Netoli Palangos bažnyčios duris atvėrė naujas SPA VILNIUS viešbutis „Monist“. Monizmo – visų dalykų vienovės – filosofija grįstos koncepcijos erdvėse kviečiama holistiškai pažvelgti į poilsį ir suteikti atgaivą savo kūnui, protui ir sielai. Būtent šaltuoju metų sezonu.
„Visi SPA VILNIUS viešbučiai orientuoti į sveikatinimą ir poilsį, geresnę lankytojo savijautą, tačiau matėme, kad nemažai daliai žmonių trūksta laiko pabūti su savimi, paskaityti knygą, paklausyti tylos, pažiūrėti į lietų pro langą ir šiek tiek atsiriboti nuo įvairių darbinių reikalų, terminų, elementarios buities, reklamų ir atrakcijų, kurios mus persekioja su mūsų leidimu ir be jo“, – sako SPA VILNIUS įmonių grupės vadovas Rokas Navickas.
Štai tokiam klientui, pasak R. Navicko, ir skirtas naujasis SPA VILNIUS viešbutis „Monist“ Palangoje. „Mes kaip puikią vietą norime pasiūlyti būtent nesezoninę Palangą, tuo metu įgyjančią daug romantinio žavesio“, – pabrėžia SPA VILNIUS įmonių grupės vadovas.
Naujasis viešbutis nedidelis, vos dviejų aukštų – iš viso 30 kambarių. Jis yra Ražės upės, bažnyčios ir Kurhauzo trikampyje, šiek tiek žemiau Vytauto gatvės lygio. Jį supa želdiniai, todėl ir vasaromis jis bus atribotas nuo judrios J. Basanavičiaus gatvės aplinkos.
„Žmonėms suteikėme privatumo pojūtį, galimybę atsiriboti nuo triukšmo bei kitų žmonių problemų ir tuo pat metu būti pačiame Palangos centre“, – sako R. Navickas ir priduria, kad visų bendrųjų erdvių langai išeina į vidinį kiemą. Tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad esi ne miesto centre, o kokioje nors atokioje vietovėje.
Nėra nereikalingo triukšmo ir viešbučio vidaus erdvėje: visos spalvos, naudojamos medžiagos, patalpų išdėstymas kuria ramybės pojūtį ir jaukumą.
Konceptuali „Monist“ interjero ašis – modernios formos metalo židinys iki pat lubų. „Tai ne tik šilumos, bet ir žmonių traukos elementas, nes ugnis mūsų protėviams visada reiškė kvietimą susiburti. Židinys labai gražiai susieja mūsų senąją kultūrą su užmiesčio vilos interjero dvasia“, – sako SPA VILNIUS grupių vadovas.
Pasak jo, norėjosi sukurti sofistifikuotą kompleksišką vietą, alsuojančią paprastumu ir lengvumu. „Tai buvo uždavinys, yra ir bus uždavinys – nesugriauti tos ramybės, kurią sukūrėme“, – pabrėžia R. Navickas.
Kvantinė mechanika ir natūralumo prabanga
Viešbučio pastato architektas Henrikas Štaudė sako šį pastatą projektavęs rekolekcijoms, kaip apmąstymų ir susikaupimo vietą. Nors iš ankstesnio savininko pastatą perėmė SPA VILNIUS, jo paskirtis faktiškai liko panaši – apgaubti ramybės aura.
Pasak architekto, Palangos centre priimta statyti namus prie gatvės ir ryškesnius, tik visi už jų esantys ūkiniai pastatai yra medžio apdailos, ramesni. „Kaip tapyboje – pirmas ir antras planas. Mes pastatui pasirinkome antrą planą – ramų. Todėl ir jo fasadas toks – lenktas, su dviguba apdaila, pajūrio miško rūke spalvos. Siekėme, kad jis ne uždarytų, o sudarytų įspūdį, suteiktų erdvės. Vertikalios fasado žaliuzės pridengia viešbučio gyventojus nuo triukšmingos Basanavičiaus gatvės aplinkos“, – pastato idėją aiškina H. Štaudė.
Pasak architekto, šią idėją suformavo labai užstatyta aplinka. Pastatas neturi aiškaus fasado – jis visą laiką kinta, nes vertikalių žaliuzių ritmas keičia jo spalvą, atsiranda šešėlių, sutemus pro žaliuzes pasirodo apšviestos lodžijos ir suteikia fasadui gylio. Tuo pat metu ir fasado spalva keičiasi: vienokia ji su šešėliu, kitokia – apšviesta.
„Fasadas visą laiką kinta. Man tai truputį panašu į kvantinės mechanikos neapibrėžtumo teoriją, kai negalima prognozuoti vieno reiškinio. Taip ir šitas pastatas: dieną jis toks ramus, pridengiantis, o vakare atvirkščiai – tampa ažūrinis, kviečiantis, lengvas“, – sako H. Štaudė.
Interjero architektė Gintė Pamerneckienė prie projekto prisidėjo SPA VILNIUS kvietimu – jai buvo patikėta parengti viešbučio „Monist“ vidaus erdvių projektą.
„Vidaus erdvę reikėjo perplanuoti, nes pastatas buvo projektuotas pagal kitokią koncepciją, jame buvo nemažai kambarių su mini virtuvėlėmis. Tarėmės su užsakovu, kiek ir kokio dydžių kambarių, apartamentų galėtų būti pagal jo poreikius ir erdvių išdėstymo galimybes. Bendras erdves – recepciją, holą ir restoraną – taip pat reikėjo perplanuoti. Didelė erdvė, susiliejanti su antro aukšto galerija, čia jau buvo iš pat pradžių, tačiau dabar ją galima padalyti slankiojamosiomis stiklinėmis pertvaromis, yra ir kitų naujų sprendinių. Be to, rūsyje nekeičiant pastato konstrukcijų buvo įrengtas mini SPA centriukas – pirtis su sūkuriniu baseinėliu“, – vardija interjero architektė svarbiausius projektinius iššūkius.
Apdailos ir net nuotaikos koncepciją, pasak G. Parmeneckienės, darniai kūrė visa kūrybinė grupė. Būtent iš viešbučio koncepcijos ir mąstant apie tikslinę viešbučio svečių auditoriją išsirutuliojo ir židinio, kaip jaukių vakarinių susirinkimų vietos, idėja.
Ypač G. Parmeneckienė džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su interjero koncepciją kūrusiomis ir įgyvendinusiomis „YES.design.architecture“ interjero dizainerėmis Indre Sangus ir Greta Valikone.
I. Sangus sako su bendraautore G. Valikone iš užsakovo gavusios užduotį sukurti harmoningą, svečių nevarginančią aplinką.
„Ieškojome tos harmonijos ir balanso per medžiagų natūralumą, ryškių kontrastų nebuvimą. Daug naudojome raminančių žalių atspalvių. Ir išėjo harmoningas, mūsų pajūrio gamtai net spalvomis artimas kūrinys. Jo brėžinius mums kūrė Gintė“, – pasakoja I. Sangus.
Pasak jos, interjero sprendiniai dalytini į viešų erdvių ir kambarių sprendinius.
„Viešbutis nedidelis, tad ir kambariai maži ir jaukūs. Laikėmės principo, kad juose turi būti kuo mažiau daiktų, tačiau visi tie, kurių viešbutyje prireikia“, – sako interjero dizainerė.
I. Sangus teigimu, jos su bendraautore nenorėjusios priblokšti viešbučio svečių ekstravagantiškomis detalėmis, tviskančia prabanga. Čia wow įspūdis kuriamas per kokybę ir natūralumą.
„95 proc. medžiagų yra visiškai natūralios. Jei, pavyzdžiui, ant sienos matote medieną, tai ir yra tikras medienos masyvas, medžio faneruotė. Jei grindys restorane atrodo akmeninės, tai ir yra tikras akmuo travertinas. Baro akmuo – irgi ne kokios nors plytelės, o tikras marmuras arba granitas. Židinys – ne iš plieno lakštų, o iš tikro metalo. Minkšti baldai restorane aptraukti ne odos imitacija, o tikra oda. Jei baldai aptraukti audiniu, tai jame yra lino. Užuolaidos taip pat iš lino, aišku, ne šimtu procentų, nes svarbu ir išvaizda. Būtent natūralumas ir yra „Monist“ prabanga“, – pabrėžia I. Sangus.
Viešbučio ramybės aura kuriama ir spalvomis – žalios ir natūralaus ąžuolo spalvos deriniai atkartojami per kambarius, per viešas erdves, per restoraną. Visur tie patys tonai.
Uoga ant torto – SPA erdvė rūsyje. Labai nedidelė, vos vienas kitas didesnis gultas, sūkurinis mini baseinas, pirtis.
„Skirtingai nuo viešbučio patalpų, SPA rūsys visiškai tamsus. Norėjome sukurti nežinomybės įspūdį: įeini – ir pasijunti kaip kosmose, vien žvaigždėtas dangus lubose ir mėnulis. Tu plūduriuoji sūkuriniame baseinėlyje, o į tave žiūri mėnulis. Pajunti harmoniją su savimi. Nes tamsios erdvės sukuria intymumą, privatumą, tu gali pasislėpti, tavęs niekas čia nemato.“
Trys pirmajame viešbučio aukšte esantys SPA procedūrų kambariai jau kitokie, nes jų ir paskirtis kita – čia atliekamos įvairios atpalaiduojamosios ir grožio procedūros.
Viena iš darbo įrengiant šį viešbutį ypatybių – reikėjo greitai priimti nestandartinius sprendimus. Vos ne vietoje teko pergalvoti ir jau sukurtus sprendinius, nes, pavyzdžiui, nėra tinkamų medžiagų arba jų nespėjama pristatyti iki tam tikro termino. Būtinybė keisti sprendinius suteikė drąsos peržengti standartinį mąstymą: pavyzdžiui, taip viešose erdvėse atsirado ne margas, kaip rekomenduojama, o vientisas žalias kilimas. Ir tai, pasirodo, buvo tas tinkamiausias sprendinys.
Viešbučio lubos ne tik dailiai atrodo, bet ir sugeria garsą
Įmonė „Brilliance“ (UAB „Briliantinės lubos“) viešbutyje „Monist“ pasirūpino beveik visomis lubomis – kambariuose, koridoriuose, SPA zonoje… Tik techninėse patalpose ir virtuvėje jų nereikėjo įrengti.
Visos „Monist“ lubos – tik iš vokiečių gaminamų medžiagų. Kambariuose – A+ klase sertifikuota plėvelė BAUF, koridoriuose ir pagrindinėje salėje – degumo sertifikatu Bs1d0 įvertinta plėvelė TEQTUM, nes šioms patalpoms keliami aukšti priešgaisrinės saugos reikalavimai. Kartu su dizaineriais buvo atrinkta ir specialiai užsakyta spalvota plėvelė, pagal atspalvius puikiai deranti prie viso interjero. SPA zonos lubos – juodo akustinio audinio DESCOR PREMIUM su apšvietimu per visą perimetrą, taip pat su žvaigždutėmis per visas lubas. Toks buvo dizainerių sumanymas – ne tik sukurti atmosferą, bet ir sugerti garsą, kad SPA zonoje būtų kuo patogiau.
Kiekviename numeryje įrengta niša su dekoratyviniu apšvietimu užuolaidoms, kai kuriuose kambariuose ji išlenkta pagal sienų formą.
Kiekviename vonios kambaryje palei dušo zoną įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. „Šios patalpos drėgnos, tad naudojome specialų profilį su sandariu ekranu“, – sako „Brilliance“ įkūrėjas ir pardavimų vadovas Dmitrij Čukanov.
Įmontuojamiems šviestuvams įrengti buvo naudojama speciali technologija: pagal dizainerių sumanymą, jie turėjo atrodyti kaip sumontuoti gipso kartono plokštėje, tad buvo klijuojami sutvirtinimo žiedai, kad šviestuvų nebūtų matyti.
Įmonė taip pat sumontavo visus priešgaisrinius jutiklius ant lubų, judesio jutiklius vonios kambariuose, kad būtų galima automatiškai įjungti šviesą.
Teko ir nepaprasta užduotis – ant įtempiamųjų lubų kambariuose sumontuoti 1,8 metro ilgio visiškai metalinius naktinius šviestuvus, sveriančius po daugiau nei 10 kilogramų, o pagrindinėje salėje – ypatingą viešbučio puošmeną maždaug aštuonių metrų aukščio židinį su kaminu. Įtempiamosios lubos jį puikiai atlaiko.
Dizainerių prašymu buvo įrengta šešėlinė sienos siūlė, taip pat šešėlinės siūlės per visą lubų perimetrą. Liukso numeriuose lubos įrengtos ne tik kelių lygių, bet ir skirtingose plokštumose arba sujungtos su masyviais baldų elementais. „Brilliance“ pardavimų vadovo teigimu, įmonės naudojama technologija leidžia įgyvendinti visus dizainerių ir architektų pageidavimus dėl lubų dizaino ir konstrukcijų.
Užsakovui buvo svarbu, kad medžiagos atitiktų Europos standartus, taikomus tokio tipo objektams, taip pat būtų atitinkamų spalvų ir akustinių savybių. Labai aukšti reikalavimai buvo keliami ir baigtų lubų išvaizdai.
„Mums pavyko įvykdyti visus techninius užsakovo reikalavimus nekeičiant išvaizdos, lubos atrodo tarsi tobulai nudažytas gipso kartono plokščių paviršius. Be to, mūsų medžiagoms suteikiama 25 metų garantija, tiek laiko jų nereikės ir perdažyti“, – sako D. Čukanov.
Įtempiamosiose lubose taip pat buvo įmontuoti specialūs apžiūros liukai, skirti prieiti prie komunikacijų eksploatuojant patalpą. „Tai visiškai naujas produktas mūsų nišoje, jis ne taip seniai sukurtas, mes dabar jį aktyviai naudojame. Įrengus jį, lengva pakeisti rekuperatoriaus filtrus ar atlikti remonto darbus. Liukas gali būti įrėmintas šviesos linija ir naudojamas kaip pagrindinis apšvietimas“, – sako D. Čukanov.
Įmonė pagamino ir specialios konstrukcijos vėdinimo groteles įmontuotiems oro kondicionieriams. Oro kondicionieriai yra kiekviename kambaryje, jų apdailai naudotos specialios lubų konstrukcijos. SPA zonoje įmonė, naudodama pačios pagamintus sutvirtinimus, sumontavo šviestuvus – žvaigždes.
1500 kv. m įtempiamųjų lubų buvo įrengta per pusantro mėnesio. Standartinių gipso kartono lubų įrengimo darbai būtų trukę dvigubai ilgiau ir darbų kaina būtų buvusi mažiausiai pusantro karto didesnė.
Viešbučio interjere – išskirtiniai rankų darbo gaminiai
Į darnų komandinį viešbučio „Monist“ įrengimo darbą įsitraukė ir UAB „GLab LT“, daugiau nei aštuonerius metus užsiimanti šviestuvų gamyba ir nestandartinio apšvietimo projektų įgyvendinimu (nuo nestandartinio projekto parengimo, įrangos parinkimo iki projekto įgyvendinimo).
Nestandartinių idėjų „GLab LT“ netrūko ir viešbutyje „Monist“. Pagal sutartį „GLab LT“ turėjo pagaminti kambariams pakabinamus vienetinius, rankų darbo šviestuvus.
Interjero kūrėjos sumanė, kad šviestuvai turi būti sendinto metalo. „Unikalu buvo tai, kad metalą reikėjo ne dažyti, o sendinti, kad jis būtų juosvas. 21 a. tuos procesus gali paskubinti, bet turi atsirinkti tinkamas medžiagas. Rodai vieną, kitą pavyzdį, kad viskas vyktų pagal interjero kūrėjų vizijas“, – pasakoja įmonės „GLab LT“ vadovas Gediminas Zakarevičius.
Dizainerėms jo įmonės pagaminti šviestuvai taip patiko, kad kambariai buvo papildyti ir sendinto metalo toršerais.
G. Zakarevičius džiaugiasi, kad pavyko įveikti šį iššūkį – pagaminti sendintą metalą, ir dar savo jėgomis.
Anksčiau įmonė parengdavo šviestuvų brėžinius ir kreipdavosi dėl šviestuvų korpusų gamybos į metalo dirbinių gamintojus. Tačiau neapsikentęs vis didėjančių tokių paslaugų kainų, be to, nerimaudamas dėl informacijos apie vienetinių gaminių konstrukcijas nutekėjimo, G. Zakarevičius su kolegomis atidarė savo metalo dirbtuves – ne masinės gamybos, o vienetinių, rankų darbo metalo dirbinių.
„Kadangi su kolegomis meistraujame jau seniai, nusprendėme – reikia įkurti savo metalo dirbtuves. Ir čia štai tas lydinys išlindo“, – pasakoja G. Zakarevičius.
„Tas lydinys“ – tai viešbučio „Monist“ jaukumo simbolis, originalus židinys pagal interjero kūrėjų viziją, visiškai nepanašus į mums įprastus, tradicinius. Ir pirmas dirbinys „GLab LT“ metalo dirbtuvėse.
„Jis ne visai pagal mūsų profilį, bet apšvietimo jame yra, – šypsosi G. Zakarevičius. – Kaip pirmas gaminys, manau, labai puikiai pavyko.“
Tačiau „GLab LT“ darbai viešbutyje „Monist“ ir židinio pagaminimu nesibaigė.
Papildomai teko sukomplektuoti rūsyje esančios SPA zonos mėnulio sienos LED apšvietimą, parinkti šviestuvus, kad būtų gautas žvaigždėto dangaus efektas lubose. Tada virš viešbučio baro buvo padaryti tokie pat šviestuvai kaip ir kambariuose.
„Dizainerės skambina ir sako: „Mums vis dar negana“, – juokiasi G. Zakarevičius ir pabrėžia: tai buvo komandinis darbas. Užsakovai, architektai, generalinis rangovas, darbus atlikusios įmonės – visi stengėsi dėl rezultato ir draugiškai bendravo.
„Projektas išėjo gražus“, – džiaugiasi ženkliai prie tokio rezultato prisidėjusios įmonės „GLab LT“ vadovas.
Pasak G. Zakarevičiaus, „GLab LT“ visada atlieka užsakymus pagal užsakovo norus ir poreikius. „Kiekvieną kartą stengiuosi, kad rezultatas ne tik atitiktų kliento lūkesčius, bet ir juos pranoktų“, – sako jis ir priduria, kad projektai netiražuojami – pagal tuos pačius brėžinius negaminama kitam užsakovui.
Paklaustas, ar norėtų imtis masinės gamybos, „GLab LT“ vadovas sako: „Jei staklės keptų vieną šviestuvą po kito, manyje turbūt kažkas dingtų. Iššūkių gal ir būtų, bet tai nebūtų kaskart nauja ir taip įdomu. Regis, jau tiek esu padaręs, bet tik susiduriu su įdomesniu projektu – ir nuneša mintys, kaip padaryti, kad į gaminį būtų malonu žiūrėti.“
Kraštovaizdžiui – jūros ir pastato bangas atkartojantis tujos ir rododendro duetas
Jaukų ir ramybę puoselėjantį viešbučio „Monist“ kraštovaizdį sukūrė „Viržių medelyno“ tandemas – vadovė Eglė Sūnilaitienė ir Vaida Vaitkutė-Eidimtienė.
„Viržių medelynas“ gyvuoja jau 21 metus, tačiau ir iki jo dar buvo nueitas netrumpas kūrybinis kelias.
„Žinių ir praktikos sėmėmės 15 metų dirbdami Vokietijos medelynuose. Vėliau nusprendėme įsteigti savo medelyną. Dabar patys auginame dekoratyvinius augalus 5 hektarų plote. Siūlome projektavimo ir apželdinimo paslaugas“, – pasakoja „Viržių medelyno“ įkūrėjas Arūnas Sūnilaitis.
Viešbučio „Monist“ užsakovų reikalavimai buvo tokie: aplinka turi būti graži ne sezono metu, lengvai prižiūrima ir derėti prie kurorto aplinkos. Nes tokia yra šio viešbučio koncepcija – suteikti svečiams galimybę ramiai ir neskubant pasimėgauti jūra pasibaigus vasaros sezonui, derinant darbą nuotoliu su atpalaiduojančiu poilsiu ir sveikatinimo procedūromis.
Iš užsakovo reikalavimo ir šaltuoju metų laiku išsaugoti aplinkos grožį gimė idėja sodinti visžalius augalus. Kitus idėjos aspektus inspiravo tai, kad viešbutis yra Palangoje, jo pastatas yra bangos formos ir netoliese ošia jūra. Taip buvo nuspręsta augalais atkartoti pastato linijas, tuo pat metu pabrėžiant, kad viešbutis yra prie jūros.
Pagrindiniu augalu buvo pasirinkta mūsų šalyje nepelnytai primiršta didžioji tuja ‚Aurescens‘. Iš šių tujų buvo suformuotos bangos, rutuliai ir kūgiai. Taip pat tujų gyvatvorės probleminėms vietoms pridengti. Šios gyvatvorės atskyrė viešbutį nuo Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių, tapo gyva triukšmo siena.
Paklausta, kodėl nenaudojo dabar tokio populiaraus tarpinio kukmedžio, E. Sūnilaitienė pradeda vardyti pasirinktosios tujos pranašumus: „Jis būtų pernelyg statiškas, be to, yra lepus. Didžioji tuja ‚Aurescens‘ ne tik atspari ligoms, lengvai formuojama, bet ir ypatingos išvaizdos – pavasarį ji išleidžia gelsvus ūglius, kurie suteikia jai išskirtinumo pirmosios žolės žaliame fone, o paskui tampa šviesiai žalia. Be to, šios tujos pajėgios konkuruoti su netoliese augančių didelių senų liepų šaknų sistema.“ Pastaroji savybė ir nulėmė galutinį pasirinkimą.
Didžiosioms tujoms draugiją palaikyti buvo išrinkti fantastiško grožio rododendrų hibridai ‚Hachman’s Charmant‘ ir aukštaūgiai amerikiniai rododendrai ‚Catawbiense Grandiflorum‘. „Jie suminkština pastato ir aplinkos formą, be to, žydėjimo laikotarpiu suteikia spalvų aplinkai“, – paaiškina savo sprendimą viešbučio „Monist“ teritorijos apželdinimo idėją kūrusi E. Sūnilaitienė.
Objektas: viešbutis „Monist“, Vytauto g. 88A, Palanga
Užsakovas: SPA VILNIUS įmonių grupė
Generalinis rangovas: EIKA
ArchitektaI: „ARCHARTELĖ ir partneriai“, projekto vadovas architektas Henrikas Štaudė, architektai Dagnė Urbonaitė, Augustas Minkauskas, Gabija Valiaugaitė
Interjero architektė: Gintė Parmeneckienė
Interjero dizainerės: Indrė Sangus ir Greta Valikonė, „YES.design.architecture“
