Architektas Laurent Saint-Val siūlo naują gyvenamąjį tiltą Amsterdame. Įspūdingas architektūros derinys jungs XVII a. kanalus, įregistruotus UNESCO pasaulio pavelde.
Nyderlandų sostinė, Amsterdamas, yra didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena beveik 740 tūkst. gyventojų. Kasmet šį miestą aplanko dar apie 1,5 – 3,5 mln. turistų.
Dėl šios ir žemės trūkumo priežasties architektas Laurent Saint-Val pasiūlė medinį tiltą, kuriame bus įrengtos ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir dviračių parduotuvė, kavinės.
Architektas pasakoja, kad pakabinamas tiltas kurtas buvo su internetiniu įrankiu „PixelCircleGenerator“. Tilto viduje – bokštai. Kiekviename bokšte yra du aukštai, skirti naudotis parduotuvėms, kavinėms ir gyvenamaisiais apartamentais.
„Siūbuojantis tiltas apipintas kabeliais ir laidai, o stabilumo šiam tvariniui suteikia pamatai ir arkos. Juose galima įrengti apartamentus. Manau, kad šiame projekte yra daugiau kreivių nei bet kuriame kitame mano projekte. O dar viską vainikuoja spiraliniai laiptai“, – sako Laurent Saint-Val.
Medis – anksčiau buvo tabu
Miestas įkurtas 12-ajame amžiuje, kai olandai atsikraustė į nepalankų geografinį regioną, kuris per kelis šimtmečius tapo Amsterdamu. Po 500 metų, 17-ajame amžiuje, Amsterdamas tapo pasaulio ekonomikos centru. Šiandien sostinė visame pasaulyje žinoma dėl savo atvirumo kitoms kultūroms, jos tolerancijos triukšmingam kultūriniam gyvenimui.
Tai nuotykių miestas, žvejų miestas, pertekliaus ir kraštutinumų sostinė. Nuo didžiulio dvaro iki siauriausio namo. Čia tarp istorinių pastatų fasadų išsivystė šiuolaikinė architektūra.
Amsterdamas nėra didelis, todėl beveik visos lankytinos vietos yra miesto centre – viename rajone. Greičiausiai, tai prideda dar daugiau šarmo. Tikriausiai tai yra viena iš priežasčių, kodėl Amsterdamas yra toks populiarus tarp meno ir architektūros profesionalų. Visur, kur jūs einate Amsterdame, pastebėsite, iš plytų sukurtas konstrukcijas. Pirmieji namai čia stovėjo iš medžio. Po 1421 ir 1452 metais vykusių gaisrų buvo draudžiama statyti iš medžio, o 1669 metais medinės konstrukcijos buvo visiškai uždraustos ir keičiamo plytomis. Iki šių dienų yra likę tik du medinių konstrukcijų pavyzdžiai pačioje Amsterdamo širdyje. Tačiau architektai yra pasiruošę atgaivinti šią tradiciją.
„Aš pasirinkau šią šiuolaikinę, ekologišką, tuo pačiu ir tradicinę medžiagą, todėl, kad ji tvari, lanksti, estetiška, lengvai pritaikoma prie kitų medžiagų savybių. Šiame projekte tiesiog negalėjau ignoruoti medienos naudojimo struktūros, ornamentų. Šio tilto interjeras ir eksterjeras susijęs su plienu ir aliuminiu. Šių trijų medžiagų sintezė turi daug privalumų. Metalai sukuria lengvas struktūras, kurios svarbios dirvožemio kokybei“, – sako architektas.
Paklaustas apie stiklą, architektas pripažįsta, kad stiklas buvo pasirinktas žaisti su figūromis, elegancija ir įkvėpti kūrybiškumą. Be to, kaip sakė architektas, turime didelį stiklo pasirinkimą: grūdinto, laminuoto, izoliuoto, apsaugančio nuo įsilaužimo. Apšviesti milžiniški langai leidžia mėgautis nuostabia miesto panorama, vaizdai į išorę neleidžia pasijusti įkalintam nedideliuose apartamentuose. Be to stiklinės pertvaros leidžia žaisti su senomis ir naujomis konstrukcijomis.
Parduotuvė neatsitiktinai
Projekto kūrėjas sulaukė nemažai klausimų apie dviračių parduotuvę, kuri yra numatyta projekte. Kodėl dviračiai? Projekto autorius sako, kad šiandien, ypač Amsterdame, vis daugiau kalbame apie dviračius. Jie tapo ne tik susisiekimo priemone, bet net ir magišku gyvenimo būdo atributu. Dviratis atsilaiko prieš bet kokią pramonės revoliuciją ar techninę pažangą.
Didžiuosiuose miestuose, tarša tapo rimta problema. Dviratis nesuteršia subtilaus santykio tarp žmogaus ir aplinkos. Todėl dviračių parduotuvė atvira visiems, norintiems pristatyti savo gyvenimui būtiną praktiką ir išlaikyti fiziologinę pusiausvyrą.
Kitoje statinio pusėje – jaukioje kavinėje – klientai gali organizuoti susitikimus. Tiltas – vartai – stiprūs savo tapatybe, europietišku ir šiuolaikišku gyvenimo stiliumi, kuris palankus visiems, atviras pasauliui ir rytojui, žmonėms, kurie keliauja vis daugiau, kurie tapo architektūros ekspertais.
