„Klaipėdos uostas ir toliau lieka lyderiu tarp Baltijos valstybių. Siekiant išlaikyti turimas pozicijas, uostas privalo būti konkurencingas, operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas, kurti reikiamą uosto infrastruktūrą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak ministro, jūrų uostas yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl jo vystymas ne tik generuos papildomas pajamas į valstybės biudžetą, bet ir kurs naujas darbo vietas bei prisidės prie regiono ekonominio gyvybingumo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ateities planus pristatė laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, AB „Smiltynės perkėla“ – generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

„Klaipėdos uosto laukia intensyvūs metai. Planuojame pradėti istorinį projektą – molų rekonstrukciją. Bus pertvarkomi uosto vartai, pasukamas laivų įplaukos kanalas. Toliau bus gilinamas uostas, rekonstruojamos krantinės, kad galėtume priimti dar didesnius laivus. Taip sieksime, kad Klaipėdos uostas taptų saugesnis ir konkurencingesnis“, – sako Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Paukštė pažymi, kad dar šiais metais ketinama užbaigti Malkų įlankos pertvarkymo projektus. Uostui tai ypatingai svarbu, nes uosto kompanijos, dirbančios pietinėje uosto dalyje, ilgus metus buvo nepelnytai pamirštos. Itin svarbu, kad Klaipėdos uoste įsibėgės projektai, kurie yra finansuojami ES lėšomis, bus tęsiami uosto infrastruktūros, teisinės bazės tobulinimo projektai, kurie prisidės prie uosto konkurencingumo didinimo.

Pranešime spaudai skelbiama, kad AB „Smiltynės perkėla“ 2020-2023 m. ketina investuoti 20 mln. eurų, iš jų 2,9 mln. eurų – dar šiais metais. Iki 2021 metų gegužės mėnesio planuojama sutvarkyti Naujosios perkėlos infrastruktūrą. Per ateinančius 3 metus bendrovė ketina įsigyti du keltus – vieną keleivinį–krovininį keltą ir vieną keleivinį keltą.

Asociatyvi nuotr.