Pasak Rygos muziejuje unikalų keltuvą įrengusios UAB „Scenos techninis servisas“ (STS) direktoriaus Lauryno Paškevičiaus, keltuvo įrengimo darbas komandai buvo išskirtinis technologiniais parametrais bei tuo, kad keltuvas yra atviras (sumontuotas lauke). „Šios platformos keliamosios galios, kėlimo eigos ir kėlimo greičio santykis kėlė labai rimtų technologinių iššūkių, bet jiems atradome tinkamus sprendimus“, – sako jis. Projektas atskirais etapais truko 18 mėnesių, derinant vykdymą prie statybų eigos. Po žeme atsidūrusio Latvijos muziejaus galingo keltuvo pagrindinė funkcija – transportuoti eksponatus. STS inžinieriams reikėjo suformuoti platformą, pajėgią 30 t sveriantį sunkvežimį nuleisti 9 m po žeme ir taip pat iškelti į viršų. Pati platforma sveria apie 8 tonas.
Projektuojant itin svarbiu techniniu parametru tapo kėlimo greitis. Jis turėjo būti gana didelis, kad pakėlimo (nuleidimo) ciklas nebūtų labai ilgas. Greitaeigis keltuvas (platformos dydis 12,0 x 3,4 m) susideda iš keturių individualių kėlimo mechanizmų, veikiančių sinchroniškai ir keliančių platformą su maksimaliu 40 t kroviniu net 10 cm/sek. greičiu. „Dideliu greičiu perkeliant tokio svorio krovinius reikia įvertinti labai daug galimų scenarijų, numatyti keltuvo ir šalia esančių žmonių saugos priemones. Dėl to platformos komponentuose integruota daugybė jutiklių, fiksuojančių realią apkrovą, greitį, poziciją bei kitus parametrus“, – pasakoja vadovas.
Siekiant pagerinti antikorozines ypatybes, atviros platformos paviršius buvo specialiai cinkuotas. Laukė dar vienas iššūkis – po platforma esantys muziejaus ventiliaciniai išvadai. Dėl jų teko platformą suprojektuoti taip, kad ši būtų tinkama vilkikui užvažiuoti, bet kartu būtų ir pakankamai laidi orui, užtikrintų sklandų ventiliacijos veikimą.
Iššūkiu tapo ir platformos įkėlimas į vietą, nes muziejų supa gražus parkas su ilgamečiais per 30 m aukščio medžiais. Darbas buvo sinchroniškai atliktas, pasitelkusi du didelius kranus.
Projektavimo fazės metu STS komandai teko intensyviai dirbti su betono darbus projektuojančiais konstruktoriais – ieškota išeičių, kaip dalį STS sumontuoto keltuvo elementų integruoti į betono sienas, jų nesusilpninant ir užtikrinant, kad po žeme esančio vos 11 mm betono sienos atlaikytų grunto ir požeminio vandens spaudimą.
„Statybų aikštelėje paaiškėjo, kad požeminio vandens slėgis yra gerokai didesnis, nei buvo iš pradžių nustatyta. Todėl kitų projektuojančių ir atliekančių betonavimo darbus partnerių rangos terminas pailgėjo“, – prisimena L. Paškevičius. Išbetonuota ir paruošta erdvė STS darbams atsirado gerokai vėliau, nei planuota, tad terminai spaudė ir STS komandai derinti darbų eigą mažoje erdvėje teko kartu su ventiliacijos, elektros ir kitų komunikacijų dalimis užsiimančių įmonių darbuotojais, o tai virto sudėtingu procesu.
Platformai naudoti prancūzų gamintojo „Serapid“ patentuotos technologijos keltuvai. Tai ypač patikimi ir tikslūs kėlimo įrenginiai, veikiantys standžios grandies principu ir užtikrinantys ilgalaikį funkcionalumą net ir lauko sąlygomis. Platformą kelia keturi individualūs kėlimo mechanizmai.
Kadangi platforma yra Rygoje, buvo nuspręsta įrengti platformos parametrų stebėjimo internetu modulį. „Tai mums leidžia nuolat matyti eksploatacinius parametrus, o, atsiradus gedimui, jį identifikuoti dar prieš išvykstant apžiūrai“, – pasakoja L. Paškevičius. Platformos valdymo sistemos pagrindinius komponentus sudaro „Siemens“ pramoninės automatikos valdymo blokai ir įvairūs davikliai: svorio, greičio, pagreičio, padėties, temperatūros ir kt.
UAB „Scenos techninis servisas“ suprojektavo ir įrengė ne vieną automatizuotą platformą Lietuvos, Rusijos Federacijos, Gruzijos teatruose ir koncertinėse salėse.
