Jei architektūra formuoja pasaulį, galbūt ji gali padėti jį saugoti? Vis daugiau dėmesio skiriama sąmoningam vartojimui. Tačiau norint būti inovatyviems ir efektyviai kovoti su klimato kaita nepakanka naudoti ekologiškas medžiagas. Garsus urbanistas Peteris Calthorpe ragina įvertinti turimus išteklius ir jau dabar sukurti švaraus, išmanaus, „žaliojo“ miesto ir jame augančių pastatų viziją.
Klimatologai suskaičiavo, kad hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų ir potvynių – skaičius, palyginti su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto.
Urbanistas P. Calthorpe jau kelerius metus kviečia diskutuoti apie didėjantį miestų vaidmenį ir praktiškai nesustabdomą jų plėtrą. Jo nuomone, jeigu miestų augimas būtų organizuojamas efektyviai, kova su klimato kaita nekeltų tiek galvos skausmo ir visuotinės panikos. P. Calthorpe pripažįsta, kad nėra planetoje dviejų identiškų miestų. Specialistas teigia, kad jo siūlomos miestų plėtros gairės padėtų sukurti naują miesto dizaino koncepciją.
Kita vertus, kiekvieno miesto plėtra vyksta dėl skirtingų priežasčių. Galima šią plėtrą kontroliuoti, neprarandant miesto savitumo.
Alternatyvusis transportas
Dviračiai ir vaikščiojimas, troleibusai – žmonių įpročiai, kuriuos lavinti galima tik sukuriant mišrios paskirties infrastruktūrą. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius iki begalybės išaugusios automobilių stovėjimo aikštelės turėtų vėl pradėti drastiškai mažėti.
Mišrios paskirties infrastruktūra turėtų padėti ir priemiesčių integracijai, užkirsti kelią gyvenamųjų rajonų atskirčiai nuo centrinės miesto dalies. Pasak garsaus žurnalisto Adamo Peresono, būtina suteikti miestiečiams galimybę integruoti kelis kelionės būdus į vieną maršrutą, t. y. iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, iš pastarojo – ant dviračio, o tuomet keliauti pėsčiomis.
Natūralios aplinkos ir istorinių vietovių apsauga
Net 70 proc. planetos energijos sunaudojama namų ūkiuose. Todėl A. Peresonas siūlo ne tik atidžiau pažvelgti į kompaktiškesnes ir efektyviau išnaudojamas erdves, bet ir daugiau dėmesio skirti istorinių vietovių rekonstrukcijai bei apsaugai. Pasak jo, pirmenybė turėtų būti teikiama rekonstrukcijai, o ne naujai statybai.
Žurnalistas įsitikinęs, kad pagaliau visas pasaulis užsikrėtė minimalizmo ir kompaktiškumo idėja. Todėl jis sveikina vis mažėjančius namus ir vis efektyviau išnaudojamas jų erdves.
Atsinaujinantys energijos ištekliai
Gaminti energiją, kuria bus aprūpinamas pastatas ir greta esantys pastatai, – apsimoka. Tai neišvengiama. Ir nors kaina šiuo metu vis dar priverčia skaičiuoti atsipirkimo sąnaudas, vyriausybės siūlomos paramos programos ir subsidijos pakeis šią situaciją kardinaliai. Manoma, kad po septynerių metų be saulės kolektoriaus neįsivaizduosime jokio pastato.
Energiją saugančios inžinerinės sistemos
Energiją saugančios inžinerinės sistemos gali sunaudojamos energijos kiekį sumažinti perpus. A. Peresonas teigia, kad, ekologija yra puiki mada, leidžianti priimti praktiškus sprendimus ir pagaliau išmokanti pasaulį skaičiuoti.
