Šiuo metu valstybės saugomose teritorijose jau pastatyta septyniolika apžvalgos bokštų. Šiemet bokštų šeima turėtų pasipildyti dar trimis. Jie iškils Biržų, Labanoro ir Tytuvėnų regioniniuose parkuose.

Dauguma bokštų buvo pastatyti ir pritaikyti lankytojams Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų užsakymu, o trijų bokštų statybą inicijavo privatūs asmenys ir kitos institucijos.

Varžosi, kuris aukštesnis ir gražesnis

Neretai kraštovaizdžio ypatumus – slėnius, atodangas, atragius ar upių vingius – galima suvokti tik pažvelgus į juos iš viršaus. Apžvalgos vietos gali būti įrengtos ant atodangos briaunos ar piliakalnio, o jeigu tokių nėra arba reikia pasilypėti dar aukščiau, statomi apžvalgos bokštai.

Paprastai apžvalgos bokštais vadinami 15 m ir aukštesni statiniai, nuo kurių galima apžvelgti teritoriją. Žemesnės konstrukcijos laikomos platformomis ir vadinamos bokšteliais.

Šiuo metu aukščiausias yra Aukštaitijos nacionaliniame parke stovintis Šiliniškių bokštas, kartu atliekantis ir apžvalgos, ir mobiliųjų telekomunikacijų bokšto funkciją. Šio bokšto aukštis – 60 m, o apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria ežeringas ir miškingas kraštovaizdis, Šiliniškių gūbrio struktūra, įrengta 30 m aukštyje. Tokiame pačiame 30 m aukštyje įrengta ir Kamanų rezervate stovinčio bokšto apžvalgos aikštelė, iš jos galima pasigrožėti Kamanų pelkės plynėmis ir salomis, aplinkui besidriekiančiais miškais ir Akmenės kraštui būdingu lygumų kraštovaizdžiu.

Minėtiesiems bokštams aukščiu nenusileis ir tebestatomi apžvalgos bokštai. Planuojama, kad Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas bus 36 m, o Nemuno kilpų regioniniame parke, ant Škėvonių atragio, ateityje turėtų iškilti net 40 m aukščio bokštas.

Vienas po kito pastaruoju metu kylantys apžvalgos bokštai vienas su kitu varžosi ne tik aukščiu, bet ir grožiu. Kurdami bokštus, architektai atsižvelgia į vietovės specifiką ir stengiasi, kad jie kuo darniau įsilietų į kraštovaizdį. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke, kur gausu pušų, ant penkių atramų stovintis Merkinės bokštas atrodo tarsi tarp medžių vingiuojantis miško takelis. Biržų regioniniame parke prie Kirkilų karstinių ežerėlių kylančio bokšto forma primins smegduobės briauną, medinę valtį. O būsimas aukščiausias uždaras Nemuno kilpų regioninio parko bokštas, kurį numatoma pastatyti iki 2020 m., primins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų motyvus.

Pabodo tipiniai bokštai

Tad kas gi atsitiko, kad per kelerius metus valstybės saugomose teritorijose iškilo ne vienas apžvalgos bokštas, kurio išvaizda labiau primena skulptūrą, o ne tiesiog apžvalgai skirtą konstrukciją? Juk iš pradžių buvo statomi paprasčiausi, tik savo funkciją atliekantys iki 15 m aukščio apžvalgos bokštai.

„Buvo akivaizdu, kad daugelyje vietų mums neužtenka 15 m aukščio bokštų, reikia ir aukštesnių. Pagalvojome, kiek galime statyti tuos tipinius bokštus suvienodindami teritorijas? Atsirado ir finansinių galimybių. O aukštesniems bokštams reikia ir kitokio sprendimo. Nutarėme statyti bokštus pagal individualius projektus. Taip galima geriau atskleisti vietovės specifiką, pabrėžti teritorijos savitumą, išskirtinumą. Tad bokštai pradėti projektuoti taip, kad jie ir patys būtų patrauklūs“, – paaiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė.

Pašnekovei įspūdingiausias yra Dzūkijos nacionaliniame parke stovintis Merkinės apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Nemunas su Pastraujo sala, už upės slėnio tolyn į horizontą vilnijantys miškai, dalis Merkinės senamiesčio ir tiltas per Nemuną.

„Jis pranoksta bokšto sąvoką, nes turi įvairių lygių erdves ir plokštumas bei visai kitas galimybes. Į kitus bokštus užlipai spiraliniais laiptais, pažiūrėjai ir nulipai. O čia yra ką veikti atskirose plokštumose, erdvėse. Iš jų ir vaizdai, ir pojūčiai atsiveria kitokie. Buvimas tarp ir virš medžių lajų suteikia gerokai daugiau pažinimo galimybių“, – žavėjosi R. Baškytė.

Išskirtinį Merkinės bokštą suprojektavo architektas Arvydas Gudelis. Šis architektas yra ir kitų įspūdingų bokštų idėjos autorius, tarp jų – Metelių regioninio parko, Ventos regioninio parko, pastarojo idėją sukūrė kartu su kolega Andriumi Dirse. Taip pat abu architektai – A. Gudelis ir A. Dirsė yra tebestatomo Medžių lajų tako Anykščių regioniniame parke idėjos autoriai.

Proga parodyti meistriškumą

Net tris modernios konstrukcijos apžvalgos bokštus Veisiejų, Ventos ir Metelių regioniniuose parkuose pastatė šiemet 50 metų veiklos jubiliejų švenčianti UAB „Raseinių statyba“. Ši įmonė turi aukštų statinių statybos patirties: yra stačiusi silosus ir grūdų elevatorius. Bet apžvalgos bokštų statyba vis tiek buvo išskirtinė dėl specifikos ir sudėtingumo.

Šiuolaikiniai bokštai turi ne tik atitikti esminius tokiems statiniams reikalavimus – išlaikyti mechaninį atsparumą ir stabilumą, bet ir vizualiai gražiai atrodyti. Tad juos statant teko nemažai paplušėti ir projektuotojams, ir konstruktoriams, ir statytojams.

„Apžvalgos bokštai – ne plytų mūras, statomas tiesiog dedant plytą ant plytos. Tai – inžinerinis statinys, turintis erdvines, sudėtingas konstrukcijas. Kiekvieną bokštą sudaro daugybė sudedamųjų detalių, surenkamų ir sujungiamų viena su kita tik varžtais. Mums apžvalgos bokštų statyba buvo proga parodyti, kad mokame pastatyti ir netradicinius statinius. Juolab artėjo veiklos jubiliejus, todėl norėjome palikti žymę kiekviename Lietuvos etnografiniame regione“, – paaiškino „Raseinių statybos“ generalinis direktorius Saulius Bekampis.

Kiekvienas bokštas buvo surinktas tarytum milžiniška dėlionė iš daugybės atskirų smulkių dalių: Veisiejų apžvalgos bokštas buvo surinktas iš metalo, Ventos ir Metelių bokštai – ir iš klijuoto medžio konstrukcinių elementų, kurie vienas su kitu buvo sujungti vien varžtais. Bokštų plieno konstrukcijos buvo karštai cinkuotos, Veisiejų – dar ir papildomai dažytos, kad būtų ilgalaikiškesnės.

Kadangi visi elementai buvo skirtingi, statytojams teko labai atidžiai studijuoti projektus ir žiūrėti, kad kiekviena dalis atsidurtų savo vietoje. Bokštai turėjo būti pastatyti tik iš gamykloje pagamintų dalių. Statybų metu jokie pataisymai – papildomi pjaustymai ar suvirinimas – buvo negalimi.

Sudėtinga geometrija

S. Bekampis negalėjo pasakyti, kuris bokštas jam pats mieliausias: „Man jie visi mieli, nes prie jų daug dirbta, daug pastangų įdėta. Jie visi skirtingi, pastatyti skirtingose vietose, iš kiekvieno atsiveria skirtingai vaizdai. Todėl negalėčiau nė vieno paminėti kaip ypatingesnio.“

Tačiau direktorius neabejoja, kad sudėtingiausia buvo statyti Metelių apžvalgos bokštą. Architektų valia šis tarp Dusios ir Metelio ežerų, pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas–Seirijai iškilęs bokštas turėjo priminti surinktą į krūvą ir nuo vėjo pasisukusį nendrių pėdą.

Iššūkiai prasidėjo jau įrengiant šio bokšto pamatus. Bokštas buvo statomas ant sankasos, todėl jo pamatai buvo net 10 m gylio. Į pamatus buvo supilti net 58 m³ betono. Sudėtinga buvo ir paties bokšto konstrukcija bei geometrija. Metelių bokšto laikančiosios konstrukcijos vidus yra iš metalo (plieninis apvalus didelio skersmens vamzdis), o išorinės konstrukcijos – ratu išdėstytos stačiakampio skerspjūvio klijuoto medžio sijos. Jos turėjo būti sudėtos taip, kad atrodytų kaip nendrių pėdas.

Nenuostabu, kad šis sudėtingas bokštas buvo montuojamas ilgiausiai. Bokšto statybos vyko atskirais etapais, vien konstrukcijų montavimas ir pasiruošimas tam užtruko apie aštuonias savaites.

Visi bokštai ypatingi

Kiek greičiau buvo pastatytas 15 m aukščio Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria įspūdinga Snaigyno ežero panorama. Šio bokšto geometrija paprastesnė, bet architektūra taip pat išskirtinė: jis primena šampano taurę su apžvalgos aikštele viršuje.

Veisiejų bokštas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje, iškilo per šešias savaites. Į jo 5,1 m gylio pamatus buvo supilti 38 m³ betono, o pats bokštas pastatytas iš 25 tonas sveriančių metalo konstrukcijų.

Ventos regioninio parko bokšto forma vieniems primena besiskleidžiantį tulpės žiedą, kitiems – į dangų iškeltas žmogaus rankas. Nors bokšto statyba buvo sudėtingesnė nei Veisiejų – juk reikėjo sujungti tris medžiagas: betoną, metalą ir medį, darbai užtruko trumpiausiai – keturias savaites.

Virš medžių viršūnių iškilusį 15 m aukščio bokštą, nuo kurio atsiveria užburiantis vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį ir juo vingiuojančią upę, Papilės miestą ir piliakalnius, Daubiškio kaimą bei Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, UAB „Raseinių statyba“ statė be subrangovų pagalbos. Į jo pamatus buvo supilti 22,4 m³ betono, bokšto konstrukcijas sudarė 5 tonos metalo gaminių ir 25,2 m³ klijuoto medžio gaminių.

Įvykdė architektų užmojus

Statant Metelių ir Ventos apžvalgos bokštus buvo panaudotos kintamo aukščio klijuoto medžio lenktos kolonos. Jas tiekė UAB „Jūrės medis“. Ši bendrovė jau daugiau nei keturis dešimtmečius visuomeninės, pramoninės, žemės ūkio ir gyvenamosios paskirties pastatams gamina aukšto techninio lygio klijuotos medienos konstrukcijas. Šiuos gaminius „Jūrės medis“ tiekia ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuoja į ne mažiau kaip dešimtį kitų šalių.

Minėtiesiems apžvalgos bokštams statyti bendrovė tiekė konstrukcijas, pagamintas iš 15–16 mm storio lentų. Konstrukcijos buvo gaminamos iš giluminiu būdu impregnuotos pušies, papildomai padengtos trijų sluoksnių sistema: antiseptiku, gruntu ir laku su pigmentu. Ši sistema skirta eksploatacijai lauko sąlygomis. Taikant tokią sistemą ir tinkamai prižiūrint konstrukcijas, patvarumas užtikrinamas daugeliui metų. Kad bokštai kuo ilgiau būtų naudojami, visų jų metalinės konstrukcijos buvo padengtos antikorozinėmis dangomis.

Medinės Metelių bokšto kolonos, architekto A. Gudelio teigimu, atlieka ne tik apdailos funkciją, bet yra ir laikančioji konstrukcija.

„Jūrės medžio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas projektų valdymui Raimondas Griškus neslėpė, kad Metelių ir Ventos bokštų konstrukcijų konfigūracija buvo sudėtinga, bet kadangi įmonėje dirba patyrę staliai, pavyko realizuoti architekto sumanymus. „Dar kartą įrodėme, kad galime realizuoti sudėtingos konfigūracijos klijuotos medienos konstrukcijas ir įvykdyti architektų sumanymus. Taip pat džiugu, kad turėjome galimybę prisidėti prie aplinkos gražinimo“, – džiaugėsi R. Griškus.

Į lajų taką kels keltuvai

Neretai prie apžvalgos bokštų priskiriamas ir dar tebestatomas medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, legendiniame Anykščių šilelyje. Šis takas ypatingas, nes apie 300 m vingiuoja ne žeme, kaip įprasta, bet tarp medžių lajų ir jų viršūnėmis! Toks takas bus vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Tolygiai kilsiantis takas pasieks 21 m aukštį, o lankytojai galės kopti dar aukščiau, iki 35 m aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės, nuo kurios bus galima grožėtis puikiu Šventosios upės vingių, slėnio ir Anykščių šilelio kraštovaizdžiu.

Anykščių regioninio parko medžių lajų tako apžvalgos bokšte bus įrengti specialūs keltuvai, tad įspūdinga panorama galės gėrėtis ir neįgalieji asmenys. Keleivinius neįgaliesiems skirtus „Aukštaitis M“ modelio keltuvus pagamino ilgametę keltuvų gamybos ir liftų įrengimo patirtį turinti bendrovė „Šiaulių liftas“.

Keltuvų keliamoji geba bus 260 kilogramų. Jų šoninės sienos iki pusės kabinos aukščio bus stiklinės. Stiklinės bus ir šachtos durys. Taigi keldamiesi į viršų žmonės galės grožėtis aplinka. Iš viso apžvalgos bokšte atsiras trys keltuvai, jie sustos keturiuose skirtinguose lygiuose. Pirmasis keltuvas kels į 10 m aukštį nuo žemės. Antrasis kels lygiagrečiai pirmajam keltuvui į 20 m aukštį nuo žemės. Daugiau kaip 30 m aukštyje esanti bokšto viršūnė bus pasiekiama trečiuoju keltuvu, kelsiančiu 10 m (t. y. nuo viršutinio antrojo keltuvo sustojimo).

Kadangi keltuvai bus skirti neįgaliesiems, jų greitis, reglamentuojamas Europos standarto LST EN 81-41, negalės viršyti 0,15 m/s. Apskaičiuota, kad bokšto viršūnė keltuvais bus pasiekiama vidutiniškai per 4–5 minutes.