime tokią situaciją? Tai susiję su tuo, kad iki šiol problemos buvo sprendžiamos centralizuotai. Tam tikros priemonės problemai spręsti buvo sukuriamos vienos ar kitos ministerijos ir visiems regionams buvo taikomos vienodai. Valdžia iki šiol taikė vieną atsakymą, kuris turėtų tikti visiems. Deja, tai, kas tinka visiems, dažniausiai netinka niekam. Turime savivaldai ir patiems regionams suteikti daugiau savarankiškumo. Tai vienintelis būdas, kuris gali atnešti sėkmę, nes centralizuoto darbo galimybės jau yra išnaudotos“, – dėsto viceministras.
Ar savivaldybės yra pasiruošusios?
Pasak T. Tamulevičiaus, iš visų ES šalių Lietuvos savivalda yra mažiausiai savarankiška ir gerokai nutolusi nuo tų šalių pavyzdžių, į kuriuos norima lygiuotis. Vienas tokių pavyzdžių yra Suomija.
„Regioninio lygmens savarankiškumas sukuria galimybę patiems spręsti vietos problemas. Bandydami kontroliuoti visus, galime pasiekti tik vidutinišką rezultatą. Jeigu norime proveržio, turime pasitikėti savivalda“, – neabejoja T. Tamulevičius.
Ruošiantis perduoti iniciatyvą savivaldai, kuriami ir tam tikri priežiūros mechanizmai, kurie galėtų apsaugoti nuo galimų pavojų.
„Tai bus iššūkis, tačiau mes jam ruošiamės. Jau dabar įvairios nacionalinės institucijos steigia kompetencijų tinklą, todėl prireikus jos regionams galės padėti ekspertinėmis žiniomis. Nuo kitų metų pradžios planuojama investuoti į savivaldybių administracijų, tarybų kompetencijų kėlimą. Taigi savivaldai teks ne tik didesnė atsakomybė, bet ir bus skiriama daugiau pagalbos“, – tikina T. Tamulevičius.
Vienas iš svarbių žingsnių, padėsiančių lengvai spręsti savivaldybių problemas, yra dešimties regionų plėtros tarybų įsteigimas. Jos egzistuos kaip juridinis vienetas ir bus sudarytos iš savivaldybių tarybos narių. Viceministras įsitikinęs, kad savivaldybės turi pradėti bendradarbiauti spręsdamos vietos problemas.
„Mūsų šalis ir savivaldybės yra per mažos, kad galėtų konkuruoti dėl investicijų ar projektų. Todėl svarbu, kad susitarimas ir bendradarbiavimas egzistuotų bent jau regiono mastu. Administracinės ribos neturėtų būti svarbiausias rodiklis sprendžiant regionų plėtros problemas“, – pabrėžia T. Tamulevičius.
Savivaldos iniciatyvos
Tai, kad savivaldybės pajėgios imtis iniciatyvos sprendžiant vietos problemas, įrodo jų aktyvumas dalyvaujant jau septintus metus „Structum“ organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“.
„Architektūra yra ir funkcija, ir estetika. Regionuose, mažesniuose miestuose ji gali būti ir identiteto, ir bendruomenės susibūrimo dalykas. Bendruomeniškumo skatinimo, pasididžiavimo savo miestais ir regionais negali būti per daug“, – sako T. Tamulevičius, kuris su minėtuoju projektu susipažino dar būdamas Alytaus savivaldybės meras.
Daugiau informacijos apie projektą „Išmanusis miestas“ rasite čia.
Asociatyvi Pexels nuotr.
