Pastaraisiais dešimtmečiais sparti urbanizacija ir gyventojų telkimasis didžiuosiuose miestuose lėmė tai, kad didžioji dalis investicijų, kultūrinių iniciatyvų ir socialinės infrastruktūros plėtros koncentruojasi urbanizuotuose centruose. Tuo pat metu regi onuose gyvenantis jaunimas neretai susiduria su ribotomis saviraiškos, bendruomeninio gyvenimo ir socialinio įsitraukimo galimybėmis. Tokia situacija prisideda prie socialinės atskirties didėjimo, jaunimo migracijos į didmiesčius ir vietos bendruomenių silpnėjimo.
Šiuo darbu siekiama identifikuoti socialinės architektūros elementus, kurie jaunimo centrų architektūroje padeda stiprinti bendruomeninius ryšius, mažina socialinę atskirtį, užtikrina erdvių prieinamumą ir leidžia pastatui prisitaikyti prie konkretaus teri torinio konteksto bei vietos bendruomenės poreikių.
Projekto autoriai: Karolina Kavoliūtė
Darbo vadovas: prof. Gintaras Čaikauskas
