„Kurį laiką buvome labai susidomėję tokiais gamtiniais ir urbanizaciniais reiškiniais, pjūviais gamtoje ar miestuose, kurie turi itin patrauklią estetinę išraišką ir nemažiau svarbią funkcinę reikšmę, t.y. priežastį kodėl toks „pjūvis” susiformavo. Eksperimentuodami, bandėme tai perkelti į mūsų kuriamus interjerus. Neprisileidome artyn minties tai daryti tiesiog dėl estetikos. Todėl kiekvienas mūsų „pjūvis” tapo funkcionio ir estetinio reiškinio kompozicija”, – intriguoja „YCL studio” architektas Aidas Barzda. Kur nuvedė šie architektūriniai eksperimentai, architektas atskleis jau balandžio 4 dieną vyksiančioje konferencijoje „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“.
Aidas Barzda mini kelis projektus, kuriuose, kad ir kaip parodaksaliai skambėtų, estetinis „pjūvis” pasitarnavo aiškiai nusakant balansą tarp konceptualumo ir funkcijos. Vienas iš tokių yra „Bazillion”. Tai 45 kv.m gyvenamosios patalpos interjeras. Kaip architektas pastebi, jį kuriant norėjosi pateikti ne tik įsimintiną vaizdą, tačiau ir neprarasti kasdienio gyvenimo buityje elementų bei pagrindinių principų. Rezultatas – visiškai dvi skirtingos spalvinės ir faktūrinės medžiagos susiliejo į vieną visumą.
„The Gallery“ – iššūkis rasti balansą tarp konceptualumo ir funkcijos buvo papildytas tikslu viską susieti su savininko asmeniniu gyvenimu.
„Keliautojas, fotografas ir jaunas gatvės meno kolekcininkas. Savininkas norėjo erdvės, kurioje galėtų rinkti ir eksponuoti savo didėjančią kolekciją, bet kartu ir turėti gyvenamąją erdvę, kuri pasižymėtų asociacijomis su jo dabartine gyvenamąja vieta Šveicarijoje. Taigi, savininkas norėjo turėti mažą, medinį, kalnų namelį Vilniuje su galerija“, – pasakoja Aidas Barzda.
Trečiajame projekte – „The Greywall“ – buvo perkelta architektūros dalis į interjerą.
„Puikus „Paleko arch studijos“ ir studijos PLAZMA bendras darbas, kurių kurto komplekso interjere perteikėme dalį eksterjero stilistikos“, – atvirauja architektas. Rezultatas nustebino visą komandą.
Estetiniai pjūviai savo funkciją gali atlikti ir kultūros objektuose, viešosiose erdvėse. Architektūros studija „YCL studio” kūrė ir muziejų Lisabonoje DO FADO. Aidas Barzda prisimena, kad tai buvo labai įdomus konkursas, todėl studija ir nusprendė jame dalyvauti. Tačiau atsisėdus prie pirmųjų eskizų, tapo akivaizdu, kad lengva nebus.
„Kaip muzikos melomanai pradėjome klausyti Fado muzikos ir išgirsti skleidžiamą ilgesį per garsus. Vertėme žodžius, kad suprastumėme tiesioginę prasmę ir tik tada pradėjome materializuoti pirmuosius eskizus. Į vieną elementą pavyko sujungti tokius aspektus, kaip liūdesį, ilgesį, išlydėjimą, uždarumą. Mūsų kompozicija tapo truputį sudėtinga, jeigu norime suvokti tai kaip elementariai funkcionuojantį muziejų, bet ji turėjo užuominų kas yra tikrasis Fado“, – pasakoja Aidas Barzda.
Pasak architekto, estetinį pjūvį sukurti padėjo tradicinė, nuostabi mėlynoji keramika. Ji apjungė visus segmentus į vieną kompoziciją. Čia bokštas parimęs į vandenyno pusę yra lyg ilgesys išplaukiantiems mylimiesiems. Užsidarymas savo prisiminimuose – įkastas tūris, pasislėpęs nuo visų. Tylos sodas ar aikštė žemiau gatvės lygio buvo paskutinė užuomina kaip tyla padeda paskęsti savo prisiminimuose, kuriuose esi su brangiais žmonėmis.
Architektūros tendencijų kaita visada priverčia stabtelti. Kokį sprendimą mums siūlo naujasis stilius? Paklaustas kokie pagrindiniai reikalavimai dabar yra keliami dizainui ir architektūrai Aidas Barzda nusišypso: „Labai tikiuosi, kad lygiai tokie patys, kokie buvo keliami ir per amžius. Kaip Luis I. Kahn’as sakė, aš negaliu TAU projektuoti namo, nes po tavęs gyvens tavo vaikai ir vaikų vaikai. Taigi architektūra ir dizainas turi būti toks kokybiškas, kad gyventų ilgiau nei pats savininkas. Jo ir turtinė, ir meninė vertė turi būti tokia, kad verstų tobulėti visą aplinką”.
Kviečiame išgirsti architekto pranešimą balandžio 4 dieną 10 val. „Multikino” kino teatre, PC „Ozas” (Ozo g. 18, Vilnius), konferencijoje „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“. Daugiau informacijos čia: https://structum.lt/konferencijos/.
Norbert Tukaj nuotr.
