Su oro uosto prieigomis, logistika ar slidinėjimu anksčiau labiausiai sietas Vilniaus Liepkalnio rajonas pamažu virsta Helsinkio Espoo arba Stokholmo Kista aukštųjų technologijų miestelius primenančiu sostinės palydovu. Kaip Švedijos ar Suomijos atvejais, pietinė Vilniaus dalis artimiausiais dešimtmečiais taip pat virs daugiafunkcine: čia žmonės ne tik vis daugiau dirba, bet ir gyvena.
Praėjusio amžiaus antroje pusėje Helsinkio ir Stokholmo prieigose pradėti kurti technologijų, mokslo ir verslo miesteliai ilgainiui tapo svarbiais inovacijų centrais bei ekonomikos augimo varikliais. Juos skatino paprasta logika – miestų centruose trūko erdvės, o naujoms ekosistemoms reikėjo daugiau vietos plėtrai ir lankstesnio planavimo.
Per kelis dešimtmečius šios teritorijos išaugo į gyvybingus rajonus, kuriuose susitelkė verslas, mokslas, paslaugos ir gyvenamieji kvartalai. Šiandien jie vertinami ne tik kaip patrauklios vietos dirbti, bet ir kaip vienos geidžiamiausių vietų gyventi.
Mato analogą Vilniuje
Vilniaus Liepkalnyje plyti pramonei, sandėliavimui ir paslaugoms ir specializuotiems kompleksams numatytos ir vis dar neišplėtotos teritorijos. Tačiau dar didesnis potencialas slypi apsidairius plačiau: prie jau klestinčių ir augimo tempo nemažinančių Kalnėnų pridėjus milžinišką Vilniaus pietvakariuose planuojamą Launagių rajoną, Liepkalnis patenka į patį didžiųjų sostinės transformacijų epicentrą.
„Žaidimo taisykles pradėjo keisti „Teltonikos“ megaprojektas. Paskelbus apie jį kaip viziją ir, dar svarbiau, apie realius jo terminus, Liepkalnis man kone per naktį iš dar vienos prekybiniais sandėliais užstatomos naujos teritorijos tapo būsimuoju Vilniaus Espoo ar Kista. Galbūt kurį laiką čia dar tęsis su logistika ar lengvąja gamyba susijusios plėtros inercija, tačiau „Teltonika“ Liepkalniui uždavė naują toną: čia jau visai netrukus dirbs tūkstančiai brangiai apmokamų specialistų, kuriems čia pat reikės įvairiausių paslaugų, pramogų ir kito komforto. Vien tai lėmė mūsų sprendimą čia pradėti vystyti komercinį projektą“, – sako „Liepkalnio verslo parko“ komercijos direktorė Ieva Naščišonienė.
Visgi ji atkreipia dėmesį, kad nepaisant jau veikiančių, statomų ir dar planuojamų „Teltonikos“ gamyklų, Liepkalnis nevirs vienos įmonės „korporatyviniu miesteliu“. Nors tokia kaimynystė savaime yra investuotojų magnetas, dar tvaresnį Espoo ar Kistos efektą turėtų sukurti reali ekosistema – kitų inovacijomis ir mokslu grįstų kūrėjų įvairovė. Ją čia planuoja pats Vilnius, numatantis į Liepkalnį išplėsti šiuo metu Vismaliukuose gyvybės moksluose besispecializuojantį, beveik per 100 mln. Eur investicijų jau pritraukusį, valstybinės svarbos ekonominio projekto statusą turintį Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką (VCIIP).
Be to, visą pietinį Vilnių ir konkrečiai Liepkalnį Vilniaus miesto savivaldybė laiko prioritetine plėtros kryptimi. Pavyzdžiui, Vilkpėdė, Kirtimai, Liepkalnis ir Pietinės greito eismo gatvės aplinka vyr. architektės Lauros Kairienės yra viešai įvardijami kaip buvusiose pramonės zonose konversijos pagrindu formuojama kompaktiško miesto centro tąsa. O pats Liepkalnis, jo prieigos ir kadaise svarstyta antro oro uosto pakilimo tako teritorija sostinėje matoma kaip išmanių ir netaršių technologijų pramonės židinys.
„Kaip investuotojai, į plėtrą žiūrime per vertės prieaugio potencialą. Pietinėje Vilniaus dalyje apskritai nėra daug laisvų stambių teritorijų, o „Teltonikos“ ir planai dėl Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko pasiuntė abejonių nekeliantį signalą: visi čia netrukus labai norės būti ir daugiau tokių kainų kaip šiandien čia nebebus. Didelės vertės transformacija čia sukurs reikšmingą vertės prieaugį“, – komentuoja I. Naščišonienė, pabrėžianti strateginę Liepkalnio vietą tarp jau sparčiai besivystančių Kalnėnų ir ateities plėtros Salininkuose, būsimajame Launagių rajone ar net Vilkpėdėje.
Ką ruošia
Po kelis metus trukusių paruošiamų darbų, šį sausį „Capitalica Industries“ Liepkalnyje pradėjo komercinio komplekso „Liepkalnio verslo parkas“ pirmojo etapo statybas. Čia pirmajame etape klientams bus pasiūlyta beveik 16 tūkst. kv. m modernių, A++ energinės klasės komercinės paskirties daugiafunkcinių patalpų su aukštomis lubomis, garažo vartų galimybe, erdvia automobilių aikštele ir miestietiškai apželdinta aplinka.
Į aktyvią vystymo fazę bendrovė įžengė jau pardavusi 14 iš 32 pirmajame etape dviejuose pastatuose suprojektuotų patalpų – jas įsigijo su aviacija, didmenine prekyba ir kitais aukštos pridėtinės vertės segmentais susiję verslai, čia numatantys tiek sandėliavimo ir komercinę veiklą, tiek biurus darbui.
Nors iš pirmo žvilgsnio „Liepkalnio verslo parkas“ gali priminti populiariuosius prekybinius sandėlius (angl. stock-office), I. Naščišonienės teigimu, perspektyvi vieta ir solidi kaimynystė šiame projekte užprogramavo atitinkamą architektūros kokybę ir lankstumą.
„Tokie pastatai iš principo yra daugiafunkciniai. O veiklas jau dabar po truputį diktuoja esamas bei būsimas Liepkalnis: pirmieji pirkėjai labiau susiję su oro uostu ir prekyba, tačiau rajonui toliau vystantis, didelį potencialą ir kartu paklausą čia turės biurai, maitinimo ar su laisvalaikiu arba sportu susijusios paslaugos. Paprastai kalbant, jei pirmieji klientai dar tarsi pratęsia ligšiolinę logistinę Liepkalnio mintį, tai kituose projekto etapuose, neabejoju, turėsime tuos verslus, kurie norės aptarnauti tūkstantinę aukštos kvalifikacijos darbuotojų bendruomenę ar esamus bei būsimus naujuosius gyvenamuosius rajonus“, – sako I. Naščišonienė.
Bendrovės planuose yra dar du „Liepkalnio verslo parko“ etapai: kitąmet ketinama pradėti 10 tūkst. kv. m ploto pastato statybas, o kompleksą užbaigtų per 2028 m. išplėtoti paskutiniai 15 tūkst. kv. m bendro ploto pastatai. Užbaigto „Liepkalnio verslo parko“ vertė sieks daugiau kaip 100 mln. Eur.
