Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad architektūros kūriniai, statinių projektai, brėžiniai, eskizai yra autorių teisių objektas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai dėl kūrinio teisių perdavimo nėra sudaroma rašytinė sutartis, kurioje aiškiai aptariamas architekto autorių teisių perdavimas užsakovui, toks projektas ir toliau priklauso jo autoriui, bet ne užsakovui. Reikalai labiau komplikuojasi, jeigu tokia sutartis sudaroma. Architektų rūmų atstovai mini  – viešuosiuose architektūriniuose konkursuose pastebimą nepakankama intelektinių teisių apsaugą.  

Advokatų kontoros TRINITI partnerė Vilija Viešūnaitė atkreipia dėmesį, kad nepasirūpinę autorinių teisių perdavimu, architektai rizikuoja, jog jų projektas bus parduotas kitiems užsakovams. Tokia pati problema kyla ir didesniems statytojams – esant didelei konkurencijai Nekilnojamojo turto rinkoje, labai svarbu pasiūlyti unikalų ir patrauklų produktą, tad jei tokio paties projekto būstą imtų siūlyti ir konkurentai, už pavyzdžiui, mažesnę kainą, galima patirti nemenkų finansinių nuostolių.  

Neseniai architektų elektroninio pašto dėžutes pasiekė informacija apie pėsčiųjų tilto per Neries upę (nuo Brastos g. 32 iki teritorijos šalia žemės sklypo Jonavos g. 1a) Kaune architektūrinės idėjos supaprastinto atviro projekto konkursą, kurio sąlygos, Architektų rūmų Tarybos vertinimu, sudaro prielaidas autorių teisių ir Europos architektų paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimams. 

Etikos kodekse įtvirtinta, kad architektūros paslaugų teikėjas nedalyvauja jokiame projektų ar konkurenciniame konkurse ir neteikia pasiūlymo, kai dalyvavimo sąlygos ir numatyta sutartis nesuteikia teisinės apsaugos konkurse dalyvaujančio paslaugų teikėjų intelektinei nuosavybei.  

Kaip skelbia Architektų rūmų Tarybos atstovai, minėto konkurso atveju, sąlygose yra įtvirtintas pilnas ir neatšaukiamas autoriaus turtinių teisių perdavimas. Pateikdami projektus, dalyviai suteikia neatšaukiamą, neišimtinį leidimą be papildomo atlyginimo autoriui bet kokiu tikslu skelbti ir naudoti konkursui pateiktą projektą ar jo dalį. Siekiant išvengti abejonių, leidimas galioja ir tiekėjui pasitraukus iš konkurso. Be to, turtinių teisių perdavimas pridedamoje būsimoje sutartyje interpretuojamas ir kaip užsakovo teisė savo iniciatyva keisti kūrinį, parengti pagal jį techninį projektą ir jį įgyvendinti, nors kūrinio neliečiamybės teisė priskiriama asmeninėms neturtinėms teisėms, kurios negali būti perduodamos, o autoriaus dalyvavimas projekte, pagal Statybos įstatymą, yra privalomas viso projektavimo metu. 
 
Rūmų taryba kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę kaip minėto konkurso organizatorių pabrėždama, kad nekokybiškai parengtos konkurso sąlygos kuria prielaidas konkurso nesėkmei ir neracionaliam visuomeninių lėšų panaudojimui.