Darbas tyrinėja miesto silueto kaip kolektyvinės atminties katalizatoriaus formavimą urbanistinėje erdvėje. Tyrimo kryptis kilo iš vietai specifiškos problematikos – prarastų reprezentacinių vaizdų, nutrūkusio vizualinio ir funkcinio ryšio su mariomis ir dėl istorinių lūžių pasikeitusios miesto demografinės sudėties. Vietos dvasią nusakančių orientyrų praradimas ir kolektyvinė užmarštis lėmė žmogaus ir gyvenamosios vietos emocinę atskirtį, apribojant gyventojų galimybes susitapatinti su vieta. Šias pasekmes nulėmė Antrojo pasaulinio karo padariniai bei vėlesnis pramoninio uosto vystymas palei visą marių pakrantę, suformavęs techninį barjerą tarp miesto ir vandens, taip pat suardęs reprezentacinę panoramą.
Projektavimui pasirinktas Klaipėdos žiemos uosto konversijos atvejis leidžia tiesiogiai spręsti kompleksišką užduotį: teritorija yra reprezentacinės panoramos pirmajame plane ir istorinio miesto dalyje, kuri pasižymi urbanistiniu daugiasluoksniškumu.
Kolektyvinė atmintis ir teritorijos pasisavinimo procesas kuriami modifikuojant miesto siluetą bei vertikaliąsias dominantes, panoramos medžiagiškumą, teritorijoje koduojant esminius istorinius sluoksnius ir projektuojant kultūros centrą-muziejų. Teritorijoje žmogus supažindinamas su turtingu istoriniu palikimu ir kuria savo palikimą bei tapatumą per kultūrines-kūrybines veiklas. Atveriamas ryšys tarp miesto ir marių pakrantės, kuriamos vandens-įtraukios rekreacinės veiklos, taip integruotai stiprinant specifinį uostamiesčio identitetą.
Projekto autoriai: Greta Uldukytė
Darbo vadovai: Architektūra – doc. dr. Arnoldas Gabrėnas, Urbanistika – doc. dr. Matas Cirtautas, doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė (VILNIUS TECH)
