Jis buvo įkurtas keturių aukštų, daugiau nei 27 tūkst. m² ploto komplekse. Čia suformuotos technologinės zonos, mokslinės laboratorijos ir kūrybinės mokslininkų bei studentų darbo vietos. Mokslų centre įsikūrė arba kuriasi 46 mokslinės laboratorijos bei jų grupės. Jų moksline, technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik daugiau kaip 700 mokslininkų bei studentų, bet ir verslo atstovai.

Kaip gimė idėja?

Kaip žurnalui „Structum“ pasakojo projekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas“ aparatūrinės dalies vadovas doc. dr. Arūnas Šetkus, diskusijos apie moksliniams tyrimams skirtos infrastruktūros, tinkančios moderniųjų aukštųjų technologijų vystymui tiek universitetuose, tiek moksliniuose institutuose, vyko seniai – dar nuo tada, kai, atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje buvo ieškoma kelių bei priemonių pasiekti Vakarų Europos valstybių išsivystymo lygį.

„Tiek mokslininkai, tiek vykdomosios valdžios atstovai sutarė bent jau dėl to, kad tuometės mokslo galimybės ugdyti aukštos kvalifikacijos specialistus yra apverktinos, jau nekalbant apie galimybes dalyvauti kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus, siūlyti inžinerinėms pramonės įmonėms perspektyvius prototipus ir padėti plėtoti naujas technologijas. Riboti ištekliai valstybėje tada leido pagerinti mokslinių tyrimų sąlygas tik nedidele dalimi ir tik išimtinais atvejais“, – prisiminė dr. A. Šetkus.

Viskas pasikeitė atsiradus Europos paramai. Tai atvėrė galimybes gerai pasvertiems ir į perspektyvą nukreiptiems investiciniams projektams. Vienas tokių ir buvo Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas. Jo projektas svarstytas maždaug 2006–2008 m., o paraiška Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) patvirtinta 2008 m. rugsėjį.

Pats projektas su specialiu kodu VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-006 buvo pradėtas po to, kai 2010 m. vasario 5 d. pasirašyta finansavimo ir administravimo sutartis tarp ŠMM bei Centrinės projektų valdymo agentūros iš vienos pusės ir Vilniaus universiteto (VU), atstovavusio jungtinio projekto partneriams – Fizinių ir technologijos mokslų centrui (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), iš kitos pusės.

„Iš esmės šią dieną ir būtų galima laikyti sprendimo sukurti NFTMC data. Šis sprendimas susidėjo iš dviejų dalių: sprendimo modernizuoti techninę ir technologinę įrangą bei nutarimo sukurti naują infrastruktūrą, įskaitant ir tam pritaikytą pastatą. Maždaug pusė projekto lėšų buvo skirta mokslinei ir technologinei įrangai įsigyti, o kita dalis – statyboms. Tiesa, reikėtų paminėti, kad statybos reiškė ne tik pastato sienas, bet ir specialias technologijas, patalpas su integruotomis inžinerinėmis sistemomis ir būtinomis priemonėmis“, –
apie projekto gimimo pradžią pasakojo dr. A. Šetkus.

Fasade – grafeno struktūra

Anot dr. A. Šetkaus, naujasis centras ypatingas sinergijos galimybėmis, mokslo potencialo koncentracijos laipsniu ir moderniomis technologijomis.

„NFTMC yra didžiausias darinys ne tik Lietuvoje ir Baltijos šalyse, bet ir, ko gero, Vidurio bei Rytų Europoje, nes tai – jungtinis darinys, siejantis du didžiausius Lietuvos universitetus – VU ir VGTU – bei didžiausią Lietuvos valstybinį mokslinių tyrimų institutą – FTMC. Taigi šiame darinyje yra sutelkta beveik didžiausia dalis mūsų šalies mokslininkų ir mokslinio potencialo, taip pat dominuojanti dalis bakalaurų ir magistrų programų studentų. Čia aukščiausios kvalifikacijos siekia dauguma visų Lietuvos doktorantų. Taigi su šiuo dariniu atsirado realios prielaidos sujungti mokymą (studijas), mokslą, inovacijų kūrimą ir jų praktinį taikymą. Kaip tik tai, manome, itin sudomins verslą galimybėmis ne tik gauti ekspertų pagalbą, bet ir vystyti, plėtoti bendras veiklas, sulaukti jaunų aukštos kvalifikacijos žmonių, gebančių taikyti aukštąsias technologijas ir generuojančių idėjas inovacijoms“, – vylėsi pašnekovas.

Pasakodamas apie patį NFTMC pastatą jis pabrėžė naujos modernios techninės ir technologinės infrastruktūros atsiradimą. Tai – ir kokybiškai atnaujinta mokslinių ir technologinių tyrimų aparatūra, ir akivaizdžiai pagerintos sąlygos, kuriomis tie tyrimai atliekami.

„Naujajame centre tikslingą susitelkimą į moderniųjų aukštųjų technologijų proveržio kryptis koduoja jau pats pastato struktūros pasirinkimas. Pastatas atkartoja dvimatės medžiagos grafeno struktūrą. Ši medžiaga – tai pastarųjų poros dešimtmečių audringo mokslinių tyrimų vystymosi rezultatas, už kurį 2010-aisiais buvo skirta fizikos Nobelio premija. Grafeno tyrimai šiuo metu taip sparčiai plėtojami, kad šios ir į ją panašių medžiagų pritaikymo komerciniuose prietaisuose laukiama, vaizdžiai tariant, jau rytoj. Taigi naujų medžiagų ir naujų technologijų taikymas optoelektronikos, lazerių, šviestukų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir jutiklių pagrindu aukštosiomis technologijomis kuriamuose praktiniuose prietaisuose galėtų būti laikomas mūsų naujojo NFTMC išskirtinumu“, – įsitikinęs dr. A. Šetkus.

Fasadas – kaip sulipdytas korys

NFTMC fasadai yra išskirtiniai tiek savo išvaizda, mat papuošti grafeno, arba korio, struktūrą primenančiu ornamentu, tiek naudotomis apdailos medžiagomis bei jų surinkimo ypatybėmis.

Mokslų centro korio išvaizdos fasadų apdailai buvo parinktos ilgalaikės aliuminio kompozito plokštės „Alucobond“, kurias pagamino Vokietijos įmonė „3A Composites GmbH“. Siekiant išnaudoti spalvos sukuriamą atspindžio efektą ir grožį, dėl didelio paviršiaus blizgumo iš plokščių buvo gaminamos korio formos kasetės, jos pritvirtintos paslėptuoju būdu. Dėl to fasadas atrodo nepriekaištingai.

Dažna problema Lietuvoje ta, kad architektai ir užsakovai, nors ir pasirenka tokios rūšies brangias (blizgias) medžiagas kaip ši, bet taupo jas įrengdami. Pavyzdžiui, leidžia lakštus tvirtinti tiesiog kniedėmis ar varžtais ir taip nepataisomai sugadina visą pastato išvaizdą bei estetiką.

Esminis aliuminio kompozito plokščių pranašumas ir išskirtinumas, palyginti su kitų fasadų apdailos plokščių medžiagomis, yra tas, kad jas galima kasetuoti ir tvirtinti paslėptuoju būdu. Tai svarbu, nes matomi taškiniai tvirtinimai ne tik fasadą „spaudžia“ ir nebepalieka vientisos, lygios plokštumos, bet ir vėliau, eksploatacijos metu, tose vietose pradeda matytis koroduojančių kniedžių ir dulkių purvo sankaupos.

Kaip pasakojo įmonei „3A Composites GmbH“ Baltijos šalyse atstovaujantis Gediminas Senkus, NFTMC projekto išskirtinumą sudarė tai, kad fasadų kasetės yra korio formos, o pats pastato fasadas suprojektuotas vientisas – tęstinis. Dėl šios priežasties šimtus kasečių teko projektuoti individualiai.

Aliuminio kompozito plokštės „Alucobond“ yra itin mėgstamos architektų dėl neribotų jų pritaikymo galimybių – pačių įvairiausių formų, paslėpto tvirtinimo (montuojant kasetines sistemas), plokštumų vientisumo, paviršių ir spalvų įvairovės bei, svarbiausia, – nepriekaištingos vokiškos kokybės ir garantijos.

Nieko keista, kad tokios plokštės buvo naudotos statant ne vieną žinomą objektą Lietuvoje, tarp jų: „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą Kaune, Palangos autobusų stotį, viešbutį „Flores“ Druskininkuose ar prestižinį „Porsche“ centrą Vilniuje.

Milžiniški stiklo paketai

Šešiakampius korio arba grafeno struktūros formos langus ventiliuojamajame fasade įrengė UAB „Glasma Service“. Ta pati įmonė įrengė ir aliuminio bei stiklo fasadus pastato išorėje ir vidiniuose kiemeliuose, taip pat pastatė vidines stiklo pertvaras.

UAB „Glasma Service“ direktorius Česlovas Frišmantas teigė, kad ypač daug meistriškumo prireikė įrengiant didžiąsias pagrindinio pastato vitrinas. Jose buvo įdėti vieni didžiausių Lietuvoje stiklo paketų, kurių vieno svoris – beveik tūkstantis kilogramų!

Įspūdinga buvo ir pati projekto apimtis. Lietuvoje tai – vienas iš didesnių projektų, kur vien fasado aliuminio ir stiklo konstrukcijų panaudota daugiau kaip 14 tūkst. m². Ir visa tai reikėjo įrengti per mažiau nei šešis mėnesius.

Kadangi kiekviena siena išsiskyrė specifiniais niuansais (viršutiniai aukštai nesutapo su žemiau esančiais), reikėjo atskirai spręsti kondensato, lietaus nuvedimo ir kitokius klausimus, taip pat išbandyti milžiniškų stiklo paketų vėjo apkrovas ir vandens laidumą.

Vidaus pertvaroms taip pat prireikė nestandartinių stiklo paketų. Kadangi pagal projektą reikėjo išgauti labai gerą garso izoliaciją, parinkti itin stori stiklo paketai. Kiekvieno jų storis – 8 cm, o vidinių rėmelių – 36 mm. Kaip parodė laboratorijoje ir vietoje atlikti bandymai, su tokiais stiklo paketais garso izoliacija yra ne mažesnė kaip 48 dB.

„Šiame projekte buvo labai įdomių ir technologiškai visiškai naujų bei gana sudėtingų sprendinių, sukurtų būtent šiam projektui. Tai parodė, kad galėsime įgyvendinti pačias drąsiausias architektų vizijas ir ateityje“, – įsitikinęs Č. Frišmantas.

Pastato ašis – centrinis pasažas

Anot pagrindinio NFTMC pastato architekto Remigijaus Bimbos, tokios specifikos ir išskirtinai sudėtingos funkcijos pastatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo statomas pirmą kartą. Sudėtingiausia jame buvo specifinė skirtingų mokslo sričių tarpusavio sąsajos funkcija, t. y. technologija, kuri paveikė ir planinę pastato struktūrą, ir koregavo jo tūrio bei fasadų sprendinius.

Naujojo NFTMC patalpos išsidėsčiusios taip, kad čia būtų ne tik patogu dirbti mokslininkams ir studentams, bet ir suvaldyti lankytojų srautus. Keturių aukštų su cokoliu pastato antžeminėje dalyje įsikūrė skirtingos mokslo įstaigos, laboratorijos ir pastato bei mokslo įstaigų administracija, o atskiruose vertikaliuose blokuose aplink vidinius kiemelius veikia atskiri institutai, susieti keturiomis keleivinių ir krovininių liftų grupėmis bei aštuoniomis laiptinėmis, jos, beje, atlieka ir evakuacinę funkciją.

Bendras pastato įėjimo holas jungiasi su pastato ašimi tapusiu centriniu pasažu. Aplink šią centrinę pastato ašį grupėmis autonomiškai ir kompaktiškai sutelktos mokslo įstaigos, atskiri institutai bei skirtingų profilių ir poreikių laboratorijos. Holas sujungtas su laukiamosiomis ir susitikimų vietomis, informacijos ir apsaugos postu, konferencijų sale ir kavinės patalpomis. Kavinę nuo bendros holo erdvės skiria lengvos stiklo konstrukcijų pertvaros. Ji suprojektuota taip, kad šiltuoju metų laiku lankytojai galėtų mėgautis ir lauko terasa.

Susitikimams, kavos pertraukėlėms ar renginiams skirta poilsio zona įrengta ir prie konferencijų salės. Viskas suprojektuota taip, kad holas taptų gyva, reprezentacine erdve, kurioje būtų gera bendrauti, dalytis idėjomis ir mokslo naujienomis.

Architektas įsitikinęs, kad pastatas turi būti „gyvas“ ir atitikti nuolat kintančius mokslininkų poreikius, todėl planinė ir tūrinė sistemos buvo išdėstytos moduliais, kad prireikus patalpas ir vidaus erdves būtų galima bet kada perplanuoti ar papildyti jų funkcijas, netrukdant netoli, bet atskirame bloke besidarbuojantiems ir turintiems savo atskirą įėjimą mokslininkams.

Įspūdingos ne tik laboratorijos

Iš viso NFTMC įrengtos 250 laboratorinių patalpų. Greta įprastų mokslinių tyrimų laboratorijų, mokslininkų kūrybinių darbo vietų ir studentų savarankiškų studijų erdvių įkurtos ir specialios technologinės zonos – švaros laboratorijos. Šios zonos, išsiskiriančios jose palaikoma švara, įrengtos cokoliniame pastato aukšte ir yra patogiai prieinamos visiems mokslininkams.

Pastate yra dvi švaros zonos, kartu jos užima beveik 700 m² plotą. Viena jų skirta kietojo kūno elektronikos technologijoms, čia dominuoja optoelektronikai ir jutikliams skirtos technologijos, vystomos FTMC. Antroji skirta organinės elektronikos technologijoms, todėl šioje zonoje dominuoja organiniams šviestukams kurti ir formuoti skirta įranga, eksploatuojama VU mokslinių grupių.

Anot dr. A. Šetkaus, ne mažiau už pačias švaros laboratorijas įspūdingos ten pat įrengtos patalpos su įranga, skirta palaikyti švarių zonų darbinei būklei. Kompiuterizuotos inžinerinės sistemos valdo traukos, ventiliacijos, temperatūros, drėgmės ir kitų sąlygų palaikymo įrangos veikimą. Greta bendroms inžinerinėms sistemoms skirtų patalpų švaros zonoje dar yra atskiros techninės patalpos. Jos įrengtos visai šalia individualių švaros zonos laboratorijų ir skirtos pagalbiniams įrenginiams: aušintuvams, siurbliams, kompresoriams ir panašiai pagalbinei įrangai montuoti. Pagalbiniai įrenginiai individualiai skirti konkrečiai technologinei įrangai ir su ja turi būti sujungiami specialiomis jungtimis kanalais tarp gretimų patalpų.

NFTMC įrengtos ir septynios ekranuotos laboratorijos, kurių patalpos, siekiant sulaikyti elektromagnetinį spinduliavimą, padengtos specialiais lakštais. Taip pat mokslų centre įrengta inertinių dujų kamerų sistema – trečia didžiausia iš visų pasaulio universitetuose įrengtų tokių sistemų.

Mokslų centre veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, kuriomis galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslas. Anot dr. A. Šetkaus, jau pačioje NFTMC projekto idėjoje buvo suformuoti bendro darbo pagrindai, tad komplektuojant įrangą ir derinant pastato patalpų paskirtis pagal tos įrangos reikalavimus buvo laikomasi bendro principo nedubliuoti brangios įrangos bei infrastruktūros. Taigi dabar skirtinga įranga, naudojama atviros prieigos sąlygomis, neatsižvelgiant į jos šeimininkų instituciją, yra tai, kas sieja centrą įkūrusius partnerius realiai bendrai veiklai.

Interjere – išorės atspindys

NFMTC interjero koncepciją, pasak architekto R. Bimbos, padiktavo fasade dominuojančios grafeno formos ir pastato, kaip junginio, sąvoka. Kuriant interjerą, buvo naudotos natūralios ir šiuolaikiškos mus supančios medžiagos: akmuo, betonas, plienas.

Kiekvienai institucijai, kaip atskiram vienetui, buvo priskirta vis kita spalva: mėlyna, žalia, turkio, raudona, ruda ar geltona. Skiriamuoju kiekvienos institucijos ženklu tapo konkrečia spalva dažytos durys. Tos pačios spalvos saikingai naudojamos ir interjerui, baldams, suteikiant jiems tvarkos, jaukumo ir žaismingumo. Laboratorijose naudoti panašūs sprendiniai, tik čia ryškesnių spalvų yra mažiau, idant jos netrikdytų darbo proceso.

Pagrindiniai holo ir konferencijų centro interjero sprendiniai buvo suformuoti kaip šviesos ir struktūros branduolys, kur visi šie elementai susijungė į vieną visumą.

Koridorių, kabinetų bei magistrantų darbo vietų interjeras yra neutralus, su saikingomis spalvinėmis detalėmis. Didžiausias spalvinis akcentas suteikiamas stiklinėms pertvaroms tarp kabinetų ir koridorių. Šios pertvaros puoštos grafika, imituojančia visą pastatą apraizgiusį grafeno junginį.

Architektas pasakojo, kad moduliai iš fasado buvo perkelti į vidų ir kartu su skaidriu grafeninės struktūros stogu padėjo sudaryti norimą įspūdį. Dėl architektūrinių sprendinių – didelio aukščio ir skaidraus fasado – holas tapo tarsi lauko dalimi. Todėl neutrali aplinka sukurta, naudojant didelio formato akmens masės plyteles, ir grindims, ir kai kurių sienų dalių dekorui, o apšvietimas suprojektuotas taip, kad dar labiau išryškintų grafeno struktūrą bei grafiką.

Ilgalaikė apdaila

NFTMC grindų apdailai buvo naudotos ir aukščiausios kokybės „Interface“ kiliminės plytelės.

Dėl savo išskirtinio dizaino ir nepriekaištingos kokybės „Interface“ plytelės, kurias tiekė interjero ir eksterjero apdailos medžiagomis prekiaujanti UAB „Vaineta ir partneriai“, yra itin mėgstamos žmonių visame pasaulyje.

Mokslų centrui buvo parinktos 50 x 50 cm dydžio serijos „Elevation III“ plytelės. Jomis išklotas apie 8,5 tūkst. m² grindų plotas.

Plytelės „Elevation III“ buvo pasirinktos dėl itin gerų eksploatacinių savybių ir nepriekaištingo dizaino.

Anot UAB „Vaineta ir partneriai“ direktoriaus Neivido Biriukovo, šios plytelės išsiskiria ypač atspariu pažeidimams paviršiumi ir lengva priežiūra. Paviršiaus atsparumą lemia plytelių sandara ir ypatingas jų gamybos būdas – speciali technologija „Microtuft“.

Šios plytelės klojamos lengvai, greitai ir yra gana ekologiškos, nes jas dengiant nereikia papildomai naudoti skystų klijų. O jeigu prireikia plyteles nuimti, po jomis esanti grindų danga išlieka nepažeista.

„Interface“ kiliminės plytelės yra nepaprastai tvirtos, ilgalaikės ir praktiškos. Jos puikiai sugeria purvą, drėgmę, tad idealiai tinkamos kloti ir ties įėjimu į patalpas, nebijant, kad nešvarumų pateks toliau į patalpas. Be to, plytelėms būdingas puikus dizainas, taigi jomis išklotos grindys visada atrodo gerai.

Kokybiška, bet nebrangi keramika

Statant NFTMC didelis dėmesys skirtas ir sanitarinei keramikai. Mokslų centre buvo parinkta čekiška sanitarinė keramika „Jika“. Pasak ją tiekusio „Laufen“ Baltijos šalių biuro vadovo Nerijaus Bakšio, ji kai kurių užsakovų yra nepelnytai nuvertinta, nors daugiau nei šimto metų patirtį turinčių čekų keramika yra nepriekaištingos kokybės, o kaina – itin patraukli.

Mokslų centrui parinkti kompaktiški, bet gilūs ir praktiški praustuvai „Olymp Deep“, pakabinamieji unitazai „Mio“ ir tos pačios serijos bidė, pisuarai „Golem“ su jutikline automatinio nuplovimo sistema, taip pat patogi įranga neįgaliesiems.

Užsakovai norėjo, kad visi, net ir iš išorės nematomi, keramikos paviršiai būtų dengti kokybiška glazūra. Tai padeda užtikrinti didesnę higieną. Kadangi visi „Jika“ unitazų dangčiai paprastai gaminami iš kietojo antibakterinio plastiko su bakterijoms daugintis neleidžiančiais sidabro jonais, tai taip pat suteikia daugiau švaros. Taip pat pageidauta, kad visi pisuarai būtų su automatine nuplovimo funkcija ir antivandaliniai, t. y. visos jutiklinės dalys liktų paslėptos po keramika.

Mokslų centrui buvo parinkti vandenį taupantys pisuarai. Jie iš daugumos kitų, esančių rinkoje, skiriasi savo jutikliškumo principu.

Dauguma pisuarų reaguoja į prie jų atsiradusį ir tam tikrą laiką stovintį objektą. Bet pagrindinis jų trūkumas – kad tokių pisuarų jutiklį galima pažeisti arba blokuoti. Kadangi jutiklinė sistema reaguoja į objektą, vanduo automatiškai nuleidžiamas, vos kas nors atsiranda prie pisuaro, net jei juo ir nesinaudoja.

Pisuarai „Golem“ turi radarinius jutiklius, tvirtinamus po keramika, prie sifono. Jie reaguoja į skysčio judėjimą sifone, tad nuplovimą suaktyvina tik tada, kai to reikia.

Užsakovai pageidavo, kad neįgaliesiems skirta įranga atitiktų visus specifinius reikalavimus, bet kartu būtų patrauklaus dizaino. Mokslo centre buvo įrengti specialūs praustuvai „Mio“, kurių forma pritaikyta neįgaliųjų vežimėlių naudotojams, ir aukštesni bei ilgesni pakabinamieji unitazai „Olymp“.

Naudosis ne tik mokslininkai

Statant NFTMC buvo stengiamasi kiek įmanoma išsaugoti aplink augusius vertingus medžius, taip pat papildomai pasodinti naujų dekoratyvių augalų. Nuspręsta sutvarkyti ir esamą pėsčiųjų takų sistemą bei prie kiemo esantį parką.

Pastato kiemuose ir teritorijoje įrengtos poilsio aikštelės su lauko suoliukais ir apšvietimu, taip pat atvira antžeminė 302 vietų 2,5 lygio automobilių aikštelė.

Projektuojant NFTMC pasirūpinta ir jame dirbsiančių bei besilankysiančių žmonių saugumu. Informacinės apsaugos „salos“ uždaroje patalpoje yra pašaliniams neprieinamas apsaugos ir gaisrinės signalizacijos skydas. Pasitelkus inovatyvias skaičiavimo metodikas, patyrusiems UAB „Poliprojektas“ gaisrosaugos inžinieriams pavyko sėkmingai suderinti ne tik aukštus saugos reikalavimus, bet ir įgyvendinti specifinius technologinius pastato poreikius bei iššūkius.

Dr. A. Šetkus džiaugėsi, kad, nepaisant statybų metu iškilusių sunkumų, pagaliau buvo pastatytas modernus veikiantis ir jau beveik apgyvendintas NFTMC pastatas.

„Tai akivaizdus mokslinės veiklos ir technologijų plėtros sąlygų gerinimas. Ir šiuo rezultatu naudosis ne tik mokslininkai ir studentai. FTMC savo veiklą orientuoja ir į praktinio pritaikymo tyrimus bei veiklas, bendras su verslo įmonėmis, pirmiausia su inžinerinės pramonės įmonėmis. Dėl to mes ieškome būdų ir veiklos modelių, tinkančių bendriems projektams su verslu. Vienu tokių modelių galėtų būti FTMC sėkmingai vystomas lazerinių technologijų klasteris, įsikūręs vienoje iš FTMC teritorijų Savanorių pr. 231, Vilniuje. Kitas puikus bendro FTMC darbo su verslu modelis yra pagrįstas industrinėmis laboratorijomis. Jose verslo atstovai ne tik inicijuoja jiems svarbius tyrimus, bet ir tiesiogiai prisideda tikslingai kurdami būtiną inovacijų kūrimo techninę ir technologinę infrastruktūrą. Be abejo, mes atliksime ir sau įprastus taikomuosius tyrimus pagal ūkio subjektų užsakymus ar teiksime paslaugas pagal kontraktus su verslo įmonėmis“, – apie naujojo mokslų centro pritaikymą sakė pašnekovas. 