Man kepykla asocijuojasi su kepinių kvapu, balta švara, maža erdve ir dideliais langais. Nors teko nekartą nusivilti apsilankius visus šiuos kriterijus atitinkančioje kepykloje, nes ji neturėjo kažkokio magiško užtaiso, ką turėtų tikra ikona. Šiandien pristatome Jums tris ikonas, kurių interjeras, lyg grietinėlė ant keksiuko, skanus, kaip ir pats keksiukas.
„BreadBlok“ kepykla, Santa Monikoje, Kalifornija
Šios kepyklos interjerą kūrė ne architektai, o bendruomenė. Bendruomenė sukūrė „BreadBlok“ kepyklėlę iš šiltų medžiagų, tokių kaip gipso sienos, kalkakmenio plokštės ir terakotos plytelės. Projektas sujungia smėlio spalvos tonus, susijusius su jo vieta Kalifornijos pajūrio mieste Santa Monikoje ir savininko palikimu iš Pietų Prancūzijos.
„Mes pasirinkome medžiagas, kurios gali būti neapdorotos ir gražiai sensta – šilta alksnio mediena lentynoms ir malūnams, terakotos grindys, gipso sienos ir tekstūruotos kalkakmenio skaitikliai – lygiomis dalimis atiduota duoklė Pietų Kalifornijai ir kliento gimtajam Provansui. Medžiagos yra nesenstančios, tačiau detalės yra šiuolaikiškos”, – sakė bendruomenės atstovas.
Interjero centras yra baltas stalviršis su stikliniais dėklais, kuriuose galima laikyti iškeptus patiekalus. Stambūs kalkakmenio cokoliai palaiko stalviršį ir kontrastuoja su žemiau esančiomis molio plytelėmis.
„Porto“ kepyklėlė – Paulo Merini, Portugalija
Ši kepyklėlė, esanti Porto pakraštyje, turi banguotas baltas lubas, kurios lyg apvynioja sienas, kad būtų sukurta šviesi erdvė. Projektuota portugalų architekto Paulo Merlini, kavinė užpildyta dešimtimis baltų stalų ir kėdžių, išdėstytų ant šviesių medinių grindų.
Architektas pasakojo, kad prieš kurdami šį projektą, komanda aplankė ir išanalizavo kitas panašias erdves, bandydami rasti klaidų, kurias būtų galima ištaisyti. Greitai supratome, kad dažniausiai daroma klaida – vieno tipo erdvė. Šis požiūris į dizainą ignoravo faktą apie klientų nuotaikų svyravimus, jaučiamus dienos metu. Net tada, kai klientas ten vaikšto vienas ar su draugais, jam reikia vietos skaityti knygą ar tiesiog bendrauti.
@João Morgado nuotr.
Todėl Paulo Merlini sumontavo juostines lubas, kad įvykdytų du pagrindinius funkcinius reikalavimus: sumažintų iš gatvės krentančius tiesioginius saulės spindulius ir pagerintų akustiką kepyklos viduje. Interjerą sudaro trys atskiros zonos su skirtingais sėdimomis vietomis, kad klientai galėtų pasirinkti aplinką, kuri geriausiai tinka jų nuotaikai.
Kaip lubos, sienų spalva taip pat buvo parinkta taip, kad sustiprintų vaizdinę nuorodą į kepinius. „Mes atrinkome dvidešimt labiausiai norimų kepinių gaminių ir radome vidurinį spalvinį jų toną”, – sako P. Merlini.
„Juana Limón“ kepykla, Madride, Ispanijoje
„Juana Limón“ kavinė ir kepyklėlė yra visai šalia sostinės centro, netoli nuo El Retiro parko.
Į architektus klientas kreipėsi, norėdamas pritraukti žmonių dėmesį iš gatvės, taip pat jis norėjo maksimaliai išnaudoti 50 kvadratinių metrų grindų plotą, sudarydamas sąlygas patogiai jaustis tiek klientams, tiek virtuvės darbuotojams.
Norėdami suprojektuoti šios Madrido kepyklos interjerą, Lucas y Hernández-Gil pirmiausiai pasirinko sviesto ir miltų spalvas – tipiškas desertų gaminimo dalis. Geltonos plytelės ir karamelės atspalvio krėslai puošia erdvę.
@Jaros Varelos nuotr.
Architektai, apart geltonų sienų, grindis pasirinko padengti balinta ąžuolo mediena, kad būtų galima imituoti duonos tešlos spalvą. Šis atspalvis tęsiasi ant parduotuvės sienų, padengtų gipsu.
„Šios spalvos kontrastuoja su mėlynu fasadu, kuris yra tarsi apvalkalas, apsaugantis trapų interjerą“, – studija pasakojo spaudai.
@Laure Joliet nuotr.,jeigu nenurodyta kitaip
