Kas sieja prieš 6000 metų nutiestą medinį sweeto taką netoli somerseto Didžiojoje britanijoje, 19 a. Pradžioje darbininkams skirtas mobiliąsias kavinukes londone ir los alamosą – miestelį, kuriame antrojo Pasaulinio karo metais mokslininkai kūrė pirmąją atominę bombą? Visi šie trys objektai suręsti surenkamosios statybos būdu.
Teigiama, kad pirmas surenkamosios statybos gyvenamasis namas dienos šviesą išvydo 1837-aisiais. Londono darbininkas Johnas Manningas nutarė padovanoti sūnui būstą, tačiau buvo viena problema – sūnus dirbo Australijoje. Johnas nutarė namą dalimis nuplukdyti į tolimąjį žemyną – ir jam pavyko. Netrukus ši idėja ne tik išpopuliarėjo Europoje, bet ir persikėlė per Atlantą: aukso karštinės metu gausybė namų JAV buvo statomi tokiu būdu.
1900-aisiais Augustine’as Tayloras sumąstė, kaip ne statybvietėje pastatyti sieną ir pervežti ją į reikiamą vietą. Surenkamosios statybos namai taip išpopuliarėjo, kad buvo pardavinėjami prekybos centrų kataloguose drauge su kitomis prekėmis. Pavyzdžiui, 1908–1950 m. vienas didžiausių JAV prekybos centrų „Sears Roebuck“ per savo katalogą pardavė daugiau kaip 500 tūkst. surenkamųjų namų, jų kaina buvo maždaug trečdaliu
mažesnė nei tradiciniu būdu pastatytų namų. Ne tik JAV, bet ir Europoje bei Japonijoje surenkamoji statyba tapo ypač populiari po Antrojo pasaulinio karo.
Anuomet šių namų reputacija buvo ne itin gera – jie kaip ir treilerių parkai buvo priskiriami prie pigių ir nepatvarių prastos kokybės statinių. Tačiau šiandien situacija kardinaliai priešinga – šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti patvarius, tvarius ir išmanius surenkamuosius namus. Terminas „surenkamoji statyba“ (angl. prefab) šiuolaikinėse statybose skamba vis garsiau. Tiesa, jis dažnai painiojamas su moduline statyba, nors iš tiesų ši yra viena iš surenkamosios statybos rūšių. Kaip visi ereliai yra paukščiai, bet ne visi paukščiai yra ereliai, taip ir visi moduliniai statiniai priklauso surenkamajai statybai, tik ne visi surenkamuoju būdu pastatyti namai yra moduliniai. Tačiau apie viską iš eilės.
KAS YRA SURENKAMOJI STATYBA?
Pasirinkus surenkamosios statybos būdą, įvairūs konstrukciniai komponentai pagaminami gamykloje, tada pervežami į statybvietę ir čia surenkami.
Šis statybos metodas ypač efektyvus statant panašių ar identiškų patalpų statinius, kaip bendrabučiai, ligoninės, viešbučiai. Skiriami trys pagrindiniai surenkamosios statybos komponentų tipai. Pirmasis – paprasti elementai: sijos, kolonos ir kitos konstrukcijos dalys, lengvai pritvirtinamos vietoje. Antrasis – skydinės sistemos, naudojamos sienoms, grindims bei stogams ir apimančios tokius elementus kaip izoliacija, hidroizoliacija ir išorės bei vidaus apdailos konstrukcijos. Šiuos komponentus galima transportuoti plokščiomis pakuotėmis ir greitai surinkti. Trečiasis – tūrinės arba modulinės sistemos: trijų dimensijų modulinės konstrukcijos su grindimis, lubomis ir sienomis vienai erdvei. Surenkamosios statybos komponentų gamybos ne vietoje idėjos esmė – surinkimo linijos metodologija, surenkamosios statybos konstrukcijų gamybos procesas dažnai lyginamas su masine baldų ar automobilių gamyba.
KODĖL TAI TAIP POPULIARU?
Surenkamosios statybos namus dalimis galima nugabenti net į tolimiausias vietas ir surinkti neįrengus grandiozinių statybviečių. Be to, gamykloje dalimis surenkami pastatai pigesni, greičiau ir kokybiškiau pastatomi nei tie, kurie nuo pamatų kyla statybvietėje. Surenkamųjų namų dalių gamyba
vyksta uždarose patalpose, tad nebesvarbu, tinkamas ar netinkamas statyboms oras, nereikia būgštauti, kad statybvietę nusiaubs vagys ar vandalai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad galima nesunkiai sekti gaminamų komponentų kokybę, nenukenčia konstrukcijos ir dėl laikymo sąlygų – skirtingai nei statant namą tradiciniu būdu, lengvai išvengiama druskų dėmių ant plytų, rūdžių ant metalo ir t. t. Gamykloje užtikrinama oro temperatūra, tinkama sukietėti silikoniniam sandarikliui, todėl ir siūlės yra deramos kokybės. Surenkamoji statyba – tvarus statybos metodas: jį pasirinkus, šiltnamio
efektą sukeliančių dujų emisiją galima sumažinti net beveik 32 proc. Be to, sumažėja ne tik oro, bet ir vandens tarša, triukšmas, statybinių atliekų kiekis.
Kiti surenkamosios statybos privalumai: tokiam projektui įgyvendinti reikia kur kas mažiau darbuotojų ir didžioji darbų dalis atliekama viduje, saugesnėje aplinkoje, patiriant mažiau įtampos, todėl pasiekiamas didesnis darbo našumas. Taip pat taupomas laikas, nes darbai lygiagrečiai
vyksta ir gamykloje, ir statybvietėje. Šis metodas ypač naudingas, kai pastato plane kartojasi tokie pat struktūriniai betono ir plieno elementai. Gamykloje juos pagaminti ir atvežti dideliais kiekiais kur kas pigiau, nei statyti po vieną statybvietėje. Be abejo, imponuoja ir greita investicijų grąža, mažesni statybų kaštai – surenkamosios statybos projektai yra vidutiniškai 20 proc. pigesni nei tradicinės statybos. Svarbu ir tai, kad galima sukurti standartinių elementų rinkinį, tinkamą naudoti daugelyje pastatų projektų.
SURENKAMOSIOS STATYBOS TIPAI
Surenkamoji statyba pagal baigtumo lygį gali būti skirstoma į komponentinę, skydinę, modulinę, hibridinę ir baigtų pastatų. Dažniausi tipai – skydinė ir modulinė statybos. Komponentinės statybos atveju gamykloje pagaminami atskiri komponentai ir atvežami į statybvietę. Žemiausio surenkamumo lygio elementais būtų galima laikyti plytas, grindų plyteles, betono blokelius, malksnas, fanerą ir kt., tačiau jie nėra skirti konkrečiam objektui, tiesiog iš anksto pagaminami ir pristatomi į statybvietę. Komponentinei statybai priskiriami iš anksto nustatytos vienintelės paskirties gamykloje pagaminti
konstrukciniai elementai – stogo santvaros, grindų sijos, konstrukciškai izoliuotos plokštės ir kt. Skydinė statyba yra antra pagal populiarumą surenkamosios statybos forma. Ją pasirinkus statybvietėje yra daugiau darbo. Gamykloje pagaminami plokštieji statinio elementai – sienos, grindys ir stogas – pristatomi į statybos vietą ir pritvirtinami prie jau pastatytų struktūrų. Tokiu atveju santechnika ir kita infrastruktūra įrengiamos baigus statybas. Šio tipo surenkamoji statyba tinkamiausia atvirų erdvių pastatams aukštomis lubomis. Hibridinės statybos atveju konstrukcijos dalys supjaustomos bei paruošiamos gamykloje, o statybvietėje surenkamos. Statant baigto namo metodu, gamykloje pagaminamas visas namas iš vieno ar dviejų modulių. O štai modulinė statyba aptartina atskirai.
MODULINĖS STATYBOS NIUANSAI
Modulinės statybos principas mums pažįstamas dar iš vaikystės, kai iš medinių kaladėlių statėme namus ir pilis. Tačiau populiariausia tradicinės statybos alternatyva, kaip jau minėta straipsnio pradžioje, jis tapo ne taip jau ir seniai. Naujosios technologijos įgalino šiuo būdu statyti ne tik pigesnius
ir kokybiškus namus, taupyti laiką ir sumažinti triukšmo lygį statybos vietoje, bet ir įgyvendinti drąsias dizaino naujoves, diegti ilgalaikius sprendinius.
Modulinės statybos atveju gaminami projekto moduliai (sekcijos) – pavyzdžiui, visas viešbučio apartamentas arba jo komponentas, tarkim, vonios patalpa. Gamykloje į šiuos modulius instaliuojamos elektros energijos tiekimo, santechnikos ir kitos sistemos komfortiškam gyvenimui užtikrinti. Visiškai sukomplektuoti moduliai pergabenami į statybvietę ir ten sujungiami sienomis, grindimis ir stogu. Šis metodas itin populiarus, nes montavimas statybvietėje trumpas ir nesudėtingas. Apie modulinę statybą sklando įvairiausių mitų. Populiariausias iš jų – neva modulinė statyba tinkanti tik specifiniams projektams, tokiems kaip maži namai ar maži apartamentai. Anaiptol.
Šiandien aukščiausias modulinis pastatas pasaulyje – vos per 35 savaites pastatytas 44 aukštų nuomojamų apartamentų dangoraižis Londono Kroidono rajone, George gatvėje 101. 95 proc. šio pastato apartamentų modulių į statybvietę buvo atgabenti su įrengta virtuve, vonios kambariais, santechnika ir išvedžiotais elektros laidais. Sumontavus modulius, 50 darbininkų mažiau kaip per savaitę kiekviename pastato aukšte atliko apdailos darbus – įrengė grindis ir išdažė patalpas. Apskaičiuota, kad šio projekto metu statybinių atliekų buvo sukaupta net 80 proc., o anglies dvideginio į
aplinką išskirta 50 proc. mažiau nei tradicinės statybos atveju. Kitas sėkmingos modulinės statybos pavyzdys – 19 aukštų viešbutis „CitizenM Bowery“ Niujorke. Visi 300 jo kambarių modulių su grindimis ir didžiąja dalimi baldų buvo pagaminti Gdanske (Lenkija) esančioje gamykloje ir laivu nuplukdyti į Niujorką. Kol moduliai buvo gaminami, statybvietėje darbininkai pastatė pirmuosius administracinius aukštus ir pasiruošė modulius surinkti. Modulinė statyba maždaug 50 proc. paspartina statybas, nedideli projektai dažniausiai įgyvendinami vos per 6–8 savaites. Be to, architektai turi galimybę racionaliau panaudoti erdvę, peržengti įprasto mąstymo ribas, maksimaliai pastato efektyvumą padidinti, o poveikį aplinkai – sumažinti.
Modulinės struktūros gali būti greitai pakeičiamos, atnaujinamos, nugriaunamos ar perkeliamos į kitą vietą. Modulinių namų šilumos ir garso
izoliacijai galima naudoti akmens, stiklo, mineralinę vatą ar putų betoną vietoje betono ir plieno mišinio. Derinant patvarias ir tvarias medžiagas
sukuriami šilti ir triukšmą sugeriantys būstai, be kita ko, labai atsparūs ugniai. Kiekvienas modulis kuriamas atlaikyti transportavimo ir kėlimo stresą,
tad moduliniai pastatai, skirtingai, nei dažnai manoma, yra net tvirtesni už tuos, kurie nuo apačios iki viršaus statomi vietoje. Modulinė statyba ypač populiari Švedijoje – čia tokiu būdu statoma net 84 proc. individualių namų. Vokietijoje tokių namų yra 9 proc., JAV – 5 proc., tačiau situacija taip pat keičiasi. Taigi, modulinė statyba turi daugybę privalumų. Antra vertus, ji nėra tinkama absoliučiai visais atvejais. Tačiau vis labiau tobulinama, ji netruks tapti vis įprastesniu pasirinkimu daugelyje šalių.
KOJA KOJON SU PAŽANGA
Surenkamosios, ypač modulinės, statybos populiarėjimas sietinas, kaip jau minėta, su pažangiomis technolo technologijomis, pirmiausia 3D modeliavimu. Šios technologijos optimizuoja modulinių komponentų projektavimą ir surinkimą, užtikrina tikslumą ir efektyvumą viso statybos proceso metu. Be to, tokiais išmaniaisiais įrankiais kaip jutikliai ir automatika galima kontroliuoti kokybę ir techninę priežiūrą realiu laiku. Gamybos procesus paspartina ir statinio informacinis modeliavimas (BIM). Projekto komanda, naudodama BIM modelius, tiksliai apskaičiuoja reikiamą medžiagų kiekį, sudaro jų pristatymo grafikus, kontroliuoja pirkimo duomenis bei tiekimo grandinę, optimizuoja statybos procesą, sumažina atliekų kiekį ir pagerina atsargų valdymą, palengvina tiekėjų, gamintojų ir rangovų bendradarbiavimą bei bendravimą realiuoju laiku. Surenkamojoje statyboje jau pasitelkiami
ir robotai, galintys pjauti, gręžti ir formuoti medžiagas ypatingu tikslumu. Apsiginklavę jutikliais ir kameromis, jie puikiai atlieka net kokybės inspektorių darbą. Dažniausiai naudojami šešių ašių (t. y. galintys judėti šešiais skirtingais būdais) ir linijiniai portaliniai robotai. Pirmieji gali atlikti sudėtingas užduotis, kurioms reikia tikslumo: suvirinimo, pjovimo, sudėtingų komponentų surinkimo darbus. Antrieji juda linijiniu būdu ir atlieka nustatytas
pasikartojančias užduotis. Jie ypač tinka sunkioms medžiagoms pernešti, pavyzdžiui, plokštėms krauti.
SURENKAMOSIOS STATYBOS PERSPEKTYVOS
Vis dėlto ne viskas taip gerai, kaip norėtųsi. Pirma, nors investicinė grąža yra greitesnė, pradinės investicijos yra didesnės, nes tuo pat metu
reikia ir įsigyti medžiagų darbams statybvietėje, ir mokėti už komponentų gamybą. Antra, reikia kvalifikuotų darbuotojų tiek projektui parengti, tiek jam įgyvendinti, o jų rinkoje trūksta. Trečia, projektavimo galimybės kol kas dar palyginti ribotos: jei norisi itin įmantraus pastato, surenkamoji
statyba gali netikti – pavyzdžiui, gali būti per sudėtinga užtikrinti konstrukcijos vientisumą ir patogų transportavimą. Ketvirta, gali kilti keblumų transportuojant didelius modulius. Tai reikia itin kruopščiai suplanuoti, gauti reikiamus leidimus, suderinti pristatymo grafikus, galop išrinkti tinkamiausią transportavimo būdą. Penkta, didelėms dalims užkelti reikia specialių kranų ir itin preziciškai dirbančių specialistų. Šeštoji, ko gero, pati didžiausia kliūtis – neretam architektui, inžinieriui trūksta techninio parengimo surenkamosios, ypač modulinės, statybos objektams projektuoti. Trūksta tokių žinių ir statybas prižiūrinčioms institucijoms. O finansininkams trūksta praktikos tokių statybų finansavimo srautams valdyti. Galiausiai modulių dizainui ir gamybai reikia itin glaudaus architektų, inžinierių ir gamintojų bendradarbiavimo, tačiau dėl skirtingo žinių bagažo tai ne visada pasirodo įmanoma. Tačiau kad ir kaip būtų, akivaizdu: statybų rinka, ypač individualių namų sektorius, vis labiau linksta į surenkamąją statybą. Maža to, šis statybos būdas jau naudojamas infrastruktūros projektuose: tuneliai, tiltai ir net ištisi greitkeliai statomi naudojant gamyklose pagamintus komponentus. Prognozuojama, kad 2026 m. pasaulio surenkamosios statybos rinkos apyvarta pasieks 153 mlrd. dolerių, apie 30 proc. naujų struktūrų bus pastatytos surenkamuoju būdu.
Autorius: Violeta Bartaškaitė