Vaizdinga gamta ir didingą praeitį menančiais piliakalniais garsėjanti Tauragė netrukus taps viso regiono renginių židiniu: čia atidaromas sporto bei kultūros centras, vadinamoji Tauragės arena, stebins moderniais sprendiniais, o svarbiausia – išskirtine akustika. Mums ypač džiugu, kad vienas didžiausių per visą miesto istoriją projektų išaugo iš idėjos, kuri pirmą kartą buvo vizualizuota STRUCTUM konkurse „Išmanusis miestas“.

„Tauragės apskritis ilgai laukė erdvės, kurioje galėtų vykti aukšto lygio sporto varžybos, dideli koncertai ir kiti renginiai. Arena mums yra ne tik naujas pastatas, ji – visiškai naujos galimybės visam kraštui, – sako Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas ir prisimena arenos gimimo istoriją: – 2015-aisiais su komanda pradėję dirbti savivaldybėje, pamatėme, kad esama infrastruktūra tiesiog nebeleidžia plėtoti nei neformalaus užimtumo, nei profesionalaus sporto. Reikėjo pastato, kuris sujungtų abi sritis ir taptų regiono traukos centru.“

Arenos idėjos impulsu tapo STRUCTUM projektas „Išmanusis miestas“. Jame dalyvaujančių studentų ir dėstytojų siūlymai, architektūrinės vizijos padėjo miestui įvertinti galimus arenos tūrius, erdves, mastelį. „Manau, tai buvo labai svarbus etapas. Jis suteikė galimybę mintį paversti konkrečiais sprendimais. STRUCTUM mums padėjo suprasti, kad toks pastatas Tauragėje iš tiesų gali veikti, ir mes tuo patikėjome, – sako meras ir priduria: – Konkursas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybę miestams pamatyti, kaip jų teritorijos galėtų atrodyti realybėje, o studentams – nuo ankstyvo studijų laikotarpio prisidėti prie Lietuvos pokyčių. Tai proga mokytis, eksperimentuoti ir netgi paveikti regiono plėtrą.“

Didžiulėje arenoje – didžiulės ir galimybės

Naujojoje arenoje vyks kasdienės rajono sportininkų treniruotės, įvairių sporto šakų varžybos, koncertai, konferencijos ir bendruomenės susitikimai. Erdvėje, kurioje patogiai telpa iki 3000 žiūrovų, pagaliau bus galima organizuoti didelio masto renginius.

Pasak mero, miestui reikėjo ne tik gražaus, bet ir modernaus, efektyviai valdomo bei skirtingiems poreikiams lengvai pritaikomo pastato, todėl daug dėmesio skirta šiuolaikinėms inžinerinėms sistemoms, apšvietimui, akustikai ir erdvių transformavimo galimybėms.

Pastato ŠVOK sistema valdoma tiesiogiai ir nuotoliniu būdu, todėl jos veikimą galima operatyviai reguliuoti pagal realų poreikį. Išmani ir apšvietimo sistema – šviesos intensyvumą galima nustatyti net 1 proc. tikslumu, o kiekvienas šviestuvas gali būti valdomas individualiai. Įrengtos elektrinės teleskopinės tribūnos suteikia galimybę greitai transformuoti erdves ir pritaikyti jas skirtingo pobūdžio bei dydžio renginiams.

„Investavome ne į pastatą, kuris didžiąją laiko dalį stovėtų tuščias, o į infrastruktūrą, kuri gali būti naudojama kasdien – sportui, kultūrai, renginiams ir kitoms bendruomenės veikloms“, – pabrėžia meras ir pasidžiaugia, kad arena turi labai aiškų Tauragės ženklą – jos vidines erdves puošia tauragiškio menininko Martyno Aužbikavičiaus kūriniai.

„Martynas – Lietuvoje ir užsienyje pripažintas daugiadalykis kūrėjas, todėl simboliška, kad Tauragėje užaugusio kūrėjo meninis pėdsakas yra viename svarbiausių naujų miesto pastatų“, – mano D. Kaminskas.

„Tauragėje jau turime areną, atliepiančią turbūt kiekvieno tauragiškio poreikius. Iš organizatorių susidomėjimo matome, kad arenoje tikrai netrūks ne tik sporto, bet ir kultūrinių bei kitokio pobūdžio renginių, kurie traukte trauks miesto gyventojus ir svečius į areną“, – džiaugiasi Tadas Rapolavičius, naujosios arenos direktorius.

Arena keičia vaizdą priklausomai nuo apšvietimo

Tauragės arenos projektą kūrusios architektės Aida Mitkienė ir Rūta Jakštaitė pradėjo nuo poreikių išgryninimo: su miesto sporto bendruomene ir savivaldybe aptarė arenos viziją, išsiaiškino pageidaujamas pastato funkcijas, o tada pateikė tris skirtingas idėjas. Savivaldybė pasirinko drąsiausią iš jų.

Didžiosios arenos ir smėlio sporto salės idėjos natūraliai diktavo tūrių kompoziciją. „Ieškojome to žmogui artimo mastelio – kaip optiškai sumažinti pastatą, – pasakoja architektė A. Mitkienė. – Taip gimė stogelis: horizontali linija padalija tūrį, pritraukia jį arčiau žmogaus, ir pastatas nebeatrodo toks masyvus. Tokiu pat principu rinktos ir medžiagos: arčiau žemės – daugiau medžio ir šiltesnių spalvų, o aukščiau dominuoja stambios struktūros, skaitomos jau iš paukščio skrydžio.“

Parinktos tūrių proporcijos yra artimos ir dera su esamu urbanistinio užstatymo masteliu.

„Forma seka funkciją – tūrių kampai suapvalinti atsižvelgiant į bėgimo takeliui ir salėms reikalingus spindulius. Nuo pagrindinės gatvės matomos laikančiosios konstrukcijos kartu yra ir žaismingas akcentas“, – pabrėžia architektė R. Jakštaitė.

Pastate suprojektuotas ne vienas įėjimas išskaido lankytojų srautus pagal skirtingus poreikius.

Pagal funkcijas pastatas padalytas į kasdien veikiančią ir renginiams skirtą dalis. Kai renginių nėra, pastaroji veikia minimaliu režimu, taip taupant energijos sąnaudas.

Pagrindinė salė – daugiafunkcė, čia tilpo badmintono, rankinio ir dvi krepšinio aikštelės, paklotas kokybiškas natūralus sportinis parketas. Antrajame aukšte aplink areną nutiestas bėgimo takas, suprojektuotos atskiros salės su tatamiais ir ringais kovos menų klubams.

Ypač daug dėmesio skirta akustikai. Daugelyje arenų ji yra prasta, todėl architektų komanda vyko į Jonavos, Pasvalio, Kauno arenas pasisemti svarbios praktinės patirties, sužinoti, kokių trūkumų pastebi atlikėjai. Tauragės arenos akustiniai sprendiniai nuo pat pradžių modeliuoti su šios srities profesionalais, numatant, kad arenoje vyks ne tik sporto, bet ir aukšto lygio kultūriniai renginiai.

Vienas iš svarbiausių eksterjero sprendinių – fasadas, suformuotas iš medienos, 3D daugiasluoksnių plokščių, taip pat fibrocementinių plokščių bei aliuminio ir stiklo konstrukcijų. „Iš tolo arena atrodo juoda, tačiau 3D plokštės turi daugybę atspalvių priklausomai nuo apšvietimo, todėl savivaldybė rengia atskirą apšvietimo projektą, kuris atvertų spalvų žaismą nuo raudonos iki žalios“, – sako architektė.

Austrijos įmonės „BRUCHA GmbH“ gamintas daugiasluoksnes plokštes su specialiu daugiasluoksnės sodrios juodos spalvos metaliniu paviršiumi tiekė UAB „Laivorita“. Kai kurios iš šių plokščių buvo net 14,5 m ilgio, todėl joms į objektą pristatyti reikėjo specialaus transporto.

Išskirtinį fasadą montavo žinomi profesionalai

Arenos fasadus iš minėtųjų Austrijoje gamintų daugiasluoksnių plokščių sumontavo ilgametė pramoninių statybų ir renovacijos projektų įmonė „Nasta“, ji taip pat atliko išorės sienų apdailos ir skardinimo darbus.

„Fasadams panaudotos modernios, ilgaamžės ir lengvai prižiūrimos plokštės bei metalo konstrukcijos suteikia objektui industrinio švarumo ir solidumo. Sumontuotų fasadų linijos pabrėžia pastato modernumą, veržlumą ir harmoningai dera prie aplinkos“, – sako įmonės „Nasta“ vadovas Marius Petraitis ir pabrėžia, kad jo įmonė ne tik profesionaliai įgyvendina komercinės, gamybinės bei pramoninės paskirties projektus, bet ir atstovauja mūsų šalyje daugiau kaip 12 seniausių Europos gamintojų, tiekiančių aukštos kokybės daugiasluoksnes plokštes, kitas statybines medžiagas pramoninei statybai.

„Nasta“ – tik viena iš mūsų grupės įmonių. Džiugu, kad specialistų branduolys mūsų įmonėse nesikeičia jau kelis dešimtmečius“, – aukšta įmonių grupės vidine kultūra ir patikimu valdymu didžiuojasi M. Petraitis, kadaise vienas iš pirmųjų Lietuvos rinkai pasiūlęs akytąjį betoną, silikatinius blokelius ir cemento mišinius.

Įmonėje „Nasta“ dirba atestuoti statybos vadovai ir inžinieriai, jie įgiję atitinkamą kvalifikaciją ir teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus. Pasak M. Petraičio, gebėjimas įgyvendinti kultūros paveldo projektus – aukščiausio profesionalumo įrodymas.

Visada aukščiausios kokybės siekiančią „Nastos“ komandą renkasi svarbius, didelius projektus įgyvendinantys generaliniai rangovai. „Iš viso jau esame sumontavę daugiau kaip 800 tūkst. kv. m pramoninių ir komercinių pastatų konstrukcijų“, – ilgametę patirtį ir stabilią poziciją rinkoje iškalbingais skaičiais pabrėžia M. Petraitis.

Užsakovų pasitikėjimą liudija ir įmonės įgyvendintų bei įgyvendinamų projektų mastai ir geografija. Ypač daug projektų įgyvendinta Kaune. Įmonės komanda dirbo apie 30 proc. renovuojamų Kauno Laisvės alėjos namų, ženkliai prisidėjo prie didžiulio logistikos centro B. Brazdžionio gatvėje, DEPO prekybos centro, modernių automobilių salono ir serviso paskirties pastatų statybos. Vienas iš reprezentatyvių įmonės įgyvendintų darbų – išskirtinės konstrukcijos Kauno šv. Jono Pauliaus II bažnyčios kryžius. Tai aukščiausias kryžius Lietuvoje, jo aukštis – net 33 metrai.

Artimiausiu metu įmonė savo profesionaliu darbu ir žiniomis planuoja prisidėti prie Tauragės pilies restauravimo projekto.

Interjeras projektuotas kurti potyrių istoriją

„Projektuodamos interjerą siekėme išryškinti pastato architektūrą ir sukurti lankytojams palaipsniui stiprėjančius potyrius – nuo ramybės prieigose iki kulminacijos pagrindinėje sporto bei renginių salėje“, – pasakoja interjero architektė Elina Indriūnė.

Hole, persirengimo kambariuose, konferencijų salėje, biuro patalpose, papildomoje sporto salėje ir smėlio arenoje švelniomis šviesiomis spalvomis kuriamas lengvo rūko ar nespalvotos nuotraukos įspūdis. Šios monochrominės aplinkos žaisminga intriga ir subtili kūrybinė užuomina, kad einama link kažko svarbaus, – violetinių ir rožinių tonų grafiniai akcentai bei ženklinimo elementai. Ir kažkas svarbaus įvyksta – įžengus į pagrindinę salę atsiveria tamsi naktis, paruošta priimti būsimų renginių ir sporto kovų energiją. Sienų medžio plokštumų ritmas ir grafinis vaizdas – ne tiesiog dekoratyvus sprendimas, o tikslių akustinių skaičiavimų rezultatas.

Išskirtinis tamsios salės akcentas – viršutinėje dalyje įrengtas natūralaus smėlio spalvos bėgimo takas, organiškai susijungiantis su arenos smėlio tekstūromis.

Dar vienu interjero akcentu tapo pats pastato konstruktyvas – natūralus betonas. Kur tik buvo įmanoma, jo paviršiai palikti atviri. Meno kūrinių vaidmenį atliekanti sienų tapyba – aliuzija į istorines olimpines tradicijas, kai didingos sporto erdvės būdavo puošiamos freskomis.

Asmens higienos patalpoms – individualūs pertvarų sprendiniai   

Asmens higienos patalpoms dušo kabinų, sienelių, stiklo pertvarų bei saunų vitrinų gamybos ir montavimo paslaugų įmonė „Brasta Glass“ pagamino WC pertvarų sistemas iš 13 mm storio HPL plokštės. Sprendiniai projektuoti konkrečiai erdvei – nuo proporcijų ir nestandartinio aukščio iki spalvų bei furnitūros.

Medžiagos ir konstrukcijos parinktos įvertinus didelius žmonių srautus, intensyvų naudojimą ir nuolatinės priežiūros poreikį. HPL plokštė pasirinkta dėl atsparumo drėgmei, lengvos priežiūros ir galimybės dezinfekuoti, o nerūdijančiojo plieno furnitūra bei savaime užsidarančios durys užtikrina patogų naudojimą ir ilgaamžiškumą.

Rausvų ir melsvų atspalvių pertvaros tapo vientisa interjero dalimi, pratęsė pastato architektūrinę kalbą. „Brasta Glass“ požiūriu, geras sprendimas turi realizuoti architekto viziją, būti patogus naudotojui ir išlikti patikimas intensyviai eksploatuojamas.

Projekto išskirtinumas – nestandartinis pertvarų aukštis. Standartiniais rinkos sprendimais architektų sumanymo nebūtų pavykę įgyvendinti.

„Architektui nereikia idėjos pritaikyti prie standartinio gaminio – mūsų užduotis yra rasti techninį sprendimą, leidžiantį gaminį pritaikyti prie architektūrinės idėjos“, – pabrėžia „Brasta Glass“ direktorė Živilė Žilionė.

Įmonės ištakos siekia 1996 m., kai įkurta „Baltijos Brasta“. Trijų dešimtmečių gamybos patirtį įmonė taiko privačiuose ir viešuosiuose projektuose – nuo standartinių iki individualiai projektuojamų dušo kabinų, stiklo ir sanitarinių patalpų pertvarų. Produkcija eksportuojama į 23 pasaulio šalis.

Kuriama jauki viešoji erdvė

„Šiuo metu kraštovaizdžio sprendiniai dar įgyvendinami. Jau įrengtos pagrindinės kietosios dangos pėstiesiems, dviratininkams ir transporto priemonėms, pastatyti mažosios architektūros elementai. Liko dar atlikti aplinkos tvarkymo bei želdinimo darbus, taip pat įgyvendinti gretimų Bernotiškės ir Pamiškių gatvių infrastruktūros sprendinius“, – sako kraštovaizdžio architektė Kotryna Parvickaitė.

Arenos sklype numatyta pasodinti 142 medžius ir krūmus, suteiksiančius palyginti didelio kietųjų dangų ploto aplinkai jaukesnės viešosios erdvės charakterį.

„Sporto objektams būdingi dideli ir intensyvūs trumpos trukmės žmonių srautai, todėl projektuojant teritoriją buvo siekiama aiškiai suformuoti pėsčiųjų judėjimo kryptis, atskirti pėsčiųjų ir transporto srautus bei užtikrinti patogų ryšį su miesto infrastruktūra“, – pabrėžia architektė K. Parvickaitė.

Objektas: Tauragės arena, Bernotiškės g. 11, Tauragė

Užsakovas: Tauragės rajono savivaldybė

Generalinis rangovas: UAB „Gilesta“

Projektuotojai: UAB „Synergy soliutions“

Architektės: Elina Indriūnė, Rūta Jakštaitė, Aida Mitkienė, Kotryna Parvickaitė