Vilniaus centre, buvusioje kino teatro „Lietuva“ vietoje, per metus iškilo ir rudenį duris atvėrė bene garsiausias šių metų architektūros kūrinys šalyje – MO muziejus. Vienas iš jo tikslų – burti aktyvią bendruomenę.

Suprojektuotas iškilaus, visame pasaulyje garsaus architekto Danielio Libeskindo komandos ir įgyvendintas architektų studijos „Do Architects“ (projekto vadovė Andrė Baldišiūtė) unikalios architektūros pastatas įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. Muziejaus pagrindą sudaro jų nuosekliai kaupta Lietuvos meno kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 5 tūkst. tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros pripažintų pasaulyje menininkų darbų nuo XX a. šeštojo deš. iki šių dienų. Generalinę šio projekto rangą vykdė UAB „Naresta“.

Generalinę rangą vykdžiusios įmonės komanda didžiuojasi visais įveiktais iššūkiais, o ypatingai laiptų projektu. Muziejaus statybą vykdžiusios UAB „Naresta“ vadovo Arūno Šlenio teigimu, šiame projekte spiraliniai laiptai buvo tarsi baigiamasis egzaminas universitete, nuo kurio priklausė galutinis projekto rezultatas.

MO muziejus įsikūrė itin kompaktiškame 3 100 m² ploto pastate. Studijos „Studio Libeskind“ atstovai jį vadina butiko stiliaus, nes, kaip viešas statinys, skaičiuojant jų darbų parametrais, nėra didelis. Trečdalį jo sudaro ekspozicinės erdvės, kitos yra universalios, skirtos lankytojams, dalį sudaro techninės patalpos, biuras ir saugykla, kurioje telpa 3 tūkst. m² eksponuojamo ploto meno kūrinių.

Pasak muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus siekiai – vadovautis kitokiu požiūriu į meno pristatymą. Norima pritraukti įvairaus amžiaus lankytojų, pristatyti meną kiekvienam prieinamai, didesniame kontekste. „Mes net kitaip žiūrime į muziejų, kaip į instituciją. Tai gyva kūrybinė platforma, skirta kokybiškai praleisti laisvalaikį, bendrauti, atsikvėpti, – aiškina vadovė. – Todėl ne tik pristatome meną, bet ir teikiame aktualias paslaugas: pas mus veikia kavinė, parduotuvė, skaitykla, šurmuliuoja įvairūs renginiai: kinas, paskaitos, konferencijos, koncertai, šeimų sekmadieniai. Esame sukūrę kitokį požiūrį į lankytoją, jis mūsų bendrakūrėjis, kurio dalyvavimas – nuolatinė muziejaus kūryba. Turime ir savanorystės platformą, modernistų narystės programą.“

Įveikti iššūkiai

Pasak specialistų, vienas didžiausių MO projekto iššūkių buvo netradicinė architektūra, nuožulnios plokštumos, nestatūs kampai ir patalpų išdėstymas. Siekta ieškoti ir rasti sprendimus, padedančius taupiai išnaudoti turimas erdves ir neužgožti interjero inžinerine įranga. Išskirtinės pastato formos ir funkcija lėmė tai, kad projektui atlikti buvo pasirinkta visas projekto dalis braižyti trimatėje erdvėje. Atliekant projektavimo darbus, trimatis modelis padėjo tiek užsakovui, tiek komandai geriau suprasti vieniems kitų sprendinius, neretai juos supaprastinti ir adaptuoti.

Šiam objektui projektuoti ir gaminti individualūs visos aliuminio konstrukcijos laikikliai, kurie ne tik turi atlaikyti neigiamu kampu pasvirusias „kabančias“ stiklo plokštumas, bet kartu ir užtikrinti laisvą konstrukcijų judėjimą dėl temperatūrinių deformacijų bei galimybę reguliuoti visomis 3D kryptimis.

Sudėtingi sprendimai

Vieni įspūdingiausių MO muziejaus interjere yra laiptai juodais plieniniais turėklais, primenantys DNR spiralę. Šis laiptų projektas buvo labai ilgai tobulinamas. Jų vizualizacija keista daugiau nei 60 kartų, kol sukurtas dabar matomas variantas. Kitas interjero aspektas – modernūs šviesos diodų (LED) šviestuvai. MO muziejuje apšvietimo įrangą pavyko sumontuoti praktiškai nepastebimą, nei trupučio neapribojant sklindančios šviesos kokybės. Apšvietimas nepastebimas ir neerzina dar ir dėl to, kad tokiems šviestuvams būdingas ypač mažas akinimas.

MO muziejaus erdvės pritaikytos ne tik parodoms, bet ir kitokiems renginiams: konferencijoms, koncertams, madų pristatymams ar kinui. Todėl muziejaus įgarsinimo, įrangos kėlimo, apšvietimo, vaizdo ir kino sistemos turėjo būti kuo universalesnės.

MO muziejuje tikrai netrūko sudėtingų sprendimų, kurie verčia tik stebėtis: kaip visa tai pavyko įgyvendinti? Be jau minėtų inovatyvių vidaus sprendimų, ypatinga ir objekto išorė. Štai vienas muziejaus kampas yra tarsi pakibęs ore. Po juo įrengti į terasą vedantys laiptai ir pagrindinis muziejaus įėjimas. Šio kampo antrame aukšte yra 1 000 m² ploto patalpa, po kuria nėra nieko – jokios atramos ar atraminių kolonų, kurios tokią apkrovą galėtų išlaikyti. Beje, modernaus objekto fasadą puošia rausvas savaime išsivalantis dekoratyvinis tinkas, ypač atsparus nešvarumams.