Finansuoja labai skirtingai
Pinigai, kuriuos savivaldybės skiria švietimo infrastruktūrai išlaikyti, naudojami mokyklų pastatams šildyti, aptarnaujančiojo personalo atlyginimams, komunalinėms paslaugoms apmokėti ir kitoms eksploatacinėms išlaidoms. Kitaip sakant, tai – išlaidos, naudojamos ne vaikams ugdyti (tam skirtos mokinio krepšelio lėšos).
Skirtingos savivaldybės labai skirtingai tvarkosi su švietimo infrastruktūra. Paprastai mažesnėse savivaldybėse (vertinant pagal gyventojų tankį) vienam mokiniui tenka daugiau mokyklų aplinkos priežiūros lėšų. Daugiausia Neringos savivaldybėje – 2 604 eurai mokiniui. Mažiausiai Raseinių r. savivaldybėje – 329 eurai mokiniui.
Vis dėlto įdomu tai, kad netgi beveik vienodą mokinių skaičių turinčios savivaldybės mokyklų infrastruktūrą finansuoja labai skirtingai. Pavyzdžiui, apie 8 tūkst. mokinių turinti Vilniaus r. savivaldybė per metus sutaupytų iki 2,8 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turinti Kauno r. savivaldybė. Radviliškio r. savivaldybė per metus sutaupytų 2,5 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek 4,7 tūkst. mokinių turinti Plungės r. savivaldybė.
Visos šalies mastu efektyvesnis tvarkymasis su mokyklų infrastruktūra padėtų sutaupyti net iki 22 mln. eurų.
Metas imtis mokyklų ploto paskirstymo problemų
Siekiant ūkiškiau ttvarkytis su mokyklų infrastruktūra, pirmiausia naudinga įsivertinti, kiek mokyklų ploto tenka vienam mokiniui. Analizė parodė, kad daugumoje šalies mokyklų vienam mokiniui tenka nuo 10 iki 15 m2 bendrojo ploto.
Yra nemažai mokyklų, kuriose vienam mokiniui tenka ir daug didesnis bendrasis plotas. Pavyzdžiui, daugiau nei penktadalyje mokyklų vienam mokiniui teko 25 m2 ir daugiau bendrojo ploto. Yra ir tokių mokymo įstaigų, kuriose šis plotas viršija vidutinio lietuvio būsto plotą – vienam mokiniui tenka daugiau kaip 50 m2.
Vertinant visą bendrąjį plotą, vienam mokiniui vidutiniškai tenka daugiau kaip 13 m2, o klasių ploto – per 5 m2. Klasių plotą vertinti svarbu dėl to, kad, vertinant vienam mokiniui tenkantį bendrąjį mokyklų plotą, reikia atsižvelgti į tai, kad neretai didelį plotą užima papildoma infrastruktūra. Pavyzdžiui, baseinai.
Vis dėlto tai nėra priežastis neefektyvinti turimos infrastruktūros. Tyrimo metu pastebėta, kad paprastai tose mokyklose, kuriose vienam mokiniui tenka didesnis bendrasis plotas, klasių plotas taip pat tenka didesnis.
Be to, visų Lietuvos mokyklų analizė rodo, kad mažesnės mokyklos (iki 200 mokinių) paprastai būna mažiau efektyvios, t. y. ten vienam mokiniui tenka didesnis mokyklos bendrasis plotas.
Lyginant šalies savivaldybėse vienam mokiniui tenkantį bendrąjį ir klasių plotą, pastebėta, kad šie dydžiai skirtingose savivaldybėse gana stipriai skiriasi (žr. pav.).
