Robotų technika sparčiai veržiasi į daugelį pramonės ir gamybos sektorių. Statybų industrija – ne išimtis. Nepaisant to, kad naujųjų technologijų pritaikymas statybos darbuose nėra naujiena (juk dar 2008 m. korėjiečiai pradėjo automatizacijos evoliuciją, užtikrinančią, kad dėl robotų iki 2020 m. statybininkų trūkumas bus absoliučiai eliminuotas), bepiločių oro transporto priemonių panaudojimas šioje industrijoje yra ganėtinai nauja tendencija. Per pastaruosius kelerius metus suintensyvėjusi idėja – oro robotai gali būti naudojami statybos darbams gerinti – atskleidė dronų panaudojimo potencialą, kuris, anot ekspertų, atveria naujų galimybių didinti efektyvumą ir gerinti profesionalumą bei kokybę.
Nepilotuojami aviacijos mechanizmai dažnai siejami arba su pramogomis, arba su karo pramone. Žinoma, palyginti su dronais, skirtais laisvalaikiui ar verslui, kariuomenei skirtų dronų gamyba ir eksploatacija pažengusi kur kas toliau ne tik robotų kūrimo aspektu, tačiau ir įstatymų prieinamumu. Globaliems sprendimams įtaką daranti JAV Federalinės aviacijos administracija (angl. The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) į oro robotų panaudojimą verslo tikslais kol kas žvelgia atsargiai, o kartais netgi laiko nelegaliu dalyku. Kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose bepilotės oro transporto priemonės vis dar spaudžiamos įvairių reglamentų, stipriai veikiančių robotų technikos panaudojimą, tai daro įtaką robotų ir dronų eksploatavimui visame pasaulyje. Įvairūs tarptautiniai reglamentai, skirtingose šalyse svyruojantys nuo vieno kraštutinumo iki kito, trikdo sistemingą veiklą.
Žinoma, objektyvus situacijos vertinimas įstatymų saugotojus priverčia ieškoti kompromiso. FAA pamažu dalija leidimus, suteikiančius tam tikrų išimčių dronų eksploatacijos aspektu. O dronų eksploatacija statybos sektoriuje reikalinga tam, kad būtų pasiekti našesni ir efektyvesni rezultatai darbuose, kurių žmonės tinkamai negali atlikti. Bepilotės oro transporto priemonės leidžia statybos projektų vadovams, projektuotojams ir architektams optimaliau disponuoti žmogiškaisiais ištekliais bei užtikrinti dar tikslingesnį duomenų rinkimą. Kaip tai vyksta? Reikalingą informaciją surenka dronas, o žmogus viską stebi monitoriuje. Dronai gali būti pasitelkiami 3D struktūros modeliui kurti, skanuojant vaizdą iš tam tikro aukščio ir atliekant skaičiavimus, taip pat sudaryti topografinius žemėlapius ir tūrinius matavimus (naudinga kontroliuojant brangių išteklių atsargas). Kalbant apskritai, oro robotai leidžia statybos bendrovėms efektyviau panaudoti išteklius darbo vietoje, sumažinti galimas problemas, netikėtas išlaidas ir apriboti vėlavimą.
Akivaizdu, kad autonominės oro transporto priemonės skatina veiklos našumą ir lemia geresnius darbo rezultatus. Pavyzdžiui, dronų technologiją neseniai panaudojo bendrovė „Consigli Construction Co.“, kurios klientas buvo susirūpinęs dėl automobilių aikštelės kokybės. Pasitelkusi droną, įmonė atliko surenkamos išorinės betoninės sienos ir grindų stovėjimo plokštės techninę apžiūrą ir pasiūlė efektyvų sprendimą. Kita kompanija – „Level 10 Construction“, įsikūrusi Kalifornijoje, oro robotus naudoja rinkodaros tikslais – iš paukščio skrydžio fotografuoja bei filmuoja būsimus objektus ir jų darbų progresą, kad būsimi namų šeimininkai galėtų lengvai stebėti pokyčius.
Analizuojant šiuos ir kitus panašius pavyzdžius tampa akivaizdu, kad dronų integracija į įvairias pramonės sritis ateityje turės didelę įtaką bendrai pasaulio ekonomikai bei naujo verslo modelio formavimuisi. Verta paminėti ir tai, kad, „BI Intelligence“ duomenimis, per artimiausius dešimt metų oro robotų gamybai bus išleisti 98 bilijonai dolerių. Dalį šios sumos sudarys bepiločių oro transporto priemonių gamyba ir jų pritaikymas statybų, inžinerijos ir infrastruktūros sektoriuose.
Bepiločių skraidyklių panaudojimas statybos sektoriuje paremtas produktyvumo gerinimu. Pastarasis faktorius svarbus ne tik įmonių savininkų pelno siekiui. Labai tikėtina, kad po penkiasdešimties metų Žemės gyventojų skaičius pasieks neįtikėtiną – 10 bilijonų žmonių – ribą. O tai reikš padidėjusį gyvenamųjų namų poreikį ir didesnį skaičių objektų, kuriems reikės nuolatinės kokybiškos priežiūros.
Žinoma, nevalia pamiršti, kad oro robotų integracija taip pat kelia ir rūpesčių. Viena elementariausių problemų – darbo jėgos paskirstymas. Išnykus pilotuojamų aviacijos transporto priemonių poreikiui ir suaktyvėjus masiniam dronų panaudojimui aktyvioje veikloje – sumažės darbo kiekis, kurį šimtmečius ar tūkstantmečius atliko žmonės. Be to, aktyvus oro robotų pritaikymas statybų sektoriuje verčia susimąstyti apie saugumą. Nors dronai ir nėra pavojingi, vis dėlto tai yra prietaisai, kuriuos eksploatuoti reikia itin atidžiai ir atsakingai.
Naujųjų technologijų pritaikymas modernioje visuomenėje yra ne tik savaime suprantamas, tačiau tiesiog būtinas reiškinys. Skraidantys autonominiai mechanizmai atveria neribotų galimybių dimensiją šiuolaikinių įmonių savininkams. Todėl įvairaus pobūdžio oro robotai, nepaisant vis dar nepalankių įstatymų, pamažu tampa pramonės dalimi. Neverta abejoti, kad jau netolimoje ateityje bepiločių skraidyklių naudojimas siekiant optimalių technologinių pokyčių naujos kartos rezultatams taps neatsiejama projektų dalimi, garantuojančia keletą kartų kokybiškesnį rezultatą produktyvumo ir plėtros aspektu.
Eksperto zona
Dominykas Vileikis
Direktorius/CEO, UAB „Loveta“
+370 611 39 680
Dronai – statybų industrijos potencialas
Dronai jau kelerius metus yra aktyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar profesionaliai fotografuojant ir filmuojant, bet ir nekilnojamojo turto ar statybų sektoriuose. Ypač per praėjusius metus išaugo susidomėjimas dronų pritaikymo šiose srityse galimybėmis.
Nekilnojamojo turto agentūros vis dažniau įsigyja dronų parduodamiems namams ar žemės sklypams fotografuoti. Tačiau jie taip pat vis dažniau naudojami ir statybų sektoriuje – daugiausia inspektuojant sunkiai pasiekiamus pastatus. Pavyzdžiui, jei reikia apžiūrėti itin aukšto statinio būklę, nebūtina samdyti aukštalipio, pakanka pakelti droną – tai sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų. Tobulėjant technologijoms, visiškai paprastai ir greitai galima apžiūrėti tiltus, stogus, kitus didelius ir sunkiai pasiekiamus objektus – vėjo ar saulės jėgaines, kaminus. Aukštos skiriamosios gebos filmuota medžiaga leidžia atidžiai išanalizuoti, kaip atlikti darbai, ar reikia renovacijos, kur jos reikia pirmiausia.
Kol kas Lietuvoje dar atsargiai žiūrima į galimybę dronus naudoti statybinių medžiagų likučiams stebėti, elektros linijoms inspektuoti, tiesiant kelius ir prižiūrint jų būklę ar kuriant vietovių 3D modelius. Sukurta ne viena programa, leidžianti praskridus dronui gana tiksliai išmatuoti, pavyzdžiui, žvyro likučius statybvietėje, nustatyti vandens kaupimosi taškus, atlikti darbų kokybės priežiūros darbus pasitelkiant minimalius išteklius. Naudojant termovizorius ar keliolika kartų artinančias kameras, galima aptikti ir įvertinti plika akimi nematomus elektros linijų, kelių ar pastatų būklės pokyčius.
Taip pat pasaulyje vis dažniau dronai statybų aikštelėse naudojami ir personalo priežiūrai – darbų vadovas neišeidamas iš savo kabineto gali greitai apžvelgti, ką daro darbuotojai, ar visi laikosi saugumo reikalavimų, ar nėra pašalinių žmonių teritorijoje, identifikuoti galimas rizikas.
Statybų sektoriuje naudojami dronai gali sutaupyti ne tik nemažai lėšų ar laiko, bet ir sumažinti nelaimingų atsitikimų rizikas. Tobulėjant technologijoms dronams bus galima skirti vis daugiau pavojingų darbų, kuriems paprastai reikia daug laiko ir tikslumo.
Eksperto zona
Mykolas Treigys
Bepiločių orlaivių pardavimų vadovas,
UAB „GeoNovus“
+370 699 47 092
Pažangūs sprendimai profesionalams
Bepiločiai orlaiviai – jau keletą metų populiarėjantis produktas. Pastaruoju metu šių prietaisų gamintojai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti profesionaliems dronams. Šie bepiločiai orlaiviai perėmė geriausias savybes iš laisvalaikio dronų ir papildomai įgavo charakteristikų, gebančių sėkmingai efektyvinti statybos procesą.
Įrenginiai jau sėkmingai pritaikomi ir Lietuvoje vystomiems projektams plėtoti. Pavyzdžiui, aerokartografavimo ir tūrių skaičiavimo, inspektavimo užduotims atlikti.
Profesionalūs dronai Lietuvoje
UAB „GeoNovus“ praėjusių metų pabaigoje tapo pasaulyje gerai žinomų „DJI Enterprise“ bepiločių gamintojo atstovais žinomo Baltijos šalyse. Ši partnerystė mūsų šalies rinkai atvėrė naujas galimybes profesionalius dronus naudoti statybų, infrastruktūros projektuose. Bepilotis orlaivis pakeičia dideles transporto priemones, kurias sunku ir brangu transportuoti, reikia mažiau žmonių užduočiai atlikti, be to, užtikrinamas greitesnis reagavimo laikas į atsiradusį poreikį atlikti darbą su bepiločiu orlaiviu.
Drono surinkti duomenys apdorojami programinės įrangos pagalba. Naudojantis „Trimble Business Center“, iš surinktų duomenų galima parengti ortofoto, apskaičiuoti tūrius, naudoti topografijoje bei atlikti pradines projektavimo etapo užduotis. Taip pat kurti vietovės 3D modelius vizualizacijoms.
Bepilotis orlaivis gali būti naudojamas visame statybose procese. Statybos aikštelės stebėsena ir ataskaitos investuotojams, objekto inspektavimas su didelio artinimo ir terminėmis kameromis, atlikus statybos darbus.
„DJI Matrice 200“ serija profesionalams
Bepiločių orlaivių kokybė – vienas svarbiausių aspektų. Kompanija „DJI“ praėjusiais metais pristatė naujausią ir pažangiausiomis technologinėmis savybėmis pasižymintį produktą „DJI Matrice 200“. Šis dronas gali skristi esant nedideliam lietui (IP-43 standartas) bei esant neigiamai temperatūrai (iki –20 °C). Įrenginys turi automatiškai pašildomas baterijas, išskirtines keičiamas kameras, skrydžio saugumui užtikrinti skirtas funkcijas, pavyzdžiui, pranešimus apie artėjančius pilotuojamos orlaivius, integruotą pirmojo matomumo kamera.
Kartu su serija „Matrice 200“ pristatytos dvi unikalios vaizdo kameros: „DJI Zenmuse Z30“ ir „DJI Zenmuse XT“. „DJI Zenmuse Z30“ kameros funkcionalumas leidžia atlikti objektų apžiūrą nuotoliniu būdu, esant ribotam priėjimui ar dideliam atstumui (vėjo jėgainėms, komunikacijos bokštams ir kitiems statiniams). Optiniu būdu vaizdas gali būti artinamas net iki 30 kartų.
Kita naujovė – „DJI Zenmuse XT“ terminė kamera, pagaminta bendradarbiaujant su tokio tipo kamerų gamybos lyderiais pasaulyje „FLIR“. Naudojantis perduodamu vaizdu ekrane, galima parinkti bet kurį tašką ir sužinoti jo temperatūrą, taip pat ir norimą zoną, sužinoti maksimalią bei minimalią jos temperatūrą. Kamera „Zenmuse XT“ sėkmingai pritaikoma ir atliekant objektų inspektavimo darbus. Taigi, bepiločiu orlaiviu galima apžiūrėti ištisus rajonus, išanalizuoti pastatų šiluminius nuostolius.
