Daugybė pranašumų

Apželdintieji stogai:

• atitinka aplinką tausojančios statybos principus, nes kompensuoja dėl statybų prarastus žaliuosius plotus;
• gerina ne tik stogo, bet ir viso pastato estetinį vaizdą;
• gerina garso izoliaciją ir saugo nuo triukšmo, nes augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai;
• valo ir grynina orą, nes augalija filtruoja orą ir sulaiko dulkes bei smogą;
• vasarą gali sumažinti vidutinę miesto temperatūrą 3–4 laipsniais (esant 25–30 °C);
• neįkaista, todėl pagerėja saulės baterijų darbas ir jos veikia didžiausiu pajėgumu.

Dar vienas didžiulis pranašumas – apželdintasis stogas mažina pastato patalpų temperatūrai palaikyti skirtos energijos sąnaudas. Šaltuoju metų laiku sumažėja energijos sąnaudos šildymui, o karštuoju – vėsinimui.

Žaliasis plotas ant namo – tai gyvas stogas. Augalai yra natūrali terpė gyvūnijai. Ant apželdintųjų stogų apsigyvena vabzdžiai, drugeliai, kartais net paukščiai, atgyja betoninis miestas. Apželdintieji stogai paverčia pilkus plotus žaliomis oazėmis, žaliosios erdvės ant stogų vėsina pastatus, valo miesto orą, mažina užterštumą. Ant apželdintųjų stogų galima įrengti ir poilsio zonas, kurių reta tankiai apgyvendintuose miestuose.

Atsižvelgiant į stogo specifiką ir įrengimo tikslą, apželdinimas gali būti ekstensyvus arba intensyvus. Ekstensyvusis apželdinimas yra stogo apželdinimas augalais, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros. Jiems augti užtenka 2–18 cm storio žemės substrato sluoksnio. Tai gali būti samanos, žolės veja, gėlės, vaistažolės.

Intensyvusis apželdinimas – tai toks stogo apželdinimas, kai užveisiami aukštesni ir įvairesni augalai, kuriuos reikia nuolat prižiūrėti. Toks apželdinimas labai priklauso nuo užsakovo finansinių investicijų. Šiuo atveju augalams jau reikia 15–40 cm storio žemės substrato sluoksnio. Apželdinama daugiamečiais augalais, vejos plotais, krūmais, žemaūgiais medžiais arba net užaugančiais iki 15 m aukščio.

Renkantis apželdintąjį stogą, nereikia baimintis, kad vanduo pateks į vidų, nes pastato stogą nuo dirvožemio ir augalijos skiria vandeniui nelaidi danga.

Žaliojo stogo sluoksniai

Apželdinant stogą, įrengiami šie sluoksniai

(iš viršaus į apačią):

• augalai;
• žemės substrato sluoksnis;
• vandenį filtruojantis sluoksnis;
• drenažo sluoksnis;
• hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis;
• vandenį sulaikantis hidroizoliacijos sluoksnis;
• šilumos izoliacija;
• garso izoliacija;
• skiriamasis sluoksnis;
• gelžbetonio plokštė.

Augalai. Prieš apželdinant bet kurį stogą, turi būti įvertinti vietovės veiksniai, tokie kaip oro sąlygos, vėjuotumas ir kt. Ekstensyviai apželdinant, naudojami augalai turi būti atsparūs sausrai, saulės radiacijai, ilgamečiai, nereiklūs priežiūrai. Intensyviai apželdinant, naudojami įvairesni augalai: gėlės, žolės, išsikerojantys ir svyrantys augalai, vijokliai, rožės, ne aukštesni kaip 2–3 m krūmai ir medžiai.

Žemės substrato sluoksnis turi greitai sugerti vandenį ir vėliau lėtai maitinti juo augalus. Jis turi praleisti vandens perteklių į drenažo sluoksnį, aprūpinti augalų šaknis reikiamu oro kiekiu. Substrate turi būti pakankamai kalcio rūgščiam lietaus vandeniui neutralizuoti. Be to, jame turi būti humuso ir maisto medžiagų. Substrato sluoksnis turi būti atsparus korozijai.

Vandenį filtruojantis sluoksnis turi ne tik filtruoti vandenį, bet ir saugoti, kad į drenažo sluoksnį nepatektų smulkių dalelių iš žemės substrato. Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas (geotekstilė), mineralinės vatos veltinis, stiklo audinio sluoksnis ir kitos medžiagos.

Drenažo sluoksnis turi būti atsparus šalčiui, gniuždymui. Jis turi būti chemiškai neutralus, nekenksmingas augalams, turi greitai nuleisti perteklinį vandenį į lietaus kanalizaciją.

Hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis turi saugoti šią dangą nuo mechaninių pažeidimų statybos metu. Be to, jis turi saugoti nuo aštriabriaunių drenažo sluoksnio dalelių (skaldos ir panašių medžiagų) spaudimo.

Papildomas hidroizoliacijos sluoksnis turi užtikrinti visišką sandarumą ir neleisti skverbtis šaknims. Tam naudojama metalo folija, geomembrana – plastiškas paklotas iš didelio tankio polietileno plėvelės.

Apželdintųjų stogų apkrovos

Visus išvardytus sluoksnius lengviausia įrengti ant plokščio sutapdintojo stogo, tačiau neretai nusprendžiama apželdinti ir šlaitinius stogus.

Šlaitiniai stogai dažniausiai apželdinami ekstensyviai, nes juos būtų gana sudėtinga intensyviai apželdinti ir paskui prižiūrėti. Jie sunkokai atlaikytų ir intensyviojo apželdinimo apkrovas.

Tinkamiausias šlaitinio stogo nuolydžio kampas – 5–15 laipsnių. Kad augalai kartu su žemių sluoksniu nenuslinktų, apatinėje stogo dalyje turi būti įrengtos stogo šlaitui statmenos atramos. Jeigu stogo nuolydžio kampas didesnis nei 28–30 laipsnių, reikia įrengti kelias tokias atramas.

Apželdinant stogus, kartais pasitaiko problemų dėl įlajų bei parapetų įrengimo. Neįgudę ar specialiai tam nepasiruošę statybininkai dažnai pridaro klaidų. Dėl jų pastatų savininkai lieka nepatenkinti, nes patiria nepatogumų dėl pratekančio vandens ir pan. Taigi apželdintuosius stogus labai svarbu įrengti pagal profesionaliai parengtas schemas ir statybos produktų gamintojų instrukcijas.