Molėtų rajono savivaldybė šių metų projekte „Išmanusis miestas 9“ pateikė išskirtinę pakrantės teritoriją šalia neseniai įgyvendintų kultūrinių rekreacinių objektų, patogioje privažiuoti vietoje šalia ežero ir miško.

Pateikta teritorija, pasak savivaldybės, turi potencialo tapti unikaliu miesto traukos centru su ištisus metus veikiančiu kultūrinės ir pramoginės paskirties objektu.

Šį potencialą įžvelgė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros ketvirto kurso studenčių komanda „Grupė A“.

Šiandien Molėtuose realizuotais infrastruktūros pokyčiais daugiausia džiaugiasi miesto gyventojai, nes kol kas nėra kertinio vardiklio – Nacionalinės reikšmės, didelius turizmo srautus galinčio generuoti laisvalaikio leidimo objekto.

Penkios jaunosios architektės – Diana Kirkliauskaitė, Evita Lodaitė, Erika Sabaliauskaitė, Izabelė Seliavaitė ir Monika Žuramskaitė – ėmėsi rengti šios teritorijos architektūrinį-urbanistinį sprendinį, kuris integruotųsi į bendrą miesto vaizdą, atitiktų gyventojų poreikius, atspindėtų miesto viziją bei plėtros kryptį.  

Pasak „Grupės A“ komandos, šiandien miestų projektavime vis dar neatsižvelgiama į vyraujantį kontekstą, miestų zonos – rajonai neturi tolygaus perėjimo iš vienos tipologijos į kitą, nepakankamai atsižvelgiama į žmones su negalia, projektuojama ne pagal poreikį. Todėl jos neabejoja, kad siekiant darnaus miestų planavimo būtina atsižvelgti į ateitį, numatyti racionalius ir universalius sprendimus.  

„Manome, kad turėtų būti skiriama daugiau dėmesio žmonių poreikiams ir interesams. Miestas turėtų formuotis aplink žmogaus kasdienybę ir natūralų judėjimą, o ne atvirkščiai. Tad formuojant naujas teritorijas ir erdves reikėtų atsižvelgti pirmiausia į esamą poreikį, į darnaus ir aplinkai palankaus projektavimo galimybes“, – sako architektūros studentės. 

„Grupės A“ komandos narės galimybę prisidėti prie Molėtų miesto gerinimo mato kaip labai naudingą patirtį.

„Ši teritorija mūsų akyse išsiskyrė tuo, kad joje suteikiama galimybė sukurti kažką išskirtinio ir ypatingo Molėtų miestui, jaučiame didelę apsisprendimo ir projektavimo laisvę. Projektuodamos kultūrinės paskirties objektą kartu kelsime ir miesto bendruomenės tapatybės klausimą“, – sako projekto dalyvės.