Pasaulio miestai dramatiškai auga, o jų plėtra kelia klimato kaitos problemų. Statybų aikštelėse dirbanti triukšminga technika degina taršius iškastinius degalus, statybinių medžiagų pramonės gamyklos išmeta į aplinką daug anglies dvideginio (CO2), o eksploatuojami pastatai eikvoja per daug energijos. Statybų pramonei tenka apie 39 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Europos, Skandinavijos, JAV ir viso pasaulio pažangiausi miestai žengia prie ekologiškos statybų pramonės, kuriai būdingos aplinkai nekenksmingos medžiagos, statybų aikštelės be išmetamųjų teršalų ir išmanūs, tvarūs, energiją taupantys pastatai.
Gatvėse – pavojingas sveikatai oras
Vieno sparčiausiai augančių pasaulio miestų Honkongo gyventojai kenčia dėl daugybės triukšmingų ir miesto orą teršiančių statybviečių. Dulkės, blogas kvapas ir triukšmas, sklindantis iš Honkongo statybos aikštelių dažnai yra nepakeliama daugumai miesto gyventojų – ypač karštą, tvankią vasarą. Žiemą ir vasarą ore tvyro statybų dulkės ir dvokia dyzelinu.
Triukšmas toks, kad pėstieji dažniausiai turi naudoti ausų kamštelius, ne tik užsidengti burnas kaukėmis. Honkonge nėra lengva išvengti statybų rajonų, nes miestas sausakimšas. Statybų technika, naudojanti iškastinius degalus statybvietėse, ne tik kelia nepatogumų miesto gyventojams, bet didelė oro tarša azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis kelia pavojų jų sveikatai.
Honkongo vyriausybė pernai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją, dekarbonizuodama energetikos sektorių, pagerindama pastatų energinį efektyvumą ir sumažindama transporto taršą.
Honkongas daug vilčių deda į energetikos naujoves. Pavyzdžiui, siekiama statybos aikštelėse visiškai atsisakyti dyzelino. Pagrindinis Honkongo statybos rangovas „Gammon Construction“ pradėjo bandyti techniką su ličio jonų baterijomis.
Energetikos įmonė „Ampd Energy“ kuria ir gamina energijos kaupimo sistemas. Jos akumuliatorių sistema „Each Enertainer“ yra ličio jonų baterija ir pirmoji pasaulyje energijos kaupimo sistema (ESS), sukurta specialiai darbui statybose.
Ji gali „maitinti“ energija sunkiąją techniką, pavyzdžiui, bokštinius kranus. Šis elektrinis energijos šaltinis nenaudoja iškastinio kuro, o tai sumažina CO2 išmetimą statybvietėje daugiau nei 80 %. Kompaktiška akumuliatorių sistema nekelia triukšmo ir vibracijos.
Miestai renkasi ekologiškas statybas
22019 m. Norvegijos sostinė Oslas pirmoji pasaulyje pademonstravo statybų aikšteles be oro taršos, naudodama elektrines mašinas. Atsisakius iškastiniu kuru varomos įrangos viename projekte, sutaupyta 35 000 litrų dyzelino ir CO2 išmetimas sumažintas 92 500 kilogramų. Apskaičiuota, kad Norvegijoje technika, išskyrus automobilių kelių transportą, per metus išmeta 1 mln. tonų CO2 , Europoje – 100 mln. tonų. Osle ši emisija sudaro 7 % visų miesto išmetamųjų teršalų
Norvegijos miestų savivaldybės iškėlė griežtus aplinkosaugos ir taršos mažinimo reikalavimus statybvietėms – pasiekti nulinę CO2 emisiją per 10 metų. Septyni didieji šalies miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų (27 % Norvegijos gyventojų), nusprendė, kad nuo 2030 m. visose statybvietėse bus draudžiamas teršalų išmetimas. Prie Oslo prisijungė Bergenas, Trondheimas, Stavangeris, Dramenas, Trumsė ir Kristiansandas, siekiantys dekarbonizuoti statybvietes.
Jau nuo 2021 m. savivaldybių vystomuose statybos projektuose atsisakoma iškastinio kuro: statybvietėse turi būti naudojama tik elektra arba biodyzelinu varoma technika. Iki 2025 m. savivaldybių finansuojami statybos darbai turi pasiekti nulinę CO2 emisiją, o nuo 2030 m. tiek viešosios, tiek privačios statybos aikštelėse bus leidžiama naudoti tik vandeniliu arba elektra varomą techniką.
Norvegijoje viešasis sektorius yra didžiausias šalies statybų užsakovas, todėl daro didelę įtaką rinkai, keldamas griežtus reikalavimus projektuotojams, rangovams ir tiekėjams. Valstybės parama netaršiai technikai įsigyti ir žaliosios elektros energijos infrastruktūros plėtrai bei viešųjų pirkimų nuostatos skatina įmones prisiimti dalį finansinės rizikos, susijusios su aplinkosauga ir mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų kūrimu, jų bandymu ir įvedimu į rinką.
Švarios technologijos: galingumo ir kainos iššūkiai
Norvegija žavi ateities ekologiškos statybos pramone, bet Oslo perėjimas prie jos yra šiek tiek lengvesnis, palyginti su kitais miestais, nes jis 98 % elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, hidroenergijos. Griežti Oslo ekologiniai reikalavimai rangovams atvėrė kelią technikos gamintojams ir tiekėjams kurti elektrinius ekskavatorius, maišytuvo būgnus betonvežiams sunkvežimiams ir kitą su elektros baterijomis veikiančią techniką.
Tačiau, norint patenkinti didelį energijos poreikį, reikia naujų technologijų. Turi būti sukurta pakankamai galinga elektrinė technika ir jai energiją tiekiantys šaltiniai, o tai – nemenkas iššūkis, kuriam įveikti reikia laiko. Jau atsiranda inovatyvių energijos kaupimo baterijų ir mobiliųjų įkrovų sprendimų, tačiau kai kurios technologijos dar tik bandomos.
Be to, kyla iššūkių ir dėl papildomų išlaidų. Vokietijos įmonė „Wacker Neuson“ gamina elektrinę statybinę įrangą, įskaitant ekskavatorius, ratinius krautuvus ir jų akumuliatorius. Nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. vasario šią techniką statybų aikštelėse išbandė Danijos sostinė Kopenhaga. Per tą laikotarpį statybinės technikos išmetamo CO2 kiekis sumažėjo 85 %. Kopenhaga išsiskiria savo pastangomis siekiant tvaraus judumo ir propaguoja ekologišką statybą. Tačiau pakeisti visą statybinę techniką į netaršią pasirodė itin brangu. Pavyzdžiui, hidrinto augalinio aliejaus (HVO) dyzelinas yra 50 % brangesnis nei tradicinis dyzelinas. Naudoti galingas elektrifikuotas mašinas – taip pat yra daug brangiau.
Kiti Europos miestai irgi imasi lyderio vaidmens, mažindami taršą statybų sektoriuje. Suomijos miestų tikslas – nuo 2025 m. 100 % statybų aikštelių be CO2 teršalų išmetimų. Šalis siekia, kad nuo 2030 m. bent 50 % naudojamo kuro sudarytų elektra, biodujos ar vandenilis. Stokholmas ir Amsterdamas taip pat remia bandomuosius projektus ir įtraukia ekologijos kriterijus į savo viešųjų pirkimų strategiją.
Tvarios statybinės medžiagos
Bet statybos aikštelės yra tik vienas iš statybų sektoriaus CO2 emisijos šaltinių. Gaminant cementą, pagrindinę pasaulyje statybinę medžiagą, reikia daug energijos išteklių, tad susidaro apie 8 % viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio. Ypač daug energijos sunaudojama ir gaminant tokias medžiagas kaip plienas, armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Gaminant kitas statybines medžiagas taip pat išsiskiria didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Skaičiuojama, kad pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 % visos statybinių medžiagų sukeltos CO2 emisijos.
Todėl svarbu pakeisti statybose naudojamas medžiagas. Daugiausia CO2 emisijos tenka pastatų betoninėms konstrukcijoms, tad vis dažniau tam naudojamos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, mediena. Norvegija ir čia yra pavyzdys: šalis labai miškinga ir pirmauja vietoje plieno kaip statybinę medžiagą naudodama medieną. 2019 m. Norvegijoje pastatytas aukščiausias pasaulyje 85,4 m medinis pastatas „Mjøstårnet“. Gamykloje iš anksto pagamintas 18 aukštų pastato medienos karkasas buvo montuojamas iš karto po keturis aukštus, naudojant klijuotą laminuotą medieną.
Tačiau visiškai atsisakyti betono dar ilgą laiką gali būti neįmanoma, todėl siekiama tobulinti jo ir kitų statybinių medžiagų gamybos procesus. Kuriamos CO2 surinkimo, izoliavimo ir pritaikymo technologijos, kurios išspręs taršių pramonės gamybos įmonių emisijos problemą. Norvegijos vyriausybė jau įgyvendina didelio masto CO2 surinkimo (CCS) projektą „Longship“. Pagrindinis šalies cemento tiekėjas „Norcem“ savo cemento gamykloje Brevike pastatys CO2 surinkimo gamyklą. Nors CO2 surinkimo technologijos kuriamos nuo JAV iki Islandijos ir Šveicarijos, bet dauguma jų dar tobulinamos, iš esmės neįgyvendinamos arba tiesiog labai brangios.
Draugiškas aplinkai statinių eksploatavimas
Šiuo metu labiausiai prieinamas taršos problemos sprendimo būdas – tvarūs statiniai. Pastatų eksploatavimas, t. y. jų apšvietimas, šildymas ir vėsinimas, sukelia apie 28 % visos pasaulio taršos. Todėl svarbu ne tik ekologiška statyba, bet ir pastatų tvarumas. Skaičiuojama, kad 85 % viso emisijos kiekio išsiskiria dėl pastato eksploatavimo, 13 % tenka statybinių medžiagų gamybai bei tiekimui ir tik 2 % emisijos sukelia statybos darbai.
Pirmiausia CO2 emisiją siekiama mažinti ieškant efektyvesnių projektinių sprendinių, kurie lemia mažesnę teršalų emisiją tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Nekilnojamojo turto vystytojai renkasi įgyvendinti tvarius projektus. Pastatai turi būti ne tik statomi ekologiškai ir taupant energiją, bet ir eksploatuojami jie turi sunaudoti mažiau energijos ir išteklių.
Norvegija yra pradininkė nulinės energijos pastatų, kurių grynasis atsinaujinančios energijos suvartojimas yra nulinis, ir teigiamai energiją naudojančių pastatų, kurie gamina daugiau energijos, nei sunaudoja, ir grąžina ją į tinklą. Osle artėja prie pabaigos naujo nacionalinio muziejaus statyba – tai bus nulinės energijos pastatas, be kitų atsinaujinančių šaltinių šildymui naudosiantis Oslo fiordo vandenį. Biurų pastatas „Powerhouse Brattørkaia“ Trondheime pagamina dvigubai daugiau elektros energijos, nei pats sunaudoja kasdien, nes ant jo stogo sumontuota beveik 3000 kv. metrų saulės baterijų. Naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumas svarbus ne tik dideliems komerciniams ir kultūriniams pastatams. Nebrangūs, moduliniai, energiją taupantys šeimų namai taip pat turi sunaudoti mažiau išteklių ir gali padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Pastatai lemia maždaug trečdalį visos pasaulio šiltnamio dujų emisijos. Europos žaliajame kurse iškelti tikslai iki 2030 m. grynąjį šiltnamio dujų efektą, lyginant su 1990 m., ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 %, o iki 2050 m. ES siekia tapti klimato požiūriu neutralia. Bet tokių miestų kaip Honkongas gyventojams pokyčiai negali įvykti greitai. Būtų idealu nuosekliai mažinti taršos emisiją ir dulkes statybų aikštelėse, kad statybos be išmetamųjų teršalų taptų varomąja ekologijos jėga visame pasaulyje.
